Interviu su D. Coulthardu (II dalis)

Prieš „Red Bull Speed Avenue 2010“ renginį Vilniuje F-1.LT turėjo galimybę pasikalbėti su buvusiu „Formulės-1“ lenktynininku Davidu Coulthardu. Pateikiame antrąją interviu su škotu dalį.
Jei pirmojoje D. Coulthardas atsakė į Andriaus Baranausko užduotus, daugiausiai skaitytojų sugalvotus, klausimus, tai po to progą pakalbinti garsų lenktynininką turėjo ilgametė F-1.LT komandos narė Ilona Staškutė.
Iš pradžių laikraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodžiusiame straipsnyje taip pat pateikiami spaudos konferencijos metu pateikti klausimai.
***
39 m. amžiaus sportininkas profesionalaus „Formulės-1“ lenktynininko karjerą baigė 2008 m., bet šalmo ant vinies dar nepakabino. D. Coulthardas dar nepasiruošęs prisijungti prie savo buvusių kolegų ir mėgautis pensininko gyvenimu. Jis keliauja po pasaulį demonstruodamas „Formulės-1“ bolidą, o šįmet startavo ir prestižiniame Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynių čempionate (DTM).
Automobilių sporto karaliene tituluojamai „Formulei-1“ D. Coulthardas paskyrė 15 savo gyvenimo metų. Kaip ir dauguma garsių lenktynininkų, pirmąjį varžybų jaudulį jis pajuto varžydamasis kartingu, vėliau dalyvavo žemesnių klasių bolidų lenktynėse, kol, sulaukęs 23 metų, įžengė į F-1 pasaulį.
D. Coulthardui tai buvo lyg naujo gyvenimo pradžia, bet jos aplinkybės kiek temdė pakilią nuotaiką. Jaunas sportininkas „Williams“ ekipoje pakeitė žuvusį legendinį lenktynininką Ayrtoną Senną, tačiau pripažino, jog niekada nesijautė iš tiesų jį pakeitęs - kai kurių asmenybių tiesiog neįmanoma pakeisti.
Vėliau D. Coulthardas dar ne kartą patyrė akistatą su mirtimi. Neskaičiuojant daugybės avarijų lenktynėse, kurios baigėsi laimingai dėl tvirtų bolido konstrukcijų, sportininko gyvenimas vos nenutrūko lėktuvo katastrofoje. 2000 m. laimėjęs lenktynes Didžiojoje Britanijoje jis skrido į Prancūziją. Bet nedidelio lėktuvo variklis ėmė gesti ir pilotai nusprendė leistis Lione. Tačiau avarinis nusileidimas buvo nesėkmingas. Orlaiviui atsitrenkus į žemę abu lėktuvo pilotai žuvo, o D. Coulthardas, jo tuometinė mergina ir treneris buvo sužaloti. Nepaisant nelaimės, po penkių dienų sportininkas vėl dalyvavo lenktynėse ir pelnė prizinę vietą.
D. Coulthardo gyvenime netūko epizodų, primenančių kino filmą. Iš mažo Škotijos kaimelio kilęs vaikinas greitai tapo žinomas ne tik dėl gerų rezultatų lenktynėse, bet ir dėl nevaržomo gyvenimo būdo. Triukšmingi vakarėliai ir dailios merginos buvo jo kasdienybė, tačiau dabar D. Coulthardas tikina, kad visa tai liko praeityje. Šeimyninę laimę jis rado su žurnaliste Karen Minier. Pora turi dviejų metų amžiaus sūnų Daytoną.
246 „Formulės-1“ lenktynėse startavęs, 13 iš jų laimėjęs D. Coulthardas niekada netapo „Formulės-1“ čempionu, bet nuolat varžydavosi su lyderiais. Aukščiausias sportininko pasiekimas - antroji vieta „Formulės-1“ čempionate 2001 metais, o trečiąją vietą jis buvo užėmęs net keturis kartus.
Daugybę metų „Formulėje-1“ praleidęs D. Coulthardas laikraščiui „Lietuvos žinios“ atskleidė automobilių sporto subtilybes, svarbiausius ir nematomus akcentus bei specialisto akimis įvertino šiuolaikinę „Formulę-1“.
Kaip jūs jaučiatės būdamas Lietuvoje?
Aš labai džiaugiuosi, galėdamas čia būti. Šalis yra gana maža, bet žmonės labai entuziastingai žiūri į automobilių sportą, aš nustebęs.
Jūs dalyvavote įvairiuose lenktynių čempionatuose. Kokio tipo automobilį yra sunkiausia valdyti?
Man kėbulinį automobilį sunkiau vairuoti, negu „Formulės-1“ bolidą, bet taip yra todėl, kad visa mano karjera buvo sutelkta į vienviečių automobilių lenktynes. Tokioje mašinoje vairuotojas sėdi per vidurį, gali matyti ratus. Viskas sumontuota aplink vairuotoją. O kėbuliniai lenktyniniai automobiliai yra sukurti gatvėms skirtų mašinų pagrindu. Reikia sėdėti šone, nesimato ratų, automobilis sunkesnis.
Jų valdymas yra tiek pat skirtingas, kaip palyginus lengvo sportiško automobilio ir visureigio vairavimą. Kai vairuojate didelį visureigį, jo judesiai tarsi sukaustyti - negalite sukinėtis taip staigiai, kaip mažu automobiliu.
Gal man tiesiog reikia daugiau laiko prisitaikyti. Bet vis tiek, lenktynės yra lenktynės. Nesvarbu, ar su draugais važinėjatės kartingu, ar lenktyniaujate „Formulėje-1“ - turite būti greičiausi.
Koks yra svarbiausias dalykas „Formulės-1“ užkulisiuose, kurio žiūrovai nemato?
Tai neabejotinai dėmesys smulkmenoms. Jei nueitumėte į „Formulės-1“ komandos garažą, pamatytumėte, kaip jis skiriasi nuo įprasto. Jis gali nebūti visiškai tvarkingas, bet švara yra tiesiog stulbinanti. Patalpos yra visiškai švarios, beveik kaip medicinos įstaigoje, nes niekur negali būti jokių trukdžių.
Kai galvojate apie mašinas, įsivaizduojate tepalus, purvą. Jūsų vietinėse automobilių dirbtuvėse tikriausiai yra nemažai nešvarumų, bet „Formulės-1“ garažai yra beveik sterilūs.
Ekipos nariai turi laiko rūpintis tokiomis detalėmis, nes tai yra išties svarbu. Jei kokia nors purvo dalelė pateks į variklį, stabdžius ar kitą mechanizmą, jis gali iš karto sugesti.
Kas labiausiai pasikeitė „Formulėje-1“ nuo jūsų karjeros pradžios iki dabar?
Technologijos pasikeitė neatpažįstamai. Akivaizdu, kad jos nuolat tobulėja, nes progresas yra didelė „Formulės-1“ dalis. Mano manymu, padidėjo ir visuomenės susidomėjimas. Žiniasklaida vis labiau domisi „Formule-1“. Bet pati sporto esmė išliko ta pati - vieni žmonės automobilius kuria, kiti jais lenktyniauja. Tai lyg keliaujantis cirkas. Pati dalyvių zona lenktynėse yra labai maža, bet renginys būna didžiulis, jį stebi milijonai žiūrovų visame pasaulyje.
„Formulės-1“ gerbėjai dažnai ginčijasi, kas yra svarbiau - geras lenktynininkas ar geras automobilis. Kaip jūs manote?
Iš tikrųjų, automobilis yra svarbiausias dalykas. Gali būti geriausias lenktynininkas, bet pergalių nepelnysi, jei bolidas bus prastas. Todėl aš visada galvojau, kad automobilis yra svarbiau. Bet kai ekipa sukuria greičiausią bolidą, ji privalo rasti ir geriausią lenktynininką, kuris išnaudotų mašinos galimybes. Todėl, kaip sakoma, grietinėlė kyla į paviršių – geriausi lenktynininkai paprastai randa būdą patekti į stipriausias komandas. Taip atsitinka ne visada, bet dažniausiai.
Dauguma pilotų jaunystėje neįgyja aukštojo išsilavinimo, jūs – ne išimtis. Ar tikrai jaunuoliams, norintiems tapti lenktynininkais reikia paaukoti mokslus?
Jeigu tikrai norėsite kažką suderinti, jūs tai sugebėsite. Negalite žinoti, ar pavyks dalyvauti „Formulėje-1", todėl išsilavinimas yra labai svarbu. Bet jo reikia siekti dėl savęs, o ne tikintis, kad diplomas užtikrins gerą darbo vietą. Svarbu daryti, tai, kas iš tiesų patinka.
Kaip jūs vertinate dabartinius „Formulės-1“ lyderius?
Markas ir Sebastianas atstovauja du priešingus „Grand Prix“ lenktynininkų polius patirties atžvilgiu. Sebastianas jaunas, tik pradeda savo karjerą, o Markas lenktyniauja jau seniai, jam 34 metai. Jų tandemas sukuria gerą pusiausvyrą tarp jaunystės sąlygoto natūralaus greičio ir subrandinto greičio, kuris atsiranda su patirtimi. Ir sunku pasakyti, kas yra geriau. Abu lenktynininkai lygiaverčiai kovojo ir pernai, ir šįmet.
Kokie pakeitimai, jūsų manymu, galėtų paversti „Formulės-1“ čempionatą dar įdomesniu žiūrovams?
Jei visi automobiliai būtų vienodai greiti, stebėti lenktynes būtų įdomiau, nes tada galėtume pamatyti, kas iš tiesų yra geriausias pilotas. Bet „Formulėje-1“ svarbu ne tik lenktynininkų pajėgumai. Sportas žavi ir technologijų vystymo varžybomis tarp komandų. Pažiūrėkime į HRT, „Virgin“, „Lotus“ ekipas – jos stipriai atsilikusios technologijų mūšyje. „Red Bull“, „McLaren“, „Ferrari“, „Renault“, „Mercedes“ yra labai išsivysčiusios, turi gerų darbuotojų, ir tai atsispindi jų rezultatuose. Dabar čempionatas yra stipresnis, nei bet kada anksčiau.
***
Pirmoji interviu su D. Coulthardu dalis
***