Bahreino GP strateginė apžvalga

Britų žurnalistas Jamesas Allenas išanalizavo Bahreino lenktynėse taikytų strategijų įtakas šio etapo rezultatams...
Bahreino GP kol kas tapo ne tik pačiu gražiausiu šių metų etapu, bet ir puikiu pavyzdžiu to, kiek daug įtakos šiuolaikinėje „Formulėje-1“ rezultatams turi strategijų pasirinkimas. „Mercedes“ ir „Ferrari“ bolidai pirmosiose starto eilėse žadėjo gana įdomią ir komandų strategų dvikovą – tai tarsi greita šachmatų partija, kurios rezultatai mums lyg ir sako, ko dar galima tikėtis iš šio sezono.
Kimis Raikkonenas finišavo antras, bet ar galėjo jis laimėti šias lenktynes? Kodėl Sebastianui Vetteliui du kartus pavyko aplenkti Nico Rosbergą vien dėl ankstesnio sustojimo boksuose? Pabandysime atsakyti į šiuos klausimus.
Viltys prieš startą
Buvo akivaizdu, kad dauguma komandų stengsis nuvažiuoti lenktynes su dviem sustojimais boksuose, bet kai kurie pilotai, startavę gale, galėjo išbandyti kur kas rizikingesnę strategiją. Pavyzdžiui, Pastorui Maldonado komanda parinko trijų sustojimų variantą, bet gauta bauda sutrukdė jį įgyvendinti.
Antra ir ketvirta vietos vertė „Ferrari“ pilotus rizikuoti, jei jie norėjo pasigrumti su „Mercedes“ lenktynininkais – „Ferrari“ išskyrė savo pilotų strategijas, kad būtų padidinti italų šansai, tačiau „Mercedes“ buvo tam pasiruošę.
Ar galėjo Raikkonenas laimėti lenktynes dėl kitokios strategijos?
Daugelį sirgalių labai domina, ar galėjo Kimis laimėti lenktynes, jei jis pabaigoje būtų pasivijęs Lewisą Hamiltoną? Akivaizdu, jog „Ferrari“ negalėjo žinoti, kad pas Lewisą paskutiniuose ratuose iškils stabdžių problema, bet jei Kimis savo sustojimą būtų atlikęs keliais ratais anksčiau? Mat prieš jį jis prarado tempą dėl susidėvėjusių padangų.
Geras klausimas. Tikėtina, kad K. Raikkoneno bolidas buvo pats greičiausias šiose lenktynėse, bet jis turėjo dvi problemas: jis startavo tik iš ketvirtos vietos – jam reikėjo atsikovoti pozicijas, be to, pirmojoje atkarpoje jis prarado laiką, nes nesugebėjo aplenkti savo komandos kolegos. Starte Kimis aplenkė N. Rosbergą, bet po trijų ratų vėl prarado jam poziciją. Tai buvo pirmasis Nico „Ferrari“ bolidų lenkimas, po to jis dar du kartus lenkė C. Vettelį.
Kai tik situacija pirmojoje atkarpoje stabilizavosi, K. Raikkonenas suprato, kad gali važiuoti greičiau už kitus, ypač jei jis važiuos prieš S. Vettelį ir tai pasakė komandai, bet komanda paliko buvusią situaciją iki tol, kol pirmam ankstyvam sustojimui nebuvo pakviestas Sebas, nes taip buvo pabandyta aplenkti N. Rosbergą.
Kimis tuomet pasiliko trasoje – jo strategija buvo priešinga S. Vetteliui ir gavęs vidutines padangas antrajai atkarpai, kad galėtų su minkštomis važiuoti trumpą paskutinę atkarpą ir turėtų šansą atakuoti „Mercedes“ pilotus. Viskas išėjo net geriau, nei komanda tikėjosi – Kimis labai greitai važiavo net ir su vidutinėmis padangomis – tuomet jis buvo greitesnis ir už Rosbergą, ir už Vettelį, o su Hamiltonu važiavo daugmaž vienodu tempu. Nors visi trys priešininkai tada naudojo minkštąsias padangas.
Esminis klausimas – ar ne per ilgas Kimiui buvo antrasis ruožas, nes jo pabaigoje jis smarkiai prarado greitį. Galbūt reikėjo suomį pakviesti į boksus ratu anksčiau, bet tai neturėtų labai rimtos įtakos rezultatui. Jei Kimis būtų gavęs minkštąsias padangas kiek anksčiau, tai šių padangų efektyvumas prieš dvikovą su Rosbergu būtų buvęs kiek kitoks.
Jei Raikkonenas Rosbergą būtų pavijęs vienu-dviem ratais anksčiau, tai buvusio skirtumo suomiui nebūtų pakakę lenkimui atlikti. Turėjo sutapti keli faktoriai – vienas turėjo prarasti tempą dėl susidėvėjusių kietesnių padangų, o kitas turėjo būti labai greitas su minkštosiomis padangomis.
Kimis labai greitai pasivijo Nico ir važiavo paskui jį tris ratus, kol vokiečiui neprasidėjo stabdžių problemos. Kimiui buvo nemalonu prarasti sekundę ar kelias antrosios atkarpos pabaigoje, bet galiausiai vėlyvesnis paskutinis sustojimas garantavo jam geresnį greitį prieš pat finišą, o tai turėjo lemiamą reikšmę. Išeitų, kad „Ferrari“ Kimiui padangas pakeitė vienu ratu vėliau nei idealus variantas, bet Kimis nebuvo įsitikinęs, jog minkštosios padangos yra optimaliausias pasirinkimas, todėl komanda nutarė pakeisti jam ratus būtent vienu ratu vėliau, kad suomis jaustųsi užtikrinčiau.
Tokiu būdu, visai ne paskutinio sustojimo laiko pasirinkimas atėmė šansus iš Kimio pakovoti dėl pergalės. Tai kas tada? Gali būti, kad du kiti faktoriai. Visų pirma – starto pozicija. Jei Raikkonenas būtų startavęs antras, vietoje Vettelio, tai jo tempas per varžybas galėjo būti visai kitoks. Antra vertus, jei komanda būtų leidusi jam aplenkti Vettelį aštuntame rate, suomis kur kas greičiau būtų galėjęs pakilti į antrąją vietą ir turėtų šansą pakovoti dėl pergalės.
„Mercedes“ leido Vetteliui „pakirsti“ Rosbergą
Viena priežastis, kodėl „Ferrari“ neleido Raikkonenui aplenkti Vettelio – bandymas atsikovoti poziciją dėl ankstyvesnio sustojimo boksuose – dėl „pakirtimo“. Kai kurie mano, jog šiuo atveju Vettelis buvo pasirinktas kaip „auka“ norint palengvinti užduoti Kimiui, juk „Mercedes“ turėjo koncentruotis ties tuo, kaip atremti Sebo ataką.
„Mercedes“ žinojo, jog „pakirtimas“ gali įvykti – jie laukė to 12 rate, bet „Ferrari“ veikė ne taip agresyviai, nes jie tuo momentu neturėjo pakankamo pranašumo prieš Sergio Perezą, todėl turėjo laukti 13 rato. Tokioje situacijoje dvikovos lyderis visuomet būna blogesnėje padėtyje. Lenktynininkas, kuris važiuoja iš paskos, gali pasukti į boksus, gauti naujas padangas ir atakuoti kitame rate ir atsikovoti maždaug 2,5 sek. dėl naujesnių padangų efektyvumo. Ratu vėliau pirmaujantis užvažiuos į boksus, reaguodamas varžovo veiksmus, tačiau jei pirmasis padaro viską teisingai, jie apsikeičia pozicijomis. Vettelis padangas pasikeitė 13 rate ir atsidūrė priekyje, turėdamas 1,8 sek. pranašumą. Jei pats Rosbergas būtų stojęs 13 rate, jis būtų buvęs labiau pažeidžiamas distancijos pabaigoje, nes turėtų vienu ratu senesnes padangas.
Bet „pakirtimas“ turi ir neigiamų aspektų. Norint iškovoti poziciją, pilotui reikia labai agresyviai atakuoti išvažiavimo iš boksų rate, o tai iššaukia padangų perkaitimą ir greitesnį jų dėvėjimąsi. Be to, tokios atakos metu pilnai iškraunama ERS sistemos energija, o tai daro pilotą pažeidžiamu kitame rate, kadangi tas, kuris važiuoja iš paskos, turi tiek naujesnes padangas, tiek pilnai įkrautą ERS, kurią galima išnaudoti tiesiosiose. Būtent tokį „katės-pelės“ žaidimą ir žaidžia komandų strategai lenktynių metu.
Panašus scenarijus ir buvo 15 rate, kuomet N. Rosbergas aplenkė S. Vettelį tiesiojoje, tiesiai už iš boksų išvažiavusio L. Hamiltono. Nico panaudojo ERS energiją, kol Vettelis „tvarkėsi“ po atakos savo greitajame rate.
„Mercedes“ padarė klaidą, kuri leido Vetteliui aplenkti Rosbergą sustojimo dėka – be to, jam padangas keitė 0,8 sek. ilgiau nei vidurkis, o strategai nesukūrė pakankamo pranašumo prieš Sebą, kad pilotas būtų apsaugotas nuo raudonosios mašinos atakos. Bet Nico nesunkiai kompensavo šį praradimą, trasoje aplenkęs Vettelį.
Antrasis „pakirtimas“ vyko pagal kitokį scenarijų. „Mercedes“ neturėjo pasirinkimo, jie privalėjo palikti Rosbergą trasoje, kai Vettelis stojo antrą kartą, nenorėdami rizikuoti Hamiltono pergale, kadangi komanda tuo momentu jau buvo tvirtai apsisprendusi, kad laimėti gali tik Lewisas. Sebas padangas pasikeitė 32 rate, o Hamiltonui optimalus laikas tai padaryti buvo 33 rate, todėl „Mercedes“ pirmąjį aptarnavo Hamiltoną, o Rosbergą – ratu vėliau. „Mercedes“ privalėjo pakeisti padangas iš karto po to, kai tai padarė Vettelis, kad neprarastų pranašumo, jei netyčia pasirodytų saugos automobilis ar įvyktų koks nors incidentas. Bet kuri kita komanda būtų lygiai taip pat pasielgusi.
Galiausiai Sebas vėl aplenkė Nico sustojimo dėka, bet „Mercedes“ laimei, vokietis suklydo, per plačiai išvažiavo iš posūkio ir pažeidė priekinį sparną, o tai pašalino S. Vettelį iš tolesnės kovos dėl pergalės. Po šio incidento Sebas atsidūrė už Valtteri Botto, kuris naudojo optimalią sustojimų strategiją 14 ir 34 ratuose. Vettelis nesugebėjo aplenkti balto bolido ir finišavo tik penktas. Jei Sebas būtų nepažeidęs sparno, galėjo būti labai rimta jo dvikova su Raikkonenu, nors pastarasis ir turėjo greitesnes padangas. Taigi Vettelis galėjo būti trečias.
Ko laukti toliau?

Lenktynės Bahreine patvirtino, kad „Ferrari“ turi labai greitą bolidą, moka gerai strateguoti ir turi labai gerą techninį personalą, kuriam komandos vadovybė leidžia dirbti itin agresyviai. Tai sako, kad tolimesnės šio sezono kovos bus labai aštrios.
Viena iš „Ferrari“ sėkmės priežasčių yra puiki jėgainė su efektyviu turbokompresoriumi, kurį galima pilna galia naudoti viso rato metu, tuo tarpu kai „Mercedes“ laikas nuo laiko kompresorių turi naudoti ekonominiu režimu. Dėl to galiausiai abiejų šių jėgainių pajėgumas yra daugmaž vienodas ir labai sunku pasakyti, kuris jėgos agregatas yra geresnis. Tačiau kvalifikacijose „Mercedes“ yra ryškiai pranašesni ir tai leidžia šios komandos specialistams eksperimentuoti su strategijomis.
K. Raikkoneno greitis antrojoje atkarpoje rodo, kad esant šiltam orui, „Ferrari“ gali prilygti „Mercedes“ tempui net su kietesnėmis padangomis, nors prieš savaitę Kinijoje šaltu oru greitesni buvo „Mercedes“. Be to, mes matėme, kad strategijų eksperimentai, „pakirtimai“ ir ERS energijos atsarga gali suvaidinti rimtą vaidmenį kovose dėl pozicijų, o panašūs lenkimai tik praturtins būsimas varžybas.