Apie pirmąjį FE sezoną su A. Brasu: kaip fanai „boostino“ pilotus

Dar visai neseniai baigėsi pirmasis elektrinių bolidų „Formulės-E“ čempionatas, kuriame nugalėtoju tapo puikiai pažįstamas Nelsonas Piquet.
Apie pirmojo sezono ypatybes, kai lenktynininkai šokinėjo iš vienos formulės į kitą arba naudojosi „Fanboost“ technologija, kalbamės su F-1.LT portalo apžvalgininku bei blogeriu Arūnu Brasu.
- Arūnai, birželio mėnesį baigėsi pirmasis „Formulės-E“ sezonas. Ar pateisino lūkesčius šios pirmenybės?
- Priklauso nuo to, ko žmonės tikėjosi iš šio čempionato. Žinant, kad tai pirmasis vien elektra varomų bolidų žingsnis automobilių sporte, tikėtis kažko itin įspūdingo buvo naivu. Apie viską bendrai pagalvojus, pirmąjį sezoną būtų galima apibūdinti, kaip gerą pradžią.
Žinoma, buvo trūkumų. Galbūt sezono pradžia Kinijoje nebuvo pats geriausias sprendimas. Savaime suprantama, kad pastaroji šalis daugeliui gamintojų yra itin svarbi rinka. Vis dėlto priskirti Kiniją prie tų šalių, kurias žavi auto/moto sportas yra sunku. Tuščių vietų buvo daug. Tačiau reikia suprasti tuos žmones, kurie nepasirodė tribūnose. Vis dėlto iki pirmojo starto daugelis mūsų nežinojo, ko tikėtis, kaip viskas atrodys, koks iš tikrųjų bus tas garsas vykstant lenktynėms ir ar iš viso pačios varžybos bus bent kiek įdomios. Tačiau viskas prasidėjo gerai ir su kiekvienu etapu kėlė vis didesnį susidomėjimą.
Dar prieš prasidedant sezonui daugelio nežavėjo vadinamoji „Fanboost“ idėja. Tačiau reiktų nepamiršti į kokią žmonių grupę yra orientuotas pats „Formulės-E“ čempionatas. Prisimenu dar prieš sezono pradžią vieno „Andretti“ komandos specialisto komentarus apie FE. „Jei galvojate, kad šis čempionatas siekia į savo pusę pervilioti žmones, kuriuos žavi didelis garsas, V12 varikliai, dideli greičiai ir t.t., nusiraminkite, šis čempionatas sukurtas visai kitai žmonių kartai.“ Manau, kad būtent tai atsispindėjo po lenktynių parašytose žmonių komentaruose. Kad ir kokios buvo įdomios varžybos, jos nežavėjo žmonių, vis dar gyvenančių Sennos laikais. Tuo tarpu tie, kurie platesniu kampu žiūri į ateitį, visą šį produktą priėmė gana teigiamai, su mintimi, kad ateityje gali būti dar geriau.
Minėtasis „Fanboost“, jis skirtas tam jaunimui, kuris neišlenda iš savo išmaniųjų telefonų ekranų ir neįsivaizduoja dienos be veiksmo socialiniuose tinkluose.
Prisipažinsiu, pradžioje galvojau, kad nuo pat sezono pradžios iki pat jo pabaigos tas papildomas „galios dovanėles“ („Fanboost“) gaus tie pilotai, kurie turi daugiausiai sirgalių. Bet viskas gavosi geriau nei daugelis, tame tarpe ir aš, tikėjosi. Žmonės, naudodami „Twitter“ savo balsus skyrė įvairiems pilotams.
Vieniems nepatiko per mažas greitis, kitiems garsas, dar kitiems tai, jog pilotai lenktynių metu turi persėsti iš vieno bolido į kitą. Tačiau pastarasis dalykas, galima sakyti, tapo išskirtiniu čempionato bruožu. Galų gale kalbame apie pirmąjį sezoną – pradžių pradžią. Tad su kiekvienais metais žingsnis po žingsnio bus judama į priekį. Taip, FE bolidams trūksta greičio, tačiau jiems jo daug nereikia. Nėra prasmės sukurti 320 km/h greitį galintį išvystyti automobilį, jei to pasiekti neleidžia aplinka. Miesto trasose itin greitų bolidų niekam nereikia, kadangi pačios varžybos, grubiai tariant, yra sprintas nuo vieno lėto posūkio iki kito. Nepamirškime, kad pats FE čempionatas yra nukreiptas į miesto publiką, o ne į greičio rekordų fanatikus.
Kalbant apie pasiruošimą pirmajam sezonui, manau, kad buvo gerai atliktas darbas. Protingai parinktos valstybės, kuriose įvyko lenktynės. Žinoma, norėjosi daugiau etapų, bet kadangi tai buvo pirmasis sezonas, gana trumpoką tvarkaraštį nereiktų vertinti neigiamai.
Pati idėja sezoną pradėti antroje metų pusėje taip pat gana įdomi. Iš šalies pažiūrėjus, tai gerai apgalvota mintis. Kol kituose čempionatuose vyksta didžiosios pertraukos, auto sporto sirgaliai gali stebėti FE lenktynes. O dėl specifinio formato, varžyboms nereikia paaukoti viso savaitgalio.
Daugiau nei prieš metus, kai tik prasidėjo kalbos apie planus surengti tokį čempionatą, maniau, kad jame dalyvaus daugumai mažai žinomos komandos. Tačiau varžybų organizatoriai puikiai padirbėjo. Jiems ne tik pavyko susitarti su tokiais gamintojais, kaip „Renault“, „Dallara“, „Michelin“, „McLaren“, „Williams“, bet ir pritraukti ekipas iš viso pasaulio. JAV, Europa, Indija, Kinija, Japonija – jos turėjo savo komandas. Ir tai nebuvo šiaip ekipos. „Andretti“ – puikiai JAV žinoma komanda. Abt – Vokietijoje savo šaknis įleidusi ir „Audi“ paramą turinti ekipa. e.dams – dar viena komanda, gerai žinoma Europoje.
FE debiutiniame sezone įgyvendino tai, apie ką kitur tik kalbama. Jei kituose čempionatuose dar tik svarstoma apie didesnių padangų naudojimą, tai FE nuo pirmųjų bandymų ant savo bolidų naudojo 18 colių ratus.
Štai F-1 kartas nuo karto diskutuojama apie tai ar lenktynėse galėtų dalyvauti moteris, ar ji sugebėtų pasipriešinti vyrams. Debiutiniame FE sezone jų buvo trys ir jos nebuvo pačios lėčiausios.
Vien tai, kad pirmajam sezonui dar net nepasibaigus atsirado didžiulis susidomėjimas iš įvairių pasaulio miestų surengti lenktynes pas save, tik parodo, kad šis projektas yra sėkmingas.
- Kas lėmė Nelsono Piquet sėkmę galutinėje įskaitoje?
- Vieno žmogaus nesėkmė – kito žmogaus laimė. Visų pirma, Nelsonas puikiai išnaudojo kitų pilotų nesėkmes. Jis nugalėjo keliose lenktynėse. Kai teisėjai diskvalifikavo Lucą di Grassį, Nelsonas buvo pirmame penketuke. Kai „e.dams“ Maskvoje padarė reto kvailumo klaidą ir taip sugadino lenktynes abiems savo pilotams, Nelsonas jose nugalėjo. Žinoma, reiktų nepamiršti, kad pats Nelsonas, kartu su „China Racing“ komanda, pirmuose etapuose buvo sunkiai pastebimi ir galbūt tuo metu nelabai suvokė ką daro.
Vis dėlto Nelsonas gerų rezultatų pasiekė savo taktikos dėka. Pirmuose ratuose agresyvokas elgesys, vienas kitas lenkimas, tada ramus ir taupus važiavimas iki privalomo sustojimo, kurį jis dažniausiai atlikdavo vėliau nei jo varžovai. O po jo spausdavo kiek tik galėdavo, neperžengiant ribų. Dažniausiai gaudavosi taip, jog antroje lenktynių pusėje Nelsonas lenkdavo tuos, kurie taupydavo paskutinius elektros energijos likučius. Kadangi pirmame sezone visi bolidai buvo vienodi, čempionu tapo sportininkas, kuris buvo ne tik greitas, bet ir protingas.
- Kurie lenktynininkai išsiskyrė debiutiniame FE sezone?
- Ar kas nors atkreipė dėmesį į tai, kad pirmame sezone iš viso dalyvavo 35 sportininkai? Galbūt kai kuriems žmonėms nuo to tik įdomiau, tačiau komanda neturėtų lenktynininkų keisti dažniau nei kojinių. Turbūt tik „Andretti“ komandos sirgaliai galėtų ilgai negalvoję pasakyti, kiek skirtingų pilotų pirmame sezone gynė amerikiečių ekipos garbę. Viskam yra ribos, o tą ribą turėtų nubrėžti FIA.
Žvelgiant į lenktynininkų įskaitos viršūnę, didesnių staigmenų nebuvo. Aukščiausias pozicijas užėmė žmonės su patirtimi.
Jerome‘as d‘Ambrosio pasirodė tikrai gerai. Abejoju, jog dar sezono pradžioje prognozuodami pirmąjį penketuką, daugelis į jį buvo įrašę belgo pavardę.
Jei ne tos trys nebaigtos lenktynės, Samas Birdas sezoną galėjo užbaigti tikrai geresnėje vietoje. Britas galbūt net būtų kovojęs dėl čempiono titulo. Juk dar sezono pradžioje jis buvo laikomas vienu iš favoritų.
Maloniai nustebino Jeano-Erico Vergne‘o debiutas. Pirmoji kvalifikacija – iškovota „pole“ pozicija. Iš viso trys „pole“ ir vienas greičiausias ratas, ne bet kur, o Monake. Gražu buvo stebėti Scotto Speedo pasirodymą Majamyje.
Jarno Trulli auto sporto pasauliui dar kartą priminė, kad jis gali būti greitas kvalifikacijoje („pole“ Vokietijoje), bet labai lėtas lenktynėse.
Nors ir neiškovojo nė vieno taško, bet žinant visas aplinkybes, Simona de Silvestro finale gerai atliko savo darbą.
- Kurios lenktynės buvo geriausios?
- Pradėkime nuo svarbiausio dalyko. „Formulė-E“ pirmajame sezone pademonstravo, kad net ir siaurose miestų gatvėse lenktynės gali būti įdomios. F-1 pasaulyje, tai sunkiai suvokiamas reiškinys.
Pasirodo nereikia 1000+ AG turinčių variklių, degalų pildymų bei kelių rūšių minkštumo padangų, kad sukurtum geras lenktynes.
Žmonės, kuriuos įtraukė atkaklios kovos, įdomiausių FE varžybų metu tikrai negalvojo apie elektros variklio galią, padangų didį ar bolido nosies grožį.
Pirmosios sezono lenktynės, manau, daugelyje čempionatų yra savotiškai įdomios. Kadangi žmonėms yra įdomu kas, kaip... Žinoma, tai, jog pirmosios FE lenktynės baigėsi su trenksmu, tiesiogine to žodžio prasme, čempionatui buvo naudinga. Žmones ne tik diskutavo apie FE debiutą, bet ir kalbėjo apie pirmųjų lenktynių pabaigą, interneto platybėse dalinosi avarijos akimirkomis.
Pirmajame sezone buvo visko – ir nuobodesnių varžybų, ir įdomių lenktynių. Džiugu, kad pastarųjų buvo daugiau.
Visada sakau taip: jei čempionas paaiškėja tik paskutinėse sezono lenktynėse, reiškia sezonas buvo geras. Tie kas stebėjo finalines FE varžybas, kuriose iki pat finišo nebuvo aišku kas taps čempionu, turbūt sutiks, kad finalas buvo labai geras.
FE vadovai ir čempionato dalyviai gali pasidžiaugti, kad jiems pavyko sukelti šurmulį auto sporto pasaulyje, o teigiamų komentarų buvo daugiau nei neigiamų.
Šeštadienį skaitykite antrą dalį apie FE pirmenybes.
Daugiau Arūno Braso komentarų