Eksperto balsas: Arūnas Volungevičius

F-1.LT metų geriausiųjų rinkimai artėja prie finišo tiesiosios. Šiandien savo įspūdžiais apie prabėgusį 2010 m. „Formulės-1“ sezoną dalinasi ilgametis šio sporto TV transliacijų komentatorius Arūnas Volungevičius.
Kartu dar kartą primename, jog savo balsą galite atiduoti spausdami čia.
---------
1. „Formulė-1“ 2010
Kadangi nė vienas iš pilotų, bent jau kovojusių dėl čempiono titulo, nepademonstravo stabilios formos ir neišvengė net neišprovokuotų klaidų, geriausio piloto vardą skirsiu pačiam F-1 2010-ųjų metų sezonui. Jis tikrai puikuosis ryškiausiuose F-1 istorijos puslapiuose. Po labai lygios ir atkaklios kovos (dėl titulo kovojo net penki pretendentai) turime naują jauniausią pasaulio čempioną Sebastianą Vettelį. „Red Bull“ komanda tapo dar viena nauja čempione Konstruktorių taurės įskaitoje, o motininė šios ekipos įmonė pasiekė visus savo marketingo tikslus. RB deklaravo neatiduodanti prioriteto nė vienam iš savo lenktynininkų, tuo sykiu „Ferrari“ viešai pademonstravo priešingą požiūrį į sportinę dalyko pusę. Daugelis šioje istorijoje praleido visus pilkuosius pustonius, bet gal taip ir geriau, tas daugelis F-1 ir ieško kraštutinių spalvų.
Pamatėme dvi radikalias technines naujoves ir ne vieną egzistuojančių sistemų patobulinimą. Taip vadinamas „F vamzdis“ arba suprantamiau – valdomu oro srautu išjungiamas galinis sparnas sukėlė tikrą sensaciją ir paslėpė daugelį naujojo „McLaren“ ekipos bolido trūkumų, bet metų eigoje konkurentai rado lygiaverčius arba geresnius sprendimus ir FOTA nusprendė šios naujovės atsisakyti. Kita sistema, padariusi didelę įtaką bolidų pajėgumui – Adriano Newey atrastas difuzoriaus apipūtimas variklio išmetamosiomis dujomis – bus tobulinamas ir ateityje. FIA taip ir nerado būdų efektyviai apriboti lanksčių priekinių sparnų ir dugno naudojimą, dėl ko iki šiol netyla „Red Bull“ konkurentų skundai. Lenkimų nepadaugėjo, todėl laukiama naujos sistemos, mechaniškai išjungiamo galinio sparno, panaudojimo artėjančiame sezone.
2. Fernandas Alonsas
Per praėjusį sezoną ispanas padarė daugiau klaidų nei per visą savo karjerą. Bet sugebėjo greitai prisitaikyti naujoje komandoje ir išsikovoti neginčijamo lyderio statusą. Jis puikiai matydavo, kaip klostosi lenktynės, o tai leido sumaniai derinti agresiją ir kantrų tykojimą pasaloje. Pietietiškai temperamentingi pasisakymai po Valensijos lenktynių vėl sustiprino britų informacijos priemonių uraganą. Tačiau kova dėl čempiono titulo iki paskutinės akimirkos, turint ne patį greičiausią bolidą, dar kartą patvirtina, jog ispanas – F-1 pilotų viršūnėje. Tačiau nemažai žmonių mano, kad Alonsas tiesiog padarė tai, ką turėjo padaryti, ir jam visa tai buvo tik elementarioji rutina (nors ir nepasiekiama kitiems). Beje, dėl Hockenheime „Ferrari“ pademonstruoto nesugebėjimo valdyti savo personalo veiksmų, neskirčiau ispanui pirmos vietos net jeigu būtų iškovojęs čempiono titulą.
3. Robertas Kubica
2010 metais lenkas tikrai būtų tapęs čempionu net be „Red Bull“ bolido. Tam būtų užtekę „McLaren/Ferrari“ pajėgumo. Čempionate turime tris trasas, kuriose nuo lenktynininko priklauso vos ne viskas – tai Monakas, Spa ir Suzuka. Jose Kubica kvalifikavosi pirmose eilėse su bolidu, kuris, vairuojant Petrovui, labai retai pakliūdavo į dešimtuką. Kitas dalykas – lenktyninės situacijos valdymas: tai ir puikiai pasirinkta pozicija atlekiant į pirmą posūkį po starto (kiek pozicijų laimėta pirmame lenktynių rate!), ir sugebėjimas lenkimo metu taip „užrėžti“savo bolido trajektoriją varžovo atžvilgiu, jog šiam dažniausiai nepaliekama galimybių priešintis net kontakto keliu (geriausi pavyzdžiai – Singapūro arba D. Britanijos GP). Kubica sugeba motyvuoti komandą, tuo jis nenusileidžia Alonso ar Hamiltonui. Nors niekada negali būti tikras – paskutinis laiptelis – pats aukščiausias; Robertas nedalyvavo kovoje dėl čempiono titulo, todėl gal ir ta priežastis jam padėjo išvengti daugelio jo varžovų padarytų klaidų.
4. Lewisas Hamiltonas
Pilotas, iš kurio visada laukiame kovos be kompromisų. Ir tą kovą pamatome. Tačiau dažnai Lewisui tenka kariauti tik dėl to, kad pats arba komanda prisidaro klaidų, todėl jis tiesiog priverstas lenkti lėtesnius varžovus. Kaip ir tikėjausi, Jensoną Buttoną Lewisas „McLaren“ komandoje nesunkiai užgožė greičiu, dažnai „atveždamas“ kvalifikacijoje 1/3 sekundės. Tačiau F-1 lenktynės kartais sudėtingesnės už pokerį, taigi čia savo veiksmus reikia gal net kruopščiau pamatuoti. Avarija Monzoje – geriausias pavyzdys, kaip pavojinga bandyti laimėti žaidimą, turint rankose tik porą dviakių... Kolizija su Webberiu Singapūre, nors ne visai dėl Hamiltono kaltės, taip pat rodo, kad jam reikia dar daug pasimokyti, norint atspėti varžovų veiksmus.
5. Sebastienas Vettelis
Pats šiek tiek stebiuosi pasaulio čempiono vieta mano reitinge. Gal būt prieš sezoną ir aš jam kėliau per aukštus reikalavimus, kuriuos jis patenkino tik iš dalies. Didžiausias minusas – karštakošio jaunuolio klaidos, ypač Turkijos ir Belgijos GP. Galbūt atmosfera komandoje, ypač Helmuto Marko palaikymas suformavo Sebastianui iškreiptą realybės vaizdą? Tai, kaip jam beveik visą sezoną priešinosi veteranas be antpečių tokiame pat bolide, net kvalifikacijoje laimėdamas arba nusileisdamas tik šimtąsias sekundės dalis, privertė susimąstyti net „aklus“ šio neabejotinai talentingo piloto gerbėjus. Jam reikėtų smarkiai patobulinti ir dvikovų trasoje meną, nes visos pergalės pasiektos iš pirmos startinės vietos (su šių metų „Red Bull“ bolidu tai negali stebinti). Jei ne techninės problemos (tik „Red Bull“ inžinieriai žino, ar jose nebuvo nė kruopelytės paties piloto kaltės), čempionatas nebūtų praėjęs taip intriguojančiai, ir tai ne vienintelė priežastis simpatizuoti Sebastianui. O magija lemiamo kvalifikacijos rato metu, kartais vienintelio, po daugelio metų leido prisiminti dar vieną stebukladarį iš praeities – Ayrtoną Senną. Metų gale, kai vaizduotės ir realybės vaizdai sutapo, Vettelis pademonstravo formą, kurios įvertinimas – čempiono titulas. Jo Sebastianas, mano galva, tikrai vertas. Manau, kad tai tik sėkmingos karjeros pradžia ir didžiausi Vettelio aktyvai dar mūsų laukia ateityje.
Iš penketuko išėjo ketvertukas. Ne apvalainas, o toks kvadratinis. Šie vaikinai lyg ir yra tie „top guns“. Kita vertus, po tokio sezono net dešimtuką įvardinti neįmanoma, nes skirtumai tarp lyderių per maži, kad nors kiek galėtum pretenduoti į objektyvumą, rikiuodamas juos į eilę.
Todėl prie paminėtos grupelės galima drąsiai pridėti Marką Webberį. Jis puikiai priešinosi komandos kolegai itin greitam Vetteliui. Tikrai niekas jam nepadovanojo pergalės Monake, todėl jau vien tai šį pilotą kelia į lenktynių Olimpą. Webberis iš tikrųjų yra labai atviras, tiesus, kaip kad daugelis ir įsivaizduoja australus. Jo veide neįmanoma paslėpti nuožmaus charakterio, kurį Markas pademonstravo ne tik dvejose nuskambėjusiose dvikovose Turkijoje ir Singapūre. Jam tiktų pravardė „Kietoji ranka“. Pro čempiono titulą Markas „praskrido“ per plauką, todėl sveikinu, žemai nuleisdamas kepurę. Gaila, bet Vettelio forma paskutiniuose etapuose parodė, kad jo kolega Webberis antros progos pakovoti dėl čempiono titulo gali negauti...
Vietos penketuke vertas ir Nico Rosbergas. Jam ir vėl nepavyko sėsti į laimintį bolidą, bet iššūkis, kurį Nicui pasiūlė naujoji „Mercedes GP“, prisiviliojusi iš „pensijos“ Michaelį Schumacherį, atrodo, jaunam vokiečiui nepasirodė per sunkus. Žinoma, net jei iš pirmo žvilgsnio ir atrodė nesunku palaikyti persvarą prieš septynis kartus pasaulio čempioną, iš tikrųjų tai tikrai nebuvo lengva. O papildomų sunkumų sukėlė kaprizingas bolidas. Nico labai artimas savo sugebėjimais Kubicai, todėl linkiu tobulesnės, išlaikančios didesnę konkurenciją technikos ateityje (ji nepamaišys ir Michaeliui, kuriam parakas dar tikrai nesibaigė).
Į kompaniją dar galima pakviesti ir pernykštį čempioną Jensoną Buttoną. 2009 metų pradžioje puiki lenktynininko forma išgaravo negrįžtamai kartu su tuo metu vyravusio „Brawn“ bolido dvigubo difuzoriaus persvara. Buvo labai tikėtina, kad Jensonas bus gerokai mažiau ryškus naujoje sau komandoje, kuri suklijuota aplink Hamiltoną. Tačiau jei atmesime labai pastebimą deficitą kvalifikacijose, Jensonas atrodė tikrai garbingai, buvo jam būdingame lygyje. Jo subtilus pamatuotas vairavimo stilius ir netradiciniai taktiniai sprendimai vertė Lewisą daryti daugiau klaidų.
Savo progų talentą parodyti sulaukė ir K. Kobayashis, N. Hulkenbergas ir V. Petrovas. Iš jų tikrai gali išaugti stiprūs lenktynininkai, bet teks šiek tiek palaukti, ar šios prognozės turi pagrindo.
2011-aisiais visiems lenktynininkams ir žiūrovams linkiu gero F1 sezono, o fanams – tolerancijos!