Eilinė „Mercedes“ „sąmokslo teorija“?

Britų žurnalistas ir F-1 ekspertas Jamesas Allenas išanalizavo situaciją Monzoje, kur Nico Rosbergas du kartus suklydo toje pačioje vietoje stabdydamas, dėl ko galiausiai prarado poziciją komandos draugui Lewisui Hamiltonui.
Jamesas Allenas:“ internetas yra puiki galimybė komunikuoti žmonėms visame pasaulyje, bet dažniai jis tampa įvairiausių paskalų ir „sąmokslų teorijų“ šaltiniu. Geras pavyzdys – kalbos apie tai, kad Rosbergas specialiai padarė klaidą stabdydamas pirmajame Monzos posūkyje, kad pergalę atiduoti Lewisui Hamiltonui, taip kompensuodamas incidentą, įvykusį prieš dvi savaites Spa trasoje. Pagal peršamą teoriją, Nico veiksmai yra dalis plano, kurį sukūrė „Mercedes“ komandos vadai – Toto Wolffas, Paddy Lowe ir Niki Lauda.
Pats Rosbergas neigia bet kokius įtarinėjimus. „Kodėl aš turėjau specialiai nusileisti kolegai? Tam nebuvo jokių priežasčių. Tik jeigu komanda mums oficialiai lieps praleisti porininką į priekį, jūs turėsite tą padaryti. Žmonės kalba apie incidentą Spa, bet ten aš padariau klaidą, dėl kurios jau atsiprašiau. Mes aptarėme šią situaciją komandos viduje ir palikome ją užmarštyje. Aš neturėjau nieko sugrąžinti, o klaidų visuomet būna“.
Ar iš tikrųjų galėjo komanda priimti tokį sprendimą? Tokią situaciją galima įsivaizduoti po pastaruoju mėnesių įvykių, kai iš pradžių Hamiltonas atsisakė praleisti Rosbergą į priekį, kas, gali būti, Rosbergui kainavo prarastą pergalę, o po to – susidūrimą Spa, kai komanda prarado dublį ir padidino Rosbergo atotrūkį nuo brito 18 taškų.
Teoriškai galima sau įsivaizduoti, kad komanda susitarė, kad kas šeštadienį iškovos „pole“ poziciją, tas ir turės pranašumą per lenktynes. Kvalifikaciją laimėjo Hamiltonas ir komanda iš Rosbergo galėjo išsireikalauti pasižadėjimo, kad jis netrukdys kolegos pergalei. Jei iš tikrųjų taip buvo, tai viskas pradėjo klostytis ne pagal „Mercedes“ komandos scenarijų nuo pat lenktynių pradžių – Hamiltono bolide nesuveikė starto elektronika, jis atsidūrė tik 4 vietoje, o Rosbergas atsidūrė pačiame priekyje.
Pagal šį scenarijų, kai Hamiltonas atsilošė kelias pozicijas ir jau buvo antras ir pradėjo spausti Rosbergą, iš šalies viskas atrodė, kad vokietis suklydo stabdydamas, o Lewisas tuo metu išsiveržė į priekį. Bet ar būtų vokietis taip rizikavęs, žinodamas, kad gali sugadinti padangas arba įsirėžti į apsauginius barjerus?
Žinoma, kad ne. Jei viskas buvo planuojama iš anksto, tai buvo galima pasielgti taip, kaip 2011 m. Brazilijoje pasielgė „Red Bull“ komanda, kai dėl paslaptingo pavarų dėžės gedimo Vettelis pergalę finalinėse sezono lenktynėse užleido komandos kolegai M. Webberiui. Rosbergas paprasčiausiai kažkurioje vietoje staiga būtų praradęs greitį, išgirdęs koduotą komandos pranešimą (pvz. „pakeisk nustatymus“ ar „penktas režimas“) ir viskas atrodytų kur kas natūraliau. Nė vienas pilotas neatiduos pergalės taip, kaip tai atsitiko su Rosbergu 29 rate. Tai paprasčiausiai neturėtų prasmės.
Tai ar buvo planas?
Tik apie vieną galima tvirtinti be jokių abejonių. Kad ir kas būtų įvykę, kad ir kokias sankcijas komanda būtų pritaikiusi prieš Rosbergą po incidento Spa, jie niekaip negalėjo rizikuoti rezultatu – tiek kvalifikacijoje, tiek ir per lenktynes „Mercedes“ buvo pasiryžusi iškovoti dublį. Tai neginčijama. Būtent tik tokį tikslą prieš save stato „Mercedes“, kol nelaimės Konstruktorių taurės.
Mes niekada nesužinosime, ar komandoje buvo susitarimas, kad pergalę turi iškovoti Hamiltonas, kad komandoje būtų stabilizuota situacija. Iš Hamiltono pusės, 7 taškai, kuriuos jis atsikovojo Monzoje, niekaip negali kompensuoti 18 taškų, kuriuos jis prarado dėl incidento Spa. Iš kitos pusės, Rosbergas gali pareikšti, kad jis prarado 13 taškų dėl to, kad Hamiltonas jo nepraleido Vengrijoje. O dar Hamiltonas gali prisiminti Rosbergo klaidą Monake, kuri jam kainavo 7 taškus. Paskaičiuokite patys. Anksčiau komandos nenaudodavo jokių gudrių planų, o asmeniškai aš laikau, kad Rosbergas padarė klaidą komandos kolegos spaudžiamas.
Lūžio momentas Hamiltonui
Kaip Hamiltonas šiemet kelis kartus klydo, pavyzdžiui, per kvalifikacijas Kanadoje bei Austrijoje, taip ir Rosbergas ne visuomet atlaikydavo priešininkų spaudimą. Paskutinį kartą tai buvo Spa, kur jis padarė keletą klaidų. Prieš pirmąjį posūkį Monzoje pilotai stabdo nuo 350 km/h iki 80 km/h 139 metrų atkarpoje per 2,6 sekundės. Tokiu greičiu bolidas 100 metrų nuvažiuoja per vieną sekundę, taigi, jei pilotas pavėluoja stabdyti bent vieną dešimtąją, tai jis atidurs jau 10 metrų toliau, ko pilnai pakanka tokiam incidentui, kokiame atsidūrė Rosbergas.
Kodėl jis važiavo tiesiai, o ne blokavo ratų? Penki ratai prieš tai Nico buvo pasikeitęs padangas ir jei jis būtų užblokavęs padangas, tai jis nesugebėtų nuvažiuoti likusių 24 ratų su sugadinta padanga. Galiausiai jis privalėtų stoti dar vieną kartą, o taip prarastų keletą pozicijų. Prisiminkime skausmingą Rosbergo patirtį Spa, kur jis užblokavo padangą stabdydamas, komanda dėl to privalėjo keisti strategiją, o pergalę iškovojo Ricciardo.
Tai dar vienas įrodymas, kad jei Rosbergas privalėjo Monzoje atiduoti pergalę Hamiltonui, tai jis tai būtų padaręs kokiu nors gudresniu būdu, o ne padarydamas klaidą pirmajame posūkyje.
Šeštadienį užkulisiuose aš bendravau su Damonu Hillu, kuris pasakė, kad komanda gali kontroliuoti situaciją tik iki to momento, kol situacija tenkina abu pilotus, kuriems visų svarbiausia yra jų pačių karjera. Šansas laimėti čempiono laurus užtemdo protą bet kuriam lenktynininkui ir jie tokioje situacijoje gali veikti komandos naudai tik iki to momento, kol tai netrukdo jų asmeniniams interesams.
Padarykime išvadas. Ar galėjo komanda sukurti planą, pagal kurį Rosbergui būtų uždrausta atakuoti Hamiltoną? Taip, galėjo. Ar buvo iškeltas uždavinys šį planą įgyvendinti bet kokiomis priemonėmis, nežiūrint į tai, kas atsitiko per startą? Mažai tikėtina.
Nico Rosbergą nuo čempiono titulo jau teskiria tik šeši etapai. Jis turėjo 29 taškų atotrūkį, dabar jų liko 22. Bet kuris, kuris tokioje situacijoje mąsto, kad pilotas labai rimtame stabdymo taške gali specialiai padaryti klaidą, nusileisdamas ne tik savo pagrindiniam konkurentui, bet ir prarasdamas psichologinį pasitikėjimą, tas visiškai nesupranta pilotų mastymo ir jų filosofijos“.