A.Juknevičius bėdų neišvengė, bet finišą pasiekė

3500 metrų aukštyje virš jūros lygio buvo sunku kvėpuoti, pylė lietus, o automobilis „Mebar“ vis klimpo pažliugusiose molėtose bekelėse, tačiau Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba septintojo Dakaro ralio finišą Ujūnyje (Bolivija) vis dėlto pasiekė.
„Žalvario“ ekipažo tikslas buvo saugoti automobilį, mat nuo pat maratono pradžios jis vis streikuoja. Silpniausia vieta – priekinis pusašis – trasoje tvarkytas jau dukart. Septintajame etape iš Ikikės (Čilė) į Ujūnį (Bolivija) A.Juknevičius ir E.Duoba liko visiškai vieni. Nei jų mechanikų, nei kitų pagalbininkų Dakaro organizatoriai į Boliviją neišleido.
Niekas nekliudė važiuoti atskirai nuo Dakaro karavano, tačiau lenktynių dalyviams parinktas artimesnis sienos kirtimo maršrutas visiems kitiems buvo uždaras. Iki sienos būtų tekę važiuoti keliolika valandų per Andų kalnus, o ir į kitą Bolivijos pusę nei lenktynininkai. Todėl pagalba vis dėlto liko stovykloje Čilėje.
A.Juknevičius ir E.Duoba septintąjį etapą – 321 km – iš Ikikės į Ujūnį įveikė 63-ti. Pakeliui finišo link buvo įstrigę pažliugusioje molingoje bekelėje, iš kurios juos ištraukė traktorius. Betraukiant trūko priekinių stabdžių žarnelė, kurios susitvarkyti patys lietuviai neturėjo galimybių.
Uždarame parke Ujūnyje „Žalvario“ lenktynininkai tvarkė kitas automobilio bėdas. Į šį parką buvo įleidžiami tik lenktynių dalyviai ir organizatoriai – niekas kitas neturėjo teisės ten patekti. Po nakties Ujūnyje, sekmadienį priešpiet A.Juknevičius ir E.Duoba leidosi į aštuntąjį greičio ruožą iš Ujūnio atgal į Ikikę.