B. Bellas: problemas spręsime didindami prispaudžiamąją jėgą

„Renault“ komandos vyriausiasis technikos direktorius Bobas Bellas mano, kad Austrijos Spielbergo trasa labiau tiks „Renault“ bolidui nei prieš tai buvusių trijų etapų trasos, todėl ši gamyklinė komanda tikisi pasiekti geresnių rezultatų.
- Su kokiomis viltimis jūs ruošiatės artėjančioms lenktynėms Austrijoje?
- Mums tai bus labai svarbios varžybos, kadangi trasos su lėtais posūkiais, kuriose mes lenktyniavome pastaruoju metu, netiko mūsų bolidui. Austrijoje R.S.16 mašinai bus kur kas paprasčiau. Po gegužės mėnesio lenktynių Barselonoje mes buvome nusiteikę labai optimistiškai, vėliau žengėme nemenką žingsnį modernizuojant jėgainę, tačiau trasos, kuriose komanda lenktyniavo po to, tapo proceso sulėtėjimo priežastimi ir tomis problemomis mes dar turime išsiaiškinti.
- Kokie sunkumai laukia komandos Spielberge?
- Tai labai įdomi trasa. Jos danga yra palyginti lygi, todėl gali būti problemų su padangų įšildymu, be to, ten būna pakankamai vėsus oras, kadangi Spielbergas yra kalnuose – tai, beje, truputį atsilieps ir variklio darbui. Vidutinis greitis posūkiuose čia yra didesnis nei ankstesnėse trasose, o ir posūkių ten mažiau. Čia yra ir tiesiųjų atkarpų, todėl mums norisi, kad bolidas stabiliai važiuotų prie didelių greičių. Šios atkarpos turėtų tikti mūsų mašinai: iš trijų pastarųjų etapų mes žinome, kad lėti posūkiai yra mūsų silpnoji vieta, todėl gerai, jog Spielberge jų nebus.
- Ar yra dar svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį?
- Nežiūrint į didelius greičius, šioje trasoje labai rimtos apkrovos laukia stabdžių, todėl reikia įdėmiai sekti jų temperatūrą bei į aušinimo sistemos veiklą. Mes laikysimės agresyvaus požiūrio į darbą su padangomis, pasirinkdami ultraminkštąją sudėtį ir numatome, kad lenktynės įvyks su vienu sustojimu, išimtinais atvejais – su dviem.
- Kodėl R.S.16 turi problemų lėtuose posūkiuose?
- Iš dalies tai yra susiję su prispaudžiamąja jėga ir paaiškinama labai paprastai: mes labai mažai laiko turėjome naujos važiuoklės kūrimui. Taip pat mes tik dabar aiškinamės su stabdymo stabilumo problemomis, kadangi mums dažnokai iškyla priekinių ratų blokavimo problema lėtuose posūkiuose. Norėdami likviduoti mašinos nestabilumą įvažiuojant į posūkius, galima būtų paeksperimentuoti su priekinio sparno nustatymais, tačiau tokiu atveju posūkio viduryje gali išlikti nepakankamo vairo pasukamumo problema ir išvažiuojant iš posūkio, bolidas gali „neklausyti“ piloto judesių. Dar vienas sudėtingas momentas yra varančiųjų ratų sukibimas su danga įsibėgėjant.
Visa tai reikalauja kur kas tolygesnio mašinos svorio paskirstymo bei optimalesnio mechaninio balanso, bet tokias atvejais problemos yra sprendžiamos didinat bolido prispaudžiamąją jėgą.
- Kaip jūs vertinate etapo Baku rezultatus?
- Kvalifikacija mums buvo nesėkminga. Vėliau mes daug ką pakeitėme mašinos nustatymuose, norėdami prisitaikyti prie gana specifinės Baku trasos. Tokioje situacijoje galvoti apie itin kruopščius mašinos nustatymus nebuvo kada. Jolyonui Palmerui patiko toks mašinos balansas – ji buvo sureguliuota itin minkštai – taip lengviau buvo galima susidoroti su trasos nelygumais bei aukštais kelkraščiais. Tačiau kartu dėl to mašina gana „tingiai“ keisdavo judėjimo kryptį ir buvo sunkiai valdoma. Kevinas Magnussenas buvo nepatenkintas bolidu po kvalifikacijos ir norėjo kur kas kietesnių nustatymų lenktynėms. Kartu komanda gavo labai daug vertingos informacijos apie bolido važiuoklės nustatymų variantus ir daugmaž dabar suprantame, kokia kryptimi mums dabar reikia judėti.
- Ar nebuvo parinkta per daug agresyvi taktika Kevinui, kai jis savo vienintelį sustojimą atliko itin anksti, o po to nuvažiavo labai ilgą atkarpą su minkštosiomis padangomis?
- Taip, taktika buvo agresyvi, bet ji pasirodė esą geresnė nei alternatyvūs variantai. Jei mums būtų pavykę pasiekti, jos Magnusseno minkštosios padangos būtų išlaikiusios dar kelis greitus ratus, jis galėjo finišuoti ties pirmojo dešimtuko riba.
- Ar lenktynės vyko taip, kaip buvo tikėtasi?
- Sprendžiant iš to, kaip vyko GP2 varžybos ir „Formulės-1“ treniruotės su kvalifikacija, visi lenktynėse tikėjosi saugos automobilio pasirodymo ir kur kas daugiau gedimų bei avarijų. Gali būti, kad mūsų pilotai važiavo kur kas atsargiau nei buvo galima ir laukė kokių nors įvykių trasoje. Tokia taktika galėjo suveikti, bet, atrodo, kad ir dauguma kitų komandų laikėsi panašaus požiūrio. Todėl mes ir nepasiekėme tokio rezultato, kokio tikėjomės iš Europos GP etapo.