F. Alonso: „Neturiu jokių problemų su motyvacija“

Interviu ispanų leidiniui AS Fernando Alonso paneigė gandus apie tai, jog jis stokoja motyvacijos lenktyniauti F-1 pasaulio čempionate ir patvirtino, jog jo karjera dar toli gražu neužbaigta...
- Jūs norite laimėti lenktynes, tačiau amžiui didėjant, šis tikslas yra vis sunkiau pasiekiamas. Ar galima pasakyti, kad jūs daugiau gyvenate prisiminimais, o ne viltimi nugalėti?
- Aš nežinau, kokia bus ateitis ir nebandau jos įsivaizduoti. Reikia atminti, kad aš esu kilęs iš paprastos šeimos, mano mama dirbo prekybos centre, o tėvas – inžinieriumi sprogmenų gamykloje. Vaikystėje aš atsisėdau prie karto vairo, o po to nuėjau labai ilgą kelią, kol atsidūriau „Formulėje-1“, kur jau praleidau 17 metų, laimėjau du pasaulio čempiono titulus. Aš nežinau, ar galima kalbėti apie tokio žmogaus motyvaciją, kuris turi tokią milžinišką patirtį.
Antra vertus, tokia yra viso sporto dvasia. Neseniai Kobe Bryantas pranešė apie karjeros pabaigą – jis krepšinį žaidė net iki 42 metų, jis turi penkis titulus ir kartu su Michaeliu Jordanu yra vienas iš geriausių pasaulio žaidėjų. Kartu jie abu toli gražu nelaimėjo visų rungtynių bei čempionatų – tai yra normalu. Pas visus būna pakilimų ir nuopolių. Man labai pasisekė. Iš viso yra net 22 pilotai, iš kurių 80 proc. niekada nebuvo užlipę ant podiumo, niekada neragavo pergalės šampano, jie neturi jokios F-1 taurės.
Kai aš girdžiu, jog manęs kažkas gaili, aš stebiuosi. Asmeniškai aš savo gyvenimu esu patenkintas. Belieka tik išsaugoti sveikatą ir kiekvieną dieną dėkoti Dievui, kad man leidžia būti čia. Aš turiu galimybę pilotuoti šias fantastiškas mašinas, kurių labai daug talentingų jaunuolių, laiminčių jaunimo serijose, niekada nepamatys.
- Šiandien „Ferrari“ yra geroje sportinėje formoje, gerokai geresnėje, nei kai jūs išėjote iš šios komandos...
- Taip, geresnėje nei 2014 metais – tuomet bolidas neleido kovoti net dėl podiumo, o dabar jie sumažino atsilikimą nuo „Mercedes“ ir reguliariai finišuoja prizinėse vietose. Bet lenktyniaudamas „Ferrari“, aš keletą kartų avažiuodavau į paskutinį etapą būdamas lyderiu ir jei vertinsime dabartinius rezultatus, aš nematau jokio didelio „raudonosios“ ekipos progreso. Taip, jie yra geroje formoje, kovoja su čempionato lyderiais – tai puiku, bet mes irgi keletą kartų pirmavome čempionate prieš paskutinius GP etapus, kai aš buvau šioje komandoje.
- Vadinasi, jūs nelaikote klaida, kad išėjote iš „Ferrari“?
- Aš turėjau kontraktą dar dvejiemsm metams – 2015 ir 2016 m., bet iki tol aš per dažnai sezoną užbaigdavau 2 vietoje, suprasdamas, jog „Mercedes“ dominuos ir reikia milžiniškų pastangų, kad būtų įmanoma pasiekti daugiau.
Su „Ferrari“ mane sieja šilti prisiminimai, fantastiška atmosfera ir puikūs darugai. Aš kažkada svajojau, kad galėčiau lenktyniauti „Ferrari“. Ši mano svajonė išsipildė ir aš supratau, kad reikia žengti kitą žingsnį, kadangi visų užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyko. Aš ir vėliau būčiau likęs be titulo, o situacijai ištaisyti būtų prireikę ne vienerių metų.
Tuomet aš „Ferrari“ prezidento paklausiau, ar galiu aš nutraukti kontraktą pirma laiko, nes man nusibodo nuolat būti antram.
- Ar S. Vettelis turi daugiau šansų iškovoti titulą „Ferrari“ sudėtyje?
- Jis yra geresnėje situacijoje, jis dar jaunas ir daugiau motyvuotas, o bolidas dabar yra pajėgesnis. Tai gerai. Šiuolaikinės „Formulės-1“ tendencijos yra tokios, kad dabar nugalėti šansų turi tik gamyklinės komandos, tokios kaip „Mercedes“, „Ferrari“, „Renault“ ir „Honda‘ o privačioms komandoms atitenka tik antraeiliai vaidmenys.
- „Ferrari“ į savo gretas persiviliojo keletą inžinierių, kurie anksčiau dirbo su „Mercedes“ jėgos argegatais. Tai gal ir „Honda“ žada taip pasielgti?
- Šį klausimą reikia užduoti mūsų vadovybei, bet mes tikime mūsų ateitimi, „Honda“ tikrai didžiuojasi savo konstruktoriais ir inžinieriais. Jie pasiekė labai rimtos pažangos per pastaruosius pusantrų metų, bet „Formulėje-1“ yra milžiniška konkurencija. Šiandien mūsų jėgainė turi didesnę galią nei kiti gamintojai tokią galią turėjo pernai, kai jie antrus metus naudojo hibridinius turbininius agregatus.
- Jūs sugrįžote į „McLaren“, kai jūsų santykiai su Ronu Dennisu buvo pašliję. O kaip yra dabar?
- Nuo tų laikų labai daug kas pasikeitė. Visi nusiramino, mes suprantame, kokie mums keliami uždaviniai ir žinome, ką kiekvienas privalome daryti. Kai iškyla sudėtingų situacijų, mes dabar nesiginčijame kaip anksčiau, o siekiame surasti bendrą sutarimą ir kartu ieškoti sprendimo.
Atvirai kalbant, aš esu laimingas, kad dalyvauju „McLaren-Honda“ lėgendos atgaivinime ir nėra geresnio žmogaus nei Ronas Dennisas, kuris gali vesti šią komandą paskui save tokioje nelengvoje situacijoje. Jis nesustos, kol nepasieks savo tikslo. Ir man tenka garbė su juo tuo dalintis.
- Bahreine mes matėme gana neįprastą situaciją, kai jūs priėjote prie Johnny Herberto, kuris stovėjo su mikrofonu tiesioginame „SkySport“ kanalo eteryje ir atsakėte jam į kritiką, kuri buvo nuskambėjusi diena anksčiau...
- Tiesa tame, kad mes ne visuomet turime galimybę atsakyti į tai, ką apie mus kalba. O tada tokia galimybė man pasitaikė. Aš ėjau į komandos boksus prieš treniruotės pradžią, priėjau prie Herberto ir pasakiau jam: „Johnny, tu nelaimėjai titulo, todėl dabar dirbi komentatoriumi“...
Kaip galima kalbėti, kad aš nuo 2012 metų neturiu motyvacijos? 2012 m. aš dėl pasaulio čempiono titulo koviausi iki pat paskutinės minutės. Ir 2013 metais aš čempionatą baigiau 2 vietoje. 2014 metais aš uždirbau dvigubai daugiau taškų nei toks patyręs pilotas kaip Kimis Raikkonenas. Apie mane galima kalbėti bet ką – kad aš senas, baisus, bet tik ne tai, kad neturiu motyvacijos. Yra visai ne taip. Aš turėjau pneumoniją, sulaužytus du šonkalius, bet aš maldavau FIA daktarų, kad man leistų lenktyniauti.
Herberto replikoje aš girdėjau nepagarbą man. Dar girdėjau, kad jo žmonai tai nepatiko. O mano mama dvi savaites ėjo iš proto, žinodama, kad Autralijoje aš gavau traumą, o Bahreine žadu sėsti prie vairo. O tas tipas sako, kad man laikas išeiti... Nesąmonė.
- O ką jūs žadate veikti pabaigęs karjerą „Formulėje-1“
- Automobilių sporte egzistuoja trys legendinės lenkynės – F-1 Monako GP, 500 mylių Indianapolyje ir 24 balandos Le Mane. Žinau, kad laimėti visas tris labai sunku, bet pergalę Monake aš jau turiu, todėl pabadysiu.
- Ką pasakys mama, kai sužinos, kad žadate lenktyniauti Indianapolyje?
- Ji, matyt, neįsivaizduoja tų lenktynių sudėtingumo, bet aš jai pasakysiu, kad važiuoju į Las Vegą lošti pokerio.