FIA smulkiai ištyrė F. Alonso avariją Melburne

Šiais metais FIA pirmą kartą naudoja greitaeiges TV kameras kartu su kitais jutikliais, kurie leidžia rinkti informaciją incidentų atvejais. Dėl to federacijai pavyko surinkti labai daug duomenų, kokią įtaką pilotui padarė šalutiniai veiksniai per Fernando Alonso avariją Australijoje.
Ateityje FIA norėtų rinkti dar daugiau duomenų apie lenktynininko būklę, tame tarpe ir biometrinius duomenis. Apie šios avarijos tyrimo rezultatus buvo paskelbta ataskaita oficialiame federacijos leidinyje.
Pradėjęs Estebano Gutierrezo lenkimą 313 km/h greičiu, Fernando Alonso sulėtėjo iki 305 km/h, kai jo priekinis dešinysis ratas palietė „Haas“ mašinos galinį kairįjį ratą. Tuo metu sulūžo pakaba ir „McLaren“ bolidas pakrypo į kairę, į barjero pusę. Kuomet priekinė kairė bolido pusė trenkėsi į barjerą, šoninės perkrovos pasiekė 45G, tai užfiksavo akselerometrai piloto ausinėse.
Pagal greitaeigės vaizdo kameros, kurias nuo šių metų turi visi bolidai, įrašą, Alonso šalmas du kartus trenkėsi į kairįjį pogalvį. Šie duomenys atitinka dvi pikines akselerometro reikšmes.
Atšokęs nuo atitvaro, bolidas tęsė slydimą link žvyro zonos-gaudyklės, o kadangi priekinė ir galinė kairės pusės pakaba buvo sulaužyta, mašina pakrypo į kairę pusę, užkabino žvyrą, pakilo į orą ir apsivertė. Tuo metu jutiklis užfiksavo 46G šoninę perkrovą. Būdama ore 0,9 sek., „McLaren“ mašina apsisuko pusantro karto ir nusileisdama trenkėsi galine dalimi, kuri sugeria saugumo struktūros energiją. Tuo metu didžiausia išilginės perkrovos reikšmė buvo 20G. Tačiau pilotas sugebėjo savarankiškai išlipti iš bolido, gavęs tik nežymias traumas.
„Mes pasiekėme milžiniškos pažangos, tačiau šis procesas niekada nesustoja, – sakė FIA atstovas Loranas Mekis, komentuodamas greitaeigės kameros privalumus. – Mes norėjome žinoti tikslią piloto galvos judėjimo trajektoriją, kaklo ir pečių „elgesį“ prie milžiniškų perkrovų ir šių piloto kūno dalių sąveiką su kokpito dalimis – su HANS, saugos diržais ir visu kitu, kas bolide supa patį pilotą. Ši kamera leidžia geriau suprasti galvą veikiančių jėgų poveikį, gauti duomenis apie kaklo judėjimą, o taip pat tai, kaip visa tai įtakoja pogalvio funkcionalumą. Viso to reikia tam, kad mes ir toliau galėtumėme tobulinti kokpito saugumo elementus.
Kitas šio darbo etapas – pilotų biometrinių duomenų rinkimas, tarp kurių – informaciją apie sportininko pulsą, kūno temperatūrą, prakaitavimo laipsnį. Aš tikiuosi, kad šiuos duomenis mes pradėsime rinkti dar iki šio sezono pabaigos, nors kol kas ir bandomuoju režimu. Biometriniai duomenys leis nustatyti piloto būklę prieš, per ir po avarijos, taip pat gelbėjimo operacijos metu.
Visai įmanoma, kad ateityje mes turėsime ir kitokių saugumo srities idėjų – pavyzdžiui, saugos diržų pagalba mes galėsime nustatyti apkrovą piloto kūno viršutinei daliai. Taigi, F-1 lenktynių saugumo srityje tyrimai niekada nesibaigia“.