FIA instituto vaidmuo didinant lenktynių saugumą

Interviu britų leidiniui „F1 Racing“ „Williams“ technikos direktorius Patas Symondsas papasakojo apie FIA instituto vaidmenį kai kuriuose F-1 lenktynių saugumo aspektuose, susijusiuose su bolidų konstrukcija.
Priemonės, kurių imasi FIA, griežtindama reikalavimus F-1 bolidų mašinų konstrukcijai, neturėtų itin didelės įtakos bei efekto be techninių pakeitimų pačiose trasose ir pilotų ekipuotės. Piloto turimoje įrangoje yra du akivaizdūs saugumo pavyzdžiai – tai galvos apsaugos sistema HANS ir „Standartas 8860“, kuris lemia šalmo konstrukciją.
HANS – tai savotiškas gaubtas su atrama galinėje lenktynininko aprangos dalyje, kuris yra po saugos diržais ir tvirtinamas dirželiais prie šalmo – jis suminkština pasekmes smūgio metu, riboja galvos ir kaklo judėjimą. Atsiradus šiam sprendimui, smarkiai sumažėjo traumų skaičius, kadangi lenktynininkas dabar negali atsitrenkti į vairą galva avarijos metu.
„Standarto 8860“ atsiradimas buvo FIA tyrimų instituto veiklos rezultatas, kuris leido modernizuoti šalmo konstrukciją, panaudojant medžiagas ir technologijas, atsiradusius pastaraisiais metais. Rezultatas – šiuolaikinis šalmas iš anglies plastiko sveria tik 1 kilogramą, tačiau yra dešimti kartu tvirtesnis lyginant su ankstesniu standartu. Net ir po 55 tonų svorio tanko vikšrais toks šalmas nesideformuoja, jis gali 30 sekundžių išlaikyti 800 laipsnių temperatūrą – tuo metu šalmo viduje temperatūra būna nei didesnė nei 70 laipsnių.
FIA institutas – nekomercinė organizacija, jo tyrimams pinigai buvo paimti iš skirtingų šaltinių, vienas svarbesnių – 100 mln. dolerių bauda, kurią gavo „McLaren“ komanda po vadinamojo „šnipinėjimo skandalo“.
Daug metų FIA tyrinėjimų institutas užsiima ir apsauginiais barjerais, kurie būna išdėstyti trasose. Labai svarbu buvo pasiekti, kad barjerų konstrukcija ir patys bolidai „neprieštarautų“ vienas kitam, o vieni kitus papildytų, taip didindami saugumą. Iš pat pradžių be prieštaravimų neapseita, bet po to viskas buvo pakoreguota – tiek bolido konstrukcijoje, tiek ir barjerų konstrukcijoje, o tai leido apriboti mašinos įsmigimo į barjerą gylį avarijos metu ir tokiu būdu išvengti smarkių jos deformacijų, dėl ko pilotas gali patekti į spąstus – atsidurti po barjero apačia.
FIA daug metų dalyvauja ir įrengiant bei modernizuojant pačias lenktynių trasas. Yra sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri leidžia įvertinti vadinamuosius „pavojingus“ posūkius – programa įvertina posūkių kampą bei kryptį išskaičiuoja galimą mašinos judėjimo trajektoriją praradus bolido kontrolę, saugumo zonų ilgį bei jų charakteristikas. Todėl kiekvienam pavojingesniam posūkiui FIA institutas sukuria specialius reikalavimus, kuriuos trasų valdytojai privalo įvykdyti, norėdami gauti licencijas F-1 lenktynių rengimui.
FIA reikalavimu buvo patobulinti vadinamieji „TecPro“ barjerai, kurie dabar yra būtini kai kuriose pavojingose trasų dalyse ir yra privalomi norint gauti licenciją varžyboms.
Per visus tuos metus mašinų, trasų bei ekipuotės saugumas smarkiai išaugo, bet tai neleidžia mums užmiršti to fakto, kad pilnai degalais užpildytas F-1 bolidas, važiuojantis trasa 300 km/h greičiu, turi kinetinę energiją, prilyginamą penkiems megadžiauliams. Avarijos atveju ši energija išsisklaido per labai trumpą laiką. Automobilių sportas visuomet buvo pavojingas, tačiau inžinieriai ir toliau ieško būdų sumažinti šiuos pavojus.