E. Boullier‘as turi veiksmų laisvę

„McLaren“ lenktynių direktorius Ericas Boullier‘as – naujas žmogus „McLaren“ komandoje. Jis buvo pakviestas tam, kad atliktų rimtą komandos reorganizaciją. Dėl to jam suteikta pilna veiksmų laisvė. Atvirame interviu prancūzų žiniasklaidai E. Boullier‘as papasakojo apie rimtus sprendimus, kuriuos reikia priimti šiame sezone.
- Matyt, nėra lengva adaptuotis „McLaren“ komandoje, kadangi ši komanda visiškai nepanaši į tas, su kuriomis jums teko susidurti. Juk „McLaren“ – visai kitokia organizacija?
- Suprantama, kad adaptuotis nėra lengva. Kai visą savo darbinę karjerą paskiri veiklai vienoje kompanijoje, tai ją pakeisti, pakeisti prekės ženklą yra sunku. Tačiau buvo tik viena kompanija „Formulės 1“ čempionate, į kurią aš norėjau pereiti – tai „McLaren“. Aš vertinu šios kompanijos vertybes, kurios buvo formuojamos per daugelį metų. Dabar ši kompanija tapo automobilių gamintoju, turi dar daug įvairių veikslo sričių, o jos vadovams yra būdingas logiškas ir ekonomiškas požiūris į verslą. Taigi, nors man ir nepaprasta, tai buvo protingas žingsnis pereiti į „McLaren“.
- Su kuo susijusios pagrindinės problemos?
- Pirmiausia, su užduočių, kurias reikia spręsti, masteliais. Komanda yra nepaprastai didelė, praeityje daugelį metų ji iškovodavo Konstruktorių taurę. Ji turi ne tik puikią pergalių istoriją, bet ir savotišką požiūrį į darbą bei jo organizavimą, turi savo verslo kultūrą. Todėl viską pakeisti yra labai sunku, bet aš būtent tuo ir užsiimu.
- Kai kurios komandos, pavyzdžiui, ta pati „Lotus“, kur jūs dirbote anksčiau, pasižymi labai demokratiška ir laisva atmosfera. O štai „McLaren“ kartais yra laikoma pernelyg rimta komanda, kartais tas rimtumas yra net perdėtas. Galima spėti, kad esate tokio lygio vadybininkas, kuris sugeba pasiekti rezultatą bet kokiomis aplinkybėms?
- Tenka būti labai lanksčiam. Jei mane kas pažįsta, žino, kad aš nesu toks linksmas žmogus kaip visa „Lotus“ komanda. Laikau save rimtu žmogumi, „Lotus“ komandoje aš buvau pats rimčiausias iš visų. Todėl „McLaren“ tiek pagal charakterį, tiek ir pagal įvaizdį man tinka labiau. Iš tikrųjų, „McLaren“ yra panaši į kažkokią „šaldymo sistemą“, kurioje dominuoja disciplina. Taip, komanda yra disciplinuota, bet kai susipažįsti su ja iš arčiau, pamatai, kad čia dirba ne tokie jau šalti žmonės. Atsipalaidavusia komandos nepavadinsi, bet ji yra itin maloni. Jei pažiūrėsi į „McLaren“ iš šalies, pamatysi tarsi užtamsintus stiklus, per kuriuos niekas nieko iš pašalies nemato, ką mes veikiame. Mus mato tik boksų garaže: kaip mes dirbame, kada dirbame ir kiek. Bet tai nesiskiria ir kitose komandose. Bet jei ilgiau pabūsi su mumis, pajausi gerą ypatingą atmosferą, labai panašią į šeimyninę, kur visi yra glaudžiai susiję.
- Klausimas, kurio neįmanoma išvengti: kaip klostosi jūsų santykiai su Ronu Dennisu? Kur riba tarp jūsų, kaip lenktynių direktoriaus atsakomybės, ir jo įtakos?
- Jis yra visos „McLaren“ grupės vykdomasis direktorius, jos prezidentas ir bendrasavininkas. Žinoma, kad jis atsakingas už visos korporacijos strateginį vystymąsi, o „Formulės 1“ komanda yra tik viena iš korporacijos dalių. Žinoma, kad ji šiuo metu reikalauja didžiausių pertvarkymų, todėl, kad nuo F-1 komandos sėkmės daug priklauso ir visos korporacijos ateitis. R. Dennisą kol kas tenkina tai, kaip aš vykdau komandos restruktūrizaciją, todėl man iš tiesų suteikta visa veiksmų laisvė. Mano sfera yra tik lenktynių komanda, visa kita manęs nedomina – nei automobilių gamyba, nei naujosios technologijos, nei kitos paslaugos. O savo srityje aš dirbu visiškai savarankiškai.
- Pats faktas, kad dirbate labai garsioje F-1 komandoje patvirtina tai, kad esate aukščiausio lygio profesionalus vadybininkas. Ar tai reiškia, kad jūsų svajonė jau išsipildė?
- Nepasakyčiau, kad aš nuo pat vaikystės svajojau apie „Formulę 1“ ir apie darbą „McLaren“. Bet neslėpsiu, kad esu patenkintas tuo, kaip susiklostė įvykiai. Aš norėjau atsidurti kompanijoje, kuri man suteiktų visas galimybes gerai dirbti – resursus, finansus ir galimybes. Ir dirbčiau toje srityje, kurią suprantu – automobilių lenktynėse. Aš svajoju sukurti komandą, kuri nugalėtų čempionatuose. Pirmą kartą atsidūriau tokioje padėtyje, kai man nereikia rūpintis ir ieškoti pinigų. Mes turime gerą biudžetą ir man nereikia rūpintis ekonominiais dalykais. Mano tikslas – „McLaren“ turi būti geriausia tarp geriausių. Būtent apie tai iš svajojau. Dar ilgas kelias iki to, kad komandoje veiktų viskas taip, kaip aš noriu. Bet jo pabaigą aš matau.
- Britų spauda svarsto, kas būtent negerai yra „McLaren“ komandoje – sprendimai priimami labai lėtai, kad organizacija yra pernelyg gremėzdiška ir pan. Ar sutinkate su tokia nuomone? O gal paprasčiausiai reikia daugiau aukščiausio lygio techninių specialistų ir bolidas iš karto taps greitesnis?
- Reikia spręsti abu klausimus. Juk tai normalu: kai komanda vystosi, jos rezultatai gerėja ir atvirkščiai – būna momentų, kai dominuoja kritimas visomis prasmėmis. Visa tai yra logiški ekonominiai dėsniai ir niekas to neišvengs. Restruktūrizacijos eigoje daugelį vidinių procesų mes privalome supaprastinti, nes kol kas pas mus viskas yra per sudėtinga, nelankstu ir per lėta. Kalba eina tiek apie sprendimų priėmimą, tiek apie gamybinius procesus, tiek ir apie kitas sritis. Reikia daug operatyviau veikti, o tam komandai reikia naujų žmonių. Nesvarbu, ar jie bus iš kitų komandų, ar visai iš šalies, svarbu, kad jų patirtis būtų nauja ir naudinga mums.
- Kokius uždavinius sprendžiate dabar, sezono viduryje. Ar svarbiau pasiekti geresnio rezultato dabar, ar svarbiau atlikti gilumines reformas ir jau ruoštis kitam sezonui?
- Pirmiausia mums rūpi šie metai. Pavyzdžiui, „Red Bull“ prireikė dviejų metų, kad ji taptų geriausia komanda. „Mercedes“ taip pat pergalės siekė bene tris metus, nors tie žmonės laimėjo čempionatą 2009 metais. Todėl ir mums prireiks kažkiek laiko, bet aš noriu sėkmės sulaukti kuo greičiau. „McLaren“ tam turi puikius specialistus ir pakankamai resursų – todėl pergalės turi ateiti greičiau. Todėl jau dabar aš noriu, kad visa komanda dirbtų kur kas įtemptame režime, pamatysime, kaip tai veikia, kur mūsų silpnosios vietos. Kai paleidi visą mašiną suktis maksimaliais sūkiais, tampa aišku, kas yra ne savo vietoje, kas užsiima ne savo reikalais. Taip kur kas lengviau vykdyti reformas.
- Nors sakote, kad rūpi šių metų sezonas, esminės permainos į „McLaren“ vis tik ateis kitais metais, kai prasidės bendradarbiavimas su „Honda“. Kaip sekasi šis darbas, ar anksčiau turėjote darbo su japonų kompanijomis patirties?
- Su japonais esu dirbęs, bet ne techninėje srityje. Tris metus paeiliui, kai aš dirbau DAMS komandoje, mes turėjome „Toyota“ jaunimo čempionatą. Taigi, japonus aš pažįstu. Suprantama, kad mes jau rūpinamės kito sezono bolidu, bet stengiamės apie tai daug garsiai nekalbėti. Daug kas yra padaryta, ypač toje srityje, kurioje kalbama apie „Honda“ jėgaines. Japonai jau daug yra padarę. Kartu mes tobuliname ir šių metų bolidą.
- Sugrįžkime prie šių metų sezono. Kažkiek sėkmingos jums buvo lenktynės Australijoje. Visi po jų galvojo, kad dėl to kaltas naujas lenktynių direktorius, bet vėliau „McLaren“ rezultatai suprastėjo?
- Ne, aš čia nieko dėtas. Bet mes buvome neblogai pasiruošę naujam sezonui, kaip ir „Mercedes“. O likusios komandos jam nebuvo pasiruošusios. Štai ir priežastis. Mes žinojome, kad daugelis komandų turės bolido patikimumo problemų, bėdų su bolidų komponuote. Australijoje visi važiavo lėtai, bijojo gedimų, o pilna jėga kovojo tik „Mercedes“ ir mes. Todėl ir mūsų rezultatai buvo geri. Bet kai kitos komandos baigė pasiruošimą, visos jos variklių darbo režimą perjungė į maksimalią galią ir pradėjo vytis pirmavusius. Viskas logiška.
- Kokios nuotaikos vyrauja komandoje, ar specialistai teigiamai priima reformas?
- Atmosfera komandoje normali. Restruktūrizacija vyksta, jau nemažai kas yra padaryta, nors dar daug bendradarbių nesupranta, ko iš jų norima – jie užstrigo tarp praeities ir dabarties. O nauji žmonės žino reikalavimus ir dirba taip, kaip reikia. Galima pasakyti, kad vyksta lengvas kratymas. Bet kai mašina važiuoja itin greitai, ją irgi krato.
- Pereikime prie pilotų. Kiek suprantame, jie yra didžiausias galvos skausmas. „Lotus“ komandoje jūs turėjote vieną patyrusį pilotą, o kitą – perspektyvų naujoką. Dabar yra lygiai tas pats – Jensonas Buttonas ir Kevinas Magnussenas pritraukia daugelio sirgalių dėmesį. Kaip jie sutinka tarpusavyje?
- Jie gerai sutaria, nors jų mūriniais draugais ir nepavadinsi. Ir komanda nenori, kad jie būtų gerais draugais, mums to nereikia. Iš tikrųjų, dabartinė situacija kažkuo panaši į tą, kokią mačiau „Lotus“ komandoje. Mes turime Keviną, kuris veržiasi į kovą, gal kartais daro klaidų, bet jo aistra lenktyniauti labai didelė. Taip jis įgauna patirties. Bet pas mus yra ir Jensonas – labai brandus ir greitas pilotas. Jis veikia labai tiksliai – jo suteikiama informacija labai padeda inžinieriams. Situacija dabar atrodo įdomiai: K. Magnussenas pradėjo važiuoti labai stabiliai. O jaunas lenktynininkas reikalingas tam, kad patyręs pilotas stengtųsi pasirodyti kur kas gerai, kad neužmigtų ant laurų. O kartu naujokas turi mokytis iš labiau patyrusio.
- Matome, kad „McLaren“ yra pati lėčiausia tarp „Mercedes“ variklius naudojančių komandų. Net „Force India“ dėl savo gudrios taktikos kartais parodo labai gerą rezultatą. Kaip galima tai paaiškinti?
- Gali būti, kad mes mažiau efektyviai išnaudojame variklio galimybes. Mūsų ir bolidas kitoks, todėl jam dabar vykdoma modernizacija. Visų pirmiausia reikia išsiaiškinti su važiuoklės trūkumais.
- Paskutinis klausimas. Jums, kaip komandos vadovui, dabar priklauso tarnybinis sportinis „McLaren“ automobilis. Ar jau gavote tokį?
- Ne, negavau. Bet man sekasi: kartais man kelioms dienoms duoda tokį „McLaren“ automobilį. Pavyzdžiui, ir dabar aš važinėju su juo – tai fantastiška mašina. Ir kalbu ne todėl, kad dirbu „McLaren“. Tai tikrai labai puiki mašina – labai greita, ją lengva valdyti. O kitomis dienomis aš važinėju su „Mercedes“.