F-2. K. Vasiliauskas: įspūdžiai iš Brno

Tradiciškai pateikiame Kazimiero Vasiliausko įspūdžius iš „Formulės-2“ varžybų. Šį kartą – lietuvio pasakojimas iš lenktynių Čekijoje, Brno trasoje. Primename, kad pirmosiose varžybose lietuvis liko vienuoliktas, o antrosiose finišavo trečias ir užlipo ant apdovanojimų pakylos.
***
Nuotraukų galerija: K. Vasiliausko savaitgalis Brno
Septintasis šių metų „Formulės-2“ etapas vyko Čekijos Respublikoje, Brno trasoje. Mano nuomone, Brno trasa yra viena geriausių ir įdomiausių trasų Europoje. Būtų kur kas įdomiau matyti „Formulės-1“ varžybas ne Vengrijoje, o Čekijoje. Šioje trasoje labai svarbi bolido aerodinamika ir, aišku, pats vairuotojas. Dėl visų gerų šios trasos savybių labai laukiau šių varžybų.
Pirmoji laisvoji treniruotė praėjo gerai. Trasa buvo šlapia, treniruotės metu labai silpnai lijo, todėl laikai po truputį gerėjo. Praėjus pirmosioms 15 minučių sustojau padaryti vieną pakeitimą. Atjungėme priekinį stabilizatorių, nes stipriai slydo priekis posūkio viduryje. Su galu neturėjau jokių problemų, nes šiais metais vairuotojas turi galimybę pasirinkti du variklio rėžimus. Pirmasis skirtas sausai trasai, antrasis – šlapiai. Pasirinkus šlapiai trasai skirtą rėžimą, variklio sūkiai kyla progresyviai, todėl lengviau kontroliuoti galo slydimą. Pirmoje treniruotėje likau penktoje vietoje. Važiavau tikrai labai ramiai, nerizikavau, nes žinojome, kad savaitgalio metu žadamas geras oras.
Antrojoje laisvojoje treniruotėje trasa buvo pilnai sausa. Treniruotės metu padarėme vieną pakeitimą, nuleidome bolido galą, kuris stipriai pagerino galo sukibimą tiek įvažiuojant į posūkį, tiek išvažiuojant. Šioje treniruotėje užėmiau antrąją vietą ir tik 0,014 sek. atsilikau nuo greičiausiai pravažiavusio ruso. Taigi, po didelės nesėkmės Anglijoje, kai važiuojant pirmam patyriau techninį gedimą, jaučiausi vėl savimi ir laukiau šeštadienio kvalifikacijos, kurioje savo galimybes vertinau stipriai.
Atvirai sakant, mane jau įgriso rašyti apie mane užklupusius gedimus. Apart pirmojo etapo Silverstoune, neturėjau nei vieno savaitgalio, kurio metu nesusidurčiau su techninėmis problemomis. Deja, šį kartą vėl rašysiu apie problemas. Kam taip pat nusibodo skaityti apie gedimas ar galvoja, kad aš randu pasiteisinimus, praleiskit šią pastraipą ir skaitykite toliau apie sekmadienio dieną. Taigi, šį kartą kvalifikacijos metu, užsidėjus naują komplektą padangų, pradėjau jausti stiprią vibraciją priekiniuose ratuose. Dėl šios problemos kvalifikacijos metu likau tik penkioliktas, o varžybose tik vienuoliktas. Po pirmosios kvalifikacijos bandėme surasti priežastį, tačiau nei „Avon“ padangų ekspertai, nei F-2 inžinieriai nežinojo, ką daryti. Ratai prieš kvalifikaciją nebuvo išbalansuoti, tačiau po kvalifikacijos juos išbalansavo ir problema nedingo. Galbūt ratų diskai buvo nelygūs, o galbūt padangų prasta kokybė. Iki kitų varžybų man buvo prižadėta išsiaiškinti, kame buvo problema. Manau, būtų absurdiška sakyti, kad lenktynininkas pats vieną dieną važiuotų greitai, o kitą jau lėtai. Galima tik truputį sulėtėti arba pagreitėti. Tarp pirmos ir antros kvalifikacijos mano laikas skyrėsi 0,8 sek. Tuo tarpu dauguma sportininkių sulėtėjo, o dalis pagreitėjo, bet tik iki 0,1 sek. Pikta, kai pagalvoji, kad atsiranda problemos, kurių neturėtų būti, tačiau viską reikia pamiršti ir judėti į priekį.
Sekmadienį jau naudojau kitą padangų komplektą. Ir, visų nuostabai (su ironija), užėmiau ketvirtą vietą, išnaudodamas vos vieną „boostą“. Galėjau būti antras, pirmas – ne, nes Stonemanas pravažiavo tikrai labai gerą ratą. Šį kartą aš neišnaudojau visko, ką galėjau, bet manau suprantama, kad, panaudojus blogų padangų rinkinį ir užsidėjus gerų padangų rinkinį, sunku per kelis ratus persiorientuoti ir pravažiuoti tobulą ratą. Aišku ,profesionalus lenktynininkas turėtų tai sugebėti ir aš stengsiuosi ateityje išmokti įvertinti bolido sukimą su trasa momentaliai. Po sąlyginai sėkmingos kvalifikacijos buvau laimingas ir drąsiai sakiau, kad galiu baigti varžybas aukštesnėje vietoje.
Sekmadienio antrose varžybose sustartavau neblogai, starto metu aplenkiau iš trečiosios vietos startavusį Engą. Prieš antrąjį posūkį stabdžiau ankščiau, nes buvau nešvarioje trasos dalyje ir Engas mane aplenkė išore. Kaip ankščiau jau rašiau, šioje trasoje labai svarbi prispaudžiamoji jėga, todėl privažiavus labai arti priekyje važiuojančio sportininko prarandamas sukibimas, variklio darbas taip pat suprastėja dėl karštesnio oro. Dėl šių priežasčių visų varžybų metu važiavau už Engo ir nieko negalėjau padaryti. Kas sekė laikus, matė, kad vieną ratą pravažiuodavau aš greičiau, kitą jis. Atrodė, kad varžybas taip ir baigsiu ketvirtoje vietoje, tačiau priešpaskutiniame rate Engas panaudojo net du „boostus“ ir dėl turbinos gedimo pasitraukė iš kovos. Tai leido man pakilti į trečiąją vietą. Sunku pasakyti, kiek būčiau važiavęs greičiau, jei ne Engas, todėl nežinau, ar būčiau palaikęs lyderių tempą.
Pabaigai, norėčiau padėkoti UAB „Kaminera“ (www.kaminera.com), kuri sutiko finansuoti mano dalyvavimą šiose varžybose. Jų dėka galėjau toliau daryti tai kas man teikia daugiausiai laimės – lenktyniauti. Taip pat fanams, kurie nepatingėjo ir atvyko manęs palaikyti. Jei kas nors žiūrėjo apdovanojimą per „Sport1“ ar „Eurosport“ kanalus, tikrai turėjo išgirsti palaikymo šūksnius man užlipus ant apdovanojimo pakylos ar bent jau pamatyti Lietuvos trispalvę.
Nuotraukų galerija: K. Vasiliausko savaitgalis Brno