Brazilijos GP etapo strateginė apžvalga

Britų žurnalistas ir komentatorius Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Brazilijos GP etapo rezultatams…
Brazilijos GP įsimins kaip vienos iš gražiausių lietaus lenktynių, kuriose dominavo Lewisas Hamiltonas ir labai puikiai pasirodė Maxas Verstappneas. Labai daug kas čia priklausė nuo pilotų meistriškumo ir teisingų techninio aptarnavimo juostoje priimtų sprendimų.
Jėgų išsidėstymui čempionate šios lenktynės jokios įtakos beveik neturėjo, tačiau kova paskui „Mercedes“ pilotus buvo labai aštri. „Sauber“ pavyko uždirbti taškus, o tai leido jiems aplenkti „Manor“ komandinėje įskaitoje ir tikėtis uždirbti dešimtis milijonų prizinių pinigų. „Red Bull“ padarė strateginę klaidą, bet ji leido Maxui Verstappenui pademonstruoti savo meistriškumą.
Sprendimų lietaus sąlygomis priėmimo menas
Penktadienį San Paule buvo karšta ir saulėta, šeštadienį vėsu, o sekmadienį visą dieną lijo lietus. Pačios įdomiausios F-1 lenktynės būna, kai oro sąlygos iš sauso oro keičiasi į lietų arba atvirkščiai, bet šįkart lijo nuo pradžios iki pabaigos. Komandos naudojo lietaus ir tarpines padangas, pereidamos vienos nuo kitų pagal tai, kaip keitėsi sąlygos trasoje.
Kažkuriuo momentu tarpinės padangos buvo 1,5 sek. kiekvienam rate greitesnės nei lietaus – to pasirodė pakanka, kad komandos rizikuotų. Įprastai tarpinių padangų pranašumas trasai džiūstant didėja – iki 3, 4 ar net 5 sek. – jos geriau įšyla, pradeda veikti kur kas efektyviau, vandens ant asfalto tampa vis mažiau ir po kurio visas peletonas pereina prie tarpinių padangų. Bet Brazilijos lenktynės tapo išimtimi – lietus nenurimo, o keletą kartų net sustiprėjo.
Padangų keitimo faktoriai gali būti skirtingi, tai priklauso nuo bolido ypatybių ir piloto vietos trasoje. Pavyzdžiui, lyderiui priimti tokio sprendimo visai nereikia skubėti, kadangi jis važiuoja laisva trasa, be grūsties ir purslų ir gali kontroliuoti tempą.
Pilotai, esantys antroje dešimtyje, kovoja blogo matomumo sąlygomis, todėl pasiruošę rizikuoti, anksčiau už varžovus keistis padangas. Pagrindinė rizika čia susijusi su tuo, kad avarijos atveju labai didelė saugos automobilio pasirodymo tikimybė ar net raudonos vėliavos, o tai neutralizuoja strategijų skirtumus, surenka peletoną į vieną krūvą ir atima pranašumą tų, kas anksčiau perėjo prie tarpinių padangų. Tai ir atsitiko Brazilijoje.
Teisingas pirmojo šešetuko komandų sprendimas buvo išskirti pilotų strategijas – vienam uždėjus tarpines padangas, antrą reikėjo palikti su lietaus. Vienas iš dviejų variantų suveiks ir duos gerą rezultatą. Bet bandymai išskirti strategijas labiau tinka toms komandoms, kurios nori uždirbti kuo daugiau taškų.
„Red Bull“ situacija buvo visai kitokia. Maxas Verstappenas aplenkė N. Rosbergą ir važiavo antras, kai komanda nutarė abu savo pilotus pervesti prie tarpinių padangų, „visus kiaušinius sudedant į vieną pintinę”. Ispanijoje ir Malaizijoje „Red Bull“ išskyrė savo strategijas, o tai leido pasiekti norimo rezultato ir keista, kad jie to nepadarė Brazilijoje.
Paprastai komandos rizikuoja su tuo pilotu, kuris važiuoja iš paskos. Pavyzdžiui, „Sauber“ – jiems labai reikėjo taškų – paliko Felipe Nasrą su lietaus padangomis, o iš paskos važiavusiam Ericssonui uždėjo tarpines – su jomis jis pateko į avariją.
Kai varžovai pereidavo prie tarpinių padangų, Nasras atkovodavo vieną poziciją paskui kitą. Kažkuriuo momentu jis važiavo net 6 vietoje, galiausiai finišavo 9 vietoje kas leido komandai pakilti į 10 vietą Konstruktorių įskaitoje. Taip pat pasielgė ir „Toro Rosso“ palikę Carlosą Sainzą trasoje – galiausiai jis finišavo 6 vietoje.
O štai „McLaren“, „Renault“ ir „Williams“ pasielgė kaip ir „Red Bull“ ir neuždirbo taškų. Dvylika pilotų iš 22 kažkuriuo lenktynių momentu naudojo tarpines padangas, bet visi, išskyrus Bottą ir Magnusseną, turėjo sugrįžti prie lietaus padangų.
Jei nežinai kaip pasielgti, daryk kaip „Mercedes“
„Mercedes“ prisilaikė savo strategijos ir niekaip nesureagavo į „Red Bull“ veiksmus. „Mercedes“ strategai negalvojo, jog atėjo optimalus laikas pereiti prie tarpinių padangų, jie suprato, kad perėjus gali daugiau pralaimėti nei laimėti, kadangi pilotai ir taip pirmavo lenktynėse. Kartu Hamiltonas ir Rosbergas irgi neabejojo, kad lietaus padangos tuo metu buvo optimaliausias pasirinkimas.
Praeityje mes ne kartą esame matę, kad kai kurių vidurinės grupės komandų strategai bando kopijuoti lyderių strategijas. Pavyzdžiui, 2010-2012 metais ne kartą sėkmės pasiekė tie, kas kopijuodavo Jensono Buttono strategijas, kuris labai tiksliai mokėdavo pasirinkti geriausią laiką sustojimui lietaus sąlygomis ir pereiti prie tarpinių. Tai atnešdavo jam pranašumą ir net leisdavo laimėti lenktynes, o sėkmės pasiekdavo ir tie, kas kopijavo jo strategiją.
Interlagose „Force India“ nukopijavo „Mercedes“ strategiją, o tai leido Perezui finišuoti 4, o Hiulkenbergui – 7 vietoje.
„Red Bull“ sprendimas uždėti Verstappenui tarpines padangas buvo paremtas daugiau teoriniais skaičiavimais o ne realia situacija, todėl buvo klaidingas – mažų mažiausiai Maxui tai kainavo antrą vietą. Komanda galvijo, kad taip rizikuodama, ji turi šansą laimėti lenktynes. Bet ši klaida sirgaliams atnešė daug ryškių emocijų, kai sugrįžęs su naujomis lietaus padangomis Maxas pradėjo atsikovoti pozicijas – nuo 14 iki 3 vietos – tai buvo vienu iš gražiausių šio sezono momentų.