G. Bergeris: gali būti, kad galią reikia didinti iki 2000 AG

Buvęs F-1 pilotas, taip pat „Toro Rosso“ komandos bendrasavininkis Gerhardas Bergeris labai atsargiai vertina būsimas „Formulės-1“ reglamento permainas, manydamas, kas F-1 yra vystoma neteisinga kryptimi...
- Pernai jūs gana aštriai kritikavote „Formulę-1“, manydamas, kad šiuolaikiniai bolidai nėra pakankamai greiti. Bet šiemet, pavyzdžiui, Lewisas Hamiltonas Bahreine pasiekė visų laikų šios trasos greičio rekordą. Ar nepakeitėte savo nuomonės?
- Aš į viską žiūriu kiek kitaip. Nemanau, kad „Formulės-1“ žiūrimumui įtakos turi rato įveikimo laikas. Pažiūrėkite „MotoGP“ lenktynes – tai labai vaizdingos varžybos. Lenktynininkai su savais motociklais ten ratą įveikia 20-25 sek. lėčiau nei F-1, bet dėmesį atkreipia visai kitokį.
Ten tu matai, kas iš tiesų moka valdyti savąją techniką, o kas – ne. Norint dominuoti „MotoGP“ reikia būti tikru genijumi. Motociklas sveria tik 150 kg, bet jo variklis pasiekia 270 AG. Esant tokiam galios ir sukibimo su trasa santykiui, bet kas, kas žiūri šias lenktynes, turėtų pripažinti, jog jis nelabai galėtų čia lenktyniauti. Būtent to ir trūksta šiuolaikinei „Formulei-1“.
- Vadinasi, jums nepatinka F-1 Techninio reglamento permainos, kurios yra numatomos nuo 2017 metų?
- Net jei rato įveikimo laikas smarkiai pagerės, nes teigiama, kad mašinos turės kur kas didesnę prispaudžiamąją jėgą, bent jau taip yra siūloma, mažai kas pasikeis. Galiausiai tik padidės krūviai pilotų raumenims, ypač kaklo, bet varžybų vaizdingumas nė kiek nepagerės. Visa esmė yra galios ir prispaudžiamosios jėgos santykyje, tiksliau tariant, bolido sukibimo su trasa lygyje. Reikėtų pasiekti, kad šis santykis iš esmės pasikeistų, kad pilotais tik pats savarankiškai galėtų kontroliuoti mašinos elgesį trasoje, dirbdamas vairu bei akseleratoriumi. Tik tada lenktynes bus įdomu stebėti iš tribūnų ir per TV ekranus.
- Tačiau juk galios ir sukibimo su trasa santykis jau keitėsi nuo 2014 metų, kai „Formulė-1“ perėjo prie hibridinių jėgainių: prispaudžiamoji jėga sumažėjo, o variklio sukimo momentas smarkiai padidėjo...
- Taip, bet visa tai susiję tik su tuo, jog reikia labai nuodugniai sureguliuoti bolidus. Sugrįžkite prie „MotoGP“: 270 AG motociklas važiuoja su dviem siaurais ratais, kurie nužtikrina sukibimą su trasa ir skirtumas su F-1 yra tiesiog kosminis. Arba palyginkime kitaip: pačiomis vaizdingiausiomis būna tos lenktynės, kurios vyksta ant šlapios trasos, kada galia išlieka ta pati, bet drastiškai sumažėja sukibimas su asfaltu. Ir mes čia realiai matome, kaip išryškėja kiekvieno piloto meistriškumas.
Dar vienas pavyzdys: prisiminkime 1980 metus. Tų laikų turbininiai varikliai pasiekdavo net 1400 AG, o prispaudžiamoji jėga buvo dvigubai mažesnė nei dabar. Tuomet išlaikyti mašiną trasoje tikrai būdavo sunku. O kai šiandien mes kalbame apie galios padidinimą kokių 50 AG – yra juokinga, tai nieko neduos. Reikia iš esmės peržiūrėti visą „Formulės-1“ koncepciją.
- Bet ar galima lyginti skirtingų kartų techniką. Dabartiniai aerodinamikos specialistai yra labai pritingi žmonės, jie žino, ką reikia daryti, jog bolido stabilumą reikia išlaikyti „normos“ ribose ir tai moka padaryti bet kokiomis sąlygomis. Anksčiau aerodinamikos efektyvumas būdavo kur kas žemesniame lygyje ir būtent tai duodavo lenktynių nenuspėjamumą. Ar tai tiesa?
- Aš nepasakyčiau, kad tai duodavo nenuspėjamumą. Skirtumas tame, kad prispaudžiamąją jėgą mūsų laikais generuodavo tik dideli bolidų sparnai, o mašinos dugnas tame procese nedalyvaudavo. Tai reikšdavo, jog varžovo mašina, kuri važiuodavo priekyje, turėdavo įveikti milžinišką oro pasipriešinimą, o kas važiuodavo iš paskos, atsidurdavo oro maiše. Todėl ir prie prastos aerodinamikos jis turėdavo šansų aplenkti.
Dabar, kai visos komandos savo tyrimams naudoja sudėtingus vėjo tunelius, sukonstruoja labai gudrių formų bolido dugno detales, todėl oro maišai beveik išnyko, bet to, mašinos turi kur kas didesnę prispaudžiamąją jėgą. Antra vertus, dabar gerokai sumažėjo santykinė variklių galia.
- Vadinasi, reikia apriboti mašinų aerodinamikos efektyvumą?
- Ne, tai būtų gana neteisinga. Aš padidinčiau santykinę bolidų jėgainių galią. Manau, kad galima būtų atlikti tokius skaičiavimus: reikia paimti santykinę prispaudžiamąją jėgą, kurią sugeneruodavo turbininės eros bolidas, važiuojantis trasa 200 km/h greičiu ir santykinę tų variklių galią. Ir tada palyginti su šiuolaikine „Formule-1“. Visai įmanoma, kad jei mes norėsime sugrįžti prie 1980 m. lygio, dabartinių jėgainių galią reikės padidinti net iki 2000 AG.
Manau, kad jei kalbėsime apie galimas permainas šiandien, tai reikėtų visų pirma kompleksinių permainų, reikėtų smarkiai sumažinti bolido dugno aerodinaminį efektyvumą, bet reikia dar paplatinti mašinos sparnus, kad būtų pasiektas didesnis priešpriešinis pasipriešinimas: tada sportinininkas turės galimybę persekioti kitą varžovą ir naudoti oro mašu lenkimams. Ir nereikia jokių DRS sistemų ir nieko panašaus iš elektronikos.
- Jūs palaikote glaudžius ryšius tiek su „Red Bull“, tiek su Helmutu Marko. Bet jie skirtingai galvoja, sakydami, kad prispaudžiamąją jėgą reikia tik didinti...
- Klausti komandų nuomonės yra labai didelė klaida. H. Marko, žinoma, turės, kitokią nuomonę, visai ne tokią, kaip, tarkime, „Force India“ vadovai. Tai logiška: viena komanda turi tris vėjo tunelius, o kita – nė vieno. Bet užtat „Force India“ naudoja „Mercedes“ jėgaines. Į viską reikia žiūrėti kur kas plačiau ir veikti mūsų sporto interesais, o komandos privalo prisitaikyti prie sąlygų, kurias sukurs nepriklausomi žmonės.

- Jūs gerai įsivaizduojate, kaip dirba „top“ komandos ir kokias sąlygas turi mažos privačios ekipos. Kas turėtų didesnių šansų, jei būtų įvesti jūsų siūlomi pakeitimai reglamente?
- Jei didelė komanda daro viską teisingai, maža ją pavyti turi nedaugi šansų. „Top“ komandos gali palaikyti kur kas spartesnį modernizacijos tempą. Bet kartu, kai vyksta reglamento permainos, protingi mažos komandos inžinieriai gali surasti kokį nors labai originalų techninį sprendimą. Tačiau ir jį „top“ komandos per keletą mėnesių nukopijuos, adaptuos sau ir pritaikys tokią naujieną geriau. Todėl jei ir gali pasikeisti jėgų santykis mažųjų naudai, tai neilgam.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad bet kokios neesminės reglamento permainos neduoda laukiamo efekto. Reglamentas tampa labai sudėtingu ir nesuprantamu, bet nuo to lenktynės nebūna gražesnės. Todėl aš labai skeptiškai vertino kosmetines reglamento permainas. Iš pradžių reikėtų tiksliai išsiaiškinti, ko norima ir ką būtina pakeisti, tik tada galvoti, kaip visa tai padaryti.