Eksperto balsas: Arūnas Baratinskas

„Formulės-1“ gerbėjai jau renka šių metų geriausius, rezultatai bus žinomi po Kalėdų. Kol vyksta šis procesas, F-1.LT tradiciškai paprašė „Formulę-1“ giliau besidominčių, apie šį sportą rašančių interneto platybėse bei tradiciniuose leidiniuose ar komentuojančių transliacijas per TV žurnalistų jų nuomonių apie praeitą sezoną bei geriausius jo pilotus.
Šiuos žmonės esame pavadinę ekspertais, nes, sutikime, kad mūsų mažoje šalyje sunku būtų rasti labiau patyrusius kolegas, kurie „Formulei-1“ skiria tiek daug savo laiko ir energijos.
Vėliau paskelbsime bendrus rezultatus – svetainės lankytojų ir ekspertų. O kol kas, jei dar nebalsavote nepamirškite atiduoti savo balso F-1.LT rinkimuose!
Taigi, pirmasis savo nuomone apie 2010 m. sezoną pasidalino mūsų kolega Arūnas Baratinskas, ilgametis F-1.LT naujienų redaktorius, kartingo pirmenybių GO-1 koordinatorius, lankytojams geriau žinomas kaip AF1.
---------
Turbūt niekas nepradės ginčytis, jei pasakysiu, jog šis „Formulės-1“ sezonas buvo vienas įdomiausių sporto istorijoje. Gal net pats įdomiausias.
Kuo jis buvo toks įdomus? Čia jau, manau, kiekvienas gali atrasti savų argumentų. Man jis buvo įdomus kova dėl titulo iki paskutinio sezono etapo. O kova vyko net tarp keturių pilotų. Tikrai buvo smagu stebėti „geriausiųjų kvarteto“ Sebastiano Vettelio, Fernando Alonso, Marko Webberio ir Lewiso Hamiltono kovą.
Kadangi teko paminėti kelias pavardes, pats laikas būtų įvertinti ir įvardinti šio sezono geriausių pilotų TOP5. Kaip ir visuomet, į jokį objektyvumą nepretenduoju, o nuomonę pateikiu iš savo, F-1 istorijos mąstais dar labai neaukšto, vos tuzino metų, bokšto.
1. Sebastianas Vettelis („Red Bull“)
Todėl, kad čempionas? Ne. Ne todėl. Todėl, kad reikiamu momentu susikaupė ir padarė tai, kas buvo būtina titului pelnyti. Trys pergalės iš keturių galimų (būtų keturios, jei ne bolido gedimas Pietų Korėjoje) sezono pabaigoje leido jaunajam vokiečiui džiaugtis čempiono titulu.
Pripažįstu, Vettelio, elgesys Turkijoje, iškart po avarijos, mane kiek šokiravo – pirmą kartą atsiskleidė charakterio bruožai, apie kuriuos anksčiau sunku buvo net pagalvot. Visi vėliau sekę komentarai bei kiti niuansai irgi nepridėjo nei žavesio, nei pagarbos jaunam lenktynininkui.
Aišku, visi mes skirtingi ir mūsų vertybių skalės irgi toli gražu nevienodos, todėl kiekvieną situaciją galime vertinti vis iš kitokių pozicijų. Šiame sezone vykusią tiesioginę ir netiesioginę Vettelio ir Webberio priešpriešą kiek per daug išpūtė žiniasklaidą, o padidino ją „Red Bull“ „sportinių reikalų patarėjas“ Helmutas Marko, savo nesibaigiančiais vokietį aukštinančiais, o australą net pernelyg kritikuojančiais, komentarais.
Sezonas Vetteliui buvo sudėtingas, buvo daug vaikiškų klaidų, tačiau metų pabaigoje pilotas sužibėjo visu grožiu. Vertėtų nepamiršti ir jo puikaus „pole“ pozicijų rodiklio – dešimt „poulų“ per sezoną. Tinkamas rodiklis naujam čempionui.
2. Fernando Alonso („Ferrari“)
Juanas Manuelis Fangio (1956 m.), Jody Schekteris (1979 m.) ir Kimi Raikkonenas (2007 m.). Deja, į šį sąrašą „Ferrari“ debiutantų, laimėjusių čempionatą savo pirmo sezono italų ekipoje metu, Fernando jau nebepateks. Tačiau į legendinę ekipą ispanas įsiliejo labai sėkmingai – pelnė pergalę pirmose sezono lenktynėse, kitaip tariant – vos tik užsivilkus raudonąjį kombinezoną, be to, apsuko komandą aplink save, taip dar kartą įrodydamas savo lyderio savybes.
Fernando šįmet buvo labai stiprus, tačiau to nepakako titului pelnyti. Klaidų buvo ir iš jo pusės (pvz. Belgijoje) ir iš komandos (pvz. Abu Dabyje). Apmaudu, bet tu keturių pergalių ir vienos pirmos vietos nepakako. Nepakako, beje, ne tik jų, nes buvo ir savotiškų teisėjų sprendimų (pvz. Didžiojoje Britanijoje), tačiau dabar visa tai jau „post factum“ ir Fernandui teks mažiau mosikuoti rankomis, pasivijus Petrovą, o daugiau t.y. DAR daugiau stengtis ir dirbti kartu su komanda.
Pripažinsiu, kad asmeniškai šis pilotas man daugiau nepatinka, nei patinka, tačiau akivaizdžių jo sugebėjimų trasoje nepastebėti būtų kvaila. Alonso sugeba išspausti iš bolido daugiau, nei kiti galvoja ar mato, todėl jei tik naujame sezone „Ferrari“ pavyks išsunkti iš automobilio keletą papildomų dešimtųjų, kurių kartais trūko šįmet – Alonso tikrai galės džiaugtis trečiuoju titulu.
3. Markas Webberis („Red Bull“)
Visuomet sakiau, kad Markas Webberis yra vidutiniokas, bet šįmet jis mane tikrai nustebino. Savo stipriais pasirodymais australas ilgą laiką kuteno padus varžovams, o jo priešprieša su komandos kolega S. Vetteliu buvo savotiškai įdomi.
Charizmatiškas pilotas su tipiniu australams humoro jausmu bei iškalba, kai TV redaktoriai privalo kas antrą ar trečią žodį dėti „pypt“ signalą – kas gali būti įdomiau iki kaulo blizgesnio nuzulintų PR-pranešimų pilotų lūpomis jūroje? Na, bet kalbam ne tiek apie asmenybę, kiek apie Marko 2010 m. rezultatus.
Sezoną Webberis pradėjo sunkiai, tačiau nuo pergalės Ispanijoje smarkiai įsibėgėjo. Dvi apmaudžios jo klaidos Europoje ir Pietų Korėjoje padėjo pilotui pamiršti apie titulą, juoba sezono pabaigoje Vettelis buvo tikrai greitesnis ir aršesnis. Vytis visada sunkiau, nei gintis, gal todėl Markas atrodė per daug apsidraudęs, per daug sunerimęs komandos palaikymu ar nepalaikymu ir per mažai rizikavo. Kaip visa tai baigėsi? Tai baigėsi už Jaime Alguersuari „Toro Rosso“ galinio sparno Abu Dabyje. Ar naujame sezone jis turės tokį pat šansą? Atvirai kalbant, manau, jog ne.
4. Lewisas Hamiltonas („McLaren“)
Kai važiuojantis paskui saugos automobilį lenktynininkas, trasoje esant didžiuliam kiekiui stovinčio vandens, per „team radio“ sako komandai, kad greičiau spaustų lenktynių direktorių pratęsti lenktynes, tai yra lenktynininkas iš prigimties. Smagu buvo išgirsti tokį paraginimą iš Lewiso Hamiltono. Žmogus tikrai turi aistrą lenktyniavimui ir yra puikus kovotojas. Tačiau kovotojo dvasia, kartais, trukdo protauti. Būtent tokią įžvalgą galima padaryti, pažvelgus į esmines Lewiso sezono nesėkmes.
Atmeskime pasitraukimą iš antros vietos dėl ratlankio gedimo Ispanijoje ir pakalbėkime apie dvi klaidas Italijoje bei Singapūre, kurios, iš esmės, kainavo Hamiltonui galimybę kovoti dėl titulo. Du neapdairūs ir, drįsčiau teigti, neapgalvoti bandymai lenkti baigėsi apgadinant bolidą ir pasitraukiant iš lenktynių.
Kitam sezonui siūlyčiau Lewisui nieko nekeisti ir judėti tokia pačia vaga, tik labiau kreipti dėmesį į aštrias situacijas lenktynėse. Akivaizdu, kad kartais verta labiau pabūti Prostu, nei Senna...
5. Robertas Kubica („Renault“) / Nico Rosbergas („Mercedes“)
Nusižengiau taisyklėms ir penktoje vietoje paminėjau du lenktynininkus. Robertą Kubicą vertinu labai aukštai ir labai noriu pamatyti jį stiprioje ekipoje, nes pasitraukus BMW lenkas prarado galimybę ir toliau rodyti savo potencialą aukštame lygmenyje. Šįmet iš „Renault“ bolido jis išspausdavo viską ir net daugiau, todėl bus apmaudu, jei Roberto karjera baigsis, kaip kažkada baigėsi Jeano Alesi t.y. lėtame ir nesugebančiame kovoti dėl pergalių automobilyje.
Kalbant apie jo ir Vitalijaus Petrovo rezultatus, daug paralelių netiesčiau, nes rusas tėra (ar tebuvo?) naujokas, o su naujoku visuomet lengva, todėl ir neteisinga, lyginti.
Kalbant apie Rosbergą, galima paminėti panašius sugebėjimus, kaip ir Roberto. Iš atvirai nervingo „Mercedes“ bolido vokietis šįmet spausdavo vašką. Beje, vaškas buvo daug kokybiškesnis dar todėl, kad jo komandos partneris – ne kas kitas, o pats Michaelis Schumacheris – prieš sezoną daug žadėjęs, neišspaudė beveik nieko, o sezoną baigė avarija, kuri jam vos nekainavo gyvybės.
Suprantu, kad perskaitę šį sakinį, dauguma legendinio piloto aistruolių pradės mėtyti pomidorus į monitoriaus ekraną, bet neskubėkite su vertinimais, nepažiūrėję į situaciją blaiviai. Nico susitvarkė su pačiu tituluočiausiu istorijoje lenktynininku ir atliko tai vieninteliu palyginimui įmanomu būdu – esant abiems vienoje komandoje. Be to, komandoje, kuri neskirsto lenktynininkus pagal pirmumą.
Argumentas, kad Schumacheriui reikėjo laiko priprasti, kad jis turėjo net trijų metų pertrauką visiškai ignoruojamas. Kodėl? Atsakyti galėtų Nigelas Mansellas (laimėjo trečias lenktynes po grįžimo) Niki Lauda (laimėjo trečias lenktynes po grįžimo, o po dviejų metų dar vieną titulą) ar Alainas Prostas (laimėjo pirmas lenktynes po grįžimo ir titulą).
Kalba buvo apie Rosbergą, bet teko daugiau laiko ir vietos skirti Schumacheriui. Tokia ta pergalių ir titulų našta.
Dabar trumpai apie sezoną.
Nenorėčiau pasakoti apie kiekvieno „Grand Prix“ esminius momentus, nes daugelis gali prisiminti prabėgusį sezoną patys arba „YouTube“ pagalba. Beje, pastarajame resurse yra labai profesionaliai susuktų kiekvieno etapo „highlights“ klipų. Siūlau būtinai pasižiūrėti. Ypač neblogi yra vartotojo „phvg1992“ klipukai. Patariu.
Taigi, sezoną apžvelgsiu trumpai, pažymėdamas kelis pliusus ir minusus. Minusų, tradiciškai, daugiau :)
Nepatiko:
„Nauja“ taškų skyrimo sistema
Žodis nauja yra skliaustose, nes realiai viskas liko tas pats. Pokyčiai atsirado dėl to, jog FOM reikėjo kažkaip paskirstyti pinigus tarp didesnio komandų skaičiaus, todėl vietoj TOP8 „sukonstravo“ TOP10. O konstravo elementariai – dauginant iš 2,5.
“Palaikymo komandos“
Ši pastabėlė liečia ne tik 2010 m. sezoną, bet jo metu šis reiškinys labiau suaktyvėjo. Gal šiais „fejsbuko ir tvyterio“ laikais labai madinga socializuotis ir būti draugių, žmonų, šeimos narių ir draugų apsuptyje, bet mano manymu visa tai gali būti retkarčiais arba ne lenktynių metu.
Dabar gi, pažvelgus į kai kurių komandų boksus atrodo, kad tos komandos darbuotojų ten yra mažiau, nei lenktynininko „VIP svečių“. Čia daugiau kalbu apie Felipe Massą ir Lewisą Hamiltoną. Vienas pastoviai „tampo“ paskui save visą šeimyną (trūksta tik prosenelių), o kitas, išsivadavęs nuo tėvo priežiūros, ekscentriškai šokinėjančią po boksus draugę.
Beje, pastebėjau dar vieną „mados“ klyksmą – „tėčių invaziją“. Iš pradžių Hamiltonas ir Massa, po to – Buttonas, vėliau – Webberis, o sezono gale ir Vettelis. Vėl gi, gal ir tai yra normalu, bet kažkaip jau labai įkyrėjo tie „tėtušiai“. TV transliacijų metu juos kartais dažniau rodo, nei kokį Jarno Trullį (su visa pagarba italui).
Sutinku, kartais pasikviesti kokį šeimos narį ar draugą į paprastiems mirtingiesiems neprieinamą zoną yra smagu, tačiau kai patiekalą gausiai barstai druska, skonis nuo to anaiptol negerėja.
“Mistinės baudos“
Ne man vienam, manau, įstrigo mistinės 5 sekundžių baudos pasibaigus lenktynėms Valensijoje. Teisėjavimas šįmet buvo, lengvai tariant, savotiškas. Vien ko verta bausmė M. Schumacheriui Monake, nors realiai, jis elgėsi pagal trasoje galiojančias žalių vėliavų taisykles. Buvo ir dar kitokių įdomių sprendimų, tačiau 5 sekundžių baudos buvo „topinės“.
Beje, jei nesate skaitę naujo sportinio reglamento, turėtumėte nustebti, mat nuo kito sezono teisėjai galės skirti bet kokios trukmės baudą, tradicinius „Stop-Go“, „Drive Through“, įspėjimus, pašalinimus iš šio ar artimiausio etapo. Todėl nenustebkime, pamatę 6, 18 ar 27 sekundžių baudas...
Schumacheris Vengrijoje
Sutinku su dauguma „Formulės-1“ legendinių ir dabartinių lenktynininkų – manevras prieš Barrichello visiškai nebuvo panašus į gynybą. Į ką jis buvo panašus – daugelis jų (net nebūtina cituoti paties Rubenso, kuris, aišku, turėjo neobjektyvią nukentėjusiojo nuomonę) tai įgarsino, todėl nesikartosiu.
Patiko:
Peteris Sauberis
Žmogus, kuris žino ką daro ir daro tik tuomet, kai žino. Perėmė komandą iš praeitų metų pabaigoje „pabėgusio“ iš F-1 koncerno ir jau antroje sezono dalyje „Sauber“ pavyko išspręsti patikimumo problemas bei kovoti dėl taškų. Tikiuosi ir laukiu dar sėkmingesnio 2011 m. sezono!
Kobayashio lenkimai Suzukoje
Tai, ką japonas išdarinėjo Suzukoje, buvo fantastiška! O lenkimas „hairpine“ prieš J. Alguersuari išore buvo iš stebuklų srities! Dabartinėje „formulėje“ trūksta lenkimų? Trasos tam nepritaikytos? Padiskutuokite šia tema su Kamui :)
“Lotus“
Nors naujos komandos pradėjo sezoną vienodai, „Lotus“ buvo akivaizdžiai rimčiau pasirengę. Taip pat matosi, jog ši komanda atėjo čia ilgam. Bent jau taip atrodo. Rimtas techninis personalas, rimti lenktynininkai, rimtas finansavimas. Tikiuosi, kad 2011 m. „Lotus“ pagaliau pelnys pirmuosius taškus.
Schumacheris
Iš mano lupų tai nuskambės keistai, bet man patiko, kad į sportą grįžo Schumacheris.
Taip, šis sezonas jam buvo tikrai sunkus. Gal net labiau psichologiškai, nei fiziškai. Bet vokietis stovėjo kaip alavinis kareivėlis. Pagarba už drąsą grįžti ir ryžtą likti.
Labai norėčiau, kad „Mercedes“ pagamintų bolidą, kurio bus galima kovoti dėl pergalių. Tai, be abejo, nėra garantija, kad dėl pergalių kovos Michaelis, nes šie metai įrodė ko vertas jaunasis Rosbergas, tačiau bent jau pamatytume kovas ne dėl paskutinės vietos ant podiumo ar kelių taškų, o dėl pergalių. To ir linkiu Schumiui.
Sezonas
Bet kokiu atveju patiko visas sezonas, nepaisant neigiamų įvykių. Bendras vaizdas buvo puikus, o tai ir yra svarbiausia, todėl nesvarbu, kad skiltyje „nepatiko“ pažymėjau daugiau įvairių pastabų, mat viena ši teigiama atstoja visas neigiamas.
Iš naujo 2011 metų sezono laukių tokių pat įdomių lenktynių ir kovos iki pat paskutinio etapo.
Linksmų jums Švenčių, kolegos-„Formulės-1“ fanai ir teateina greičiau naujasis sezonas!