A. Volungevičius: F-1 komentatoriui nedera sirgti už kurį nors lenktynininką

A. Volungevičius: F-1 komentatoriui nedera sirgti už kurį nors lenktynininką
logo 2015 Liepos 15 d. 11:00, F-1.LT
„Formulės-1“ ilgametis gerbėjas ir blogeris Arūnas Baratinskas tęsia rubriką „Interviu su...“, kurioje šįkart savo mintimis pasidalijo puikiai pažįstamas F-1 komentatorius Arūnas Volungevičius.
Kiekvienas F-1 fanas Lietuvoje yra girdėjęs A. Volungevičiaus balsą. Komentatorius savo karjerą televizijoje pradėjo dar dešimtam dešimtmetyje.
Apie aistrą automobilių sportui, „Formulės-1“ subtilybes bei asmeninį gyvenimą kartu su A. Volungevičiumi.
- Arūnai, kaip save apibūdintum: aistringas automobilių fanas, žurnalistas, automobilių prekybos kompanijos atstovas, TV komentatorius, o gal tiesiog vaikinas iš nuostabaus Lietuvos kurorto?
- Septyni darbai aštuntas badas, o gimtinės trauka su amžiumi tik auga. Nežinau, ar tai teisingas mano apibūdinimas, sugebėjimu save padėti į lentyną niekada rimtai nesirūpinau.

- Be abejo tavęs norėčiau paklausti to paties, kaip ir Kristijono – kaip atsidūrei televizijoje ir būtent F-1 komentatoriaus kėdėje?
- Nuo vaikystės domėjausi technika, ypač automobiliais. Tais laikais, čia kalbame apie aštuntą praeito amžiaus dešimtmetį, ir toje vietoje, SSSR provincija, informacija buvo sunkiai pasiekiama. Tai tik dar labiau kurstė smalsumą siurbti visas įmanomas žinias. Žavėjo pasaulio automobilių dizainerių kūryba, tada „aukštoji mada“ šioje srityje gana kompaktiškai koncentravosi Italijoje. Tai mane pastūmėjo vaikystėje kurti savo svajonių automobilius, praleisdavau dešimtis valandų per savaitę prie braižybos lentos.
Tada natūralus studijų pasirinkimas – tuo metu Vilniaus dailės institutas, dizaino katedra, kur sutikau žmonių, paskatinusių galvoti, kad gyvenime viskas įmanoma ir aplinkos ribojimai tikrai nėra kalėjimo sienos. Teko palikti ramų gyvenimą gražiuose Druskininkuose ir pasinerti į audringą sostinės šurmulį. Na o automobilių sportas visada buvo pasaulis, kuriame konstruktorius varžė mažiausi fantazijos ribojimai (gal šiais laikais tai skamba kiek paradoksaliai, ypač kalbant apie F-1 techninį reglamentą).
Į televiziją mane pakvietė Algirdas Skrebiškis, LRT tuo metu turėjo NASCAR serijos reportažus, kuriuos pakvietė pakomentuoti. Tiesą sakant, tuo metu turėjau labai miglotą suvokimą, kas tas NASCAR yra. Taip susipažinau su Alfredu Pliadžiu, kuris tuo metu vadovavo LRT sporto redakcijai bei su televizijos „virtuve“. Kai LRT nupirko teises transliuoti tiesiogiai F-1 lenktynes, mane pakvietė jas komentuoti, tuo metu nebuvo daug žmonių apie tai ką nors išmanančių. Laimei, kaip iš giedro dangaus lietus pasirodė Kristijonas, su kuriuo labai greitai radome bendrą kalbą. Taip dirbdami pradėjome mokytis nuo nulio naujos specialybės – komentavimo.
Kada ir kodėl susidomėjai būtent „Formule-1″, o ne, pavyzdžiui, krepšiniu ar tenisu?
- F-1 susidomėjau gal 1975 metais, kai pradėjau skaityti ne gimtąja kalba leidžiamus žurnalus „Za ruliom“, vėliau „Svet Motoru“, o tada ta lavina jau pradėjo ristis nuo kalno vis smarkiau ir smarkiau, ir jėgų sustabdyti ją neturėjau… Man tai padėjo pramokti nemažai kalbų ir sužinoti dalykų, apie kuriuos daugelis aplinkinių neturėjo „žalio supratimo“.
Krepšiniu ar tenisu irgi domėjausi, abu žaidžiau (šypsosi). Nes TV tais laikais ne kažin ką daugiau ir rodė, o kompiuterių ir interneto amžius atėjo gerokai vėliau.
Skaitykite visą interviu su A. Volungevičiumi čia.


Primename, kad esate atsakingi už komentarus prieš LR įstatymus.
×

TOP naujienos

F-1.lt pulsas

Spėlionės TOP

# Vartotojas Taškai
1. Tadux15 565
2. ramasgo 556
3. Dainius Bendikas 556
4. mantioras 554
5. Kęstutis Šimkus 553