D. Warwickas: Nėra garantijų, kad Silverstounas pasiliks F-1 kalendoriuje

Praėjusių metų pabaigoje Derekas Warwickas paliko Britanijos lenktynininkų klubo BRDC prezidento postą. Tačiau praėjusią vasarą BRDC iniciavo sutarties dėl Didžiosios Britanijos GP etapo Silverstoune nutraukimą. 2019 metais lenktynės garsiajame autodrome gali įvykti paskutinė kartą, tačiau Derekas Warwicas neabejoja, kad buvo priimtas teisingas sprendimas, kadangi Silverstouno savininkų netenkino kontrakto, sudaryti dar Bernie Ecclestone laikais, finansinės sąlygos.

Derekas Warwickas: „Grand Prix“ kainuoja labai brangiai, mes prarandame pinigus jo organizacijai ir todėl nutarėme inicijuoti kontrakto nutraukimą. Didžioji Britanija yra automobilių sporto šalis, bet ar tai reiškia, kad etapas čia bus rengiamas nuolat? Visiškai nereiškia.

Žinoma, kad mes norime, jog etapas Silverstoune pasiliktų, norime, kas lenktynių organizavimas būtų prieinamas sirgaliams, o mes galėtumėme uždirbinėti pinigus tolimesnėms investicijoms į autodromą. Tačiau mes negalime to padaryti, turint galvoje dabartinio kontrakto sąlygas“.

Derekas Warwickas papasakojo, kad jo sprendimas  atsistatydinti iš BRDC prezidento posto iš dalies buvo susijęs ir sveikatos problemomis – jis dar iki šiol tęsia reabilitaciją po auglio pašalinimo 2015 metais: „Šis įvykis išmušė mane iš vėžių ir aš norėjau turėti daugiau laisvo laiko. Tačiau aš tęsiu darbą BRDC ir kuruoju mūsų jaunimo programas.

Klubo palaikymu naudojasi keli jauni lenktynininkas. Tai ir „Formulės 3“ čempionas Lando Norrisas, ir GP3 čempionas George Russellas. Mes teikiame jiems patarimus dėl kontraktų, PR ir marketingo, stebime jų karjerą.

Didžiojoje Britanijoje yra daug puikių jaunų lenktynininkų, bet, kiek aš žinau, daugelis iš jų turi finansinių problemų. Aš 1975 metais tapau „Formulės-3“ čempionu, turėdamas 17 500 svarų biudžetą. Dabar, norint lenktyniauti „Formulėje-3“, jums reikia 800 000 svarų, o norint patekti į „Formulę-1“, reikia stambių rėmėjų ir turtingos šeimos, kuri gali išleisti jo karjerai milijonus. 

Žmonės pamiršta, kad net bene pats geriausiais visų laikų lenktynininkas Ayrtonas Senna turėjo rimtą finansinę paramą. Tokie lenktynininkai dėl didelių biudžetų gaudavo geriausias mašinas – būtent dėl to jie tapdavo „Formulės-1“ čempionais.

Derecas Warwickas nelaimėjo nė vienerių lenktynių „Formulėje-1“, bet mano, kad galėjo pasiekti kur kas daugiau, jei 1986 metais Senna nebūtų prieš tai, jog jis taptų brazilo partneriu „Lotus“ komandoje: „Mano kontrakte buvo parašyta, kad aš turiu lygias teises su komandos draugu ir galiu pretenduoti į atsarginę mašiną. Tačiau Senna turėjo labai turtingus rėmėjus, kurie pareikalavo, kad „Lotus“ nutrauktų su manimi kontraktą.

Aš esu 100 proc. įsitikinęs, kad Senna iš mano pusės jautė savotišką grėsmę. Jis nenorėjo konkurencijos iš britų piloto pusės britiškoje komandoje. Jis žinojo, kad komanda nėra tiek gera, kad galėtų abiem pilotams garantuoti vienodas sąlygas, todėl jis norėjo, kad atsarginė mašina priklausytų tik jam vienam.

Senna sugriovė mano karjerą. Aš sugrįžau į „Formulę-1“ (po vieno sezono sportinių prototipų čempionate), bet jau lenktyniavau silpnose komandose. Nors aš buvau įsitikinęs, kad turiu jėgų laimėti lenktynes ir tapti pasaulio čempionu“.

1992 metais Warwickas kartu su „Peugeot“ laimėjo garsųjį „24 val. La Mano“ maratoną. Sėkmę tose lenktynėse britas laiko vienu iš geriausių savo pasiekimų: „Mano geriausios lenktynės? Antra vieta Didžiosios Britanijos GP 1984 m. ir pergalė La Mane.

Tačiau niekas neatsimena, kaip aš 1989 metais Suzukoje prie „Arrows“ vairo startavau paskutinis, o finišavau 7-tas. Gali būti, jog tai buvo pats geriausias mano pasirodymas per visą karjerą“.