J. Allenas apie komandų strategijas Šanchajaus trasoje

Britų žurnalistas Jamesas Allenas bandė paanalizuoti komandų strategijas, taikytas Kinijos GP lenktynėse.
Varžybos Kinijoje buvo ne tokios įdomios kaip Bahreine, bet tiek strategijos, tiek priimtų sprendimų atžvilgiu kova Šanchajuje buvo verta dėmesio. Po šių lenktynių iškilo pakankamai daug dėmesio vertų temų. Pavyzdžiui, kaip „Red Bull“ naudojo komandinę taktiką, kai vienam pilotui liepė praleisti kitą, kad jaunasis Danielis Ricciardo galėtų pakovoti su „Ferrari“ dėl podiumo. S. Vettelis iš pradžių tai atsisakė padaryti, bet vėliau vis vien praleido. Bet ar šį „Red Bull“ veiksmą reikėtų laikyti strategiškai pateisinamu? Mat australas vis tiek nepasiekė trečiosios vietos, o S. Vettelis gavo mažiau taškų.
Kita strategijos tema – „Mercedes“ veiksmai. Daugelis faktorių šiose lenktynėse buvo prieš Nico Rosbergą, bet protingi ir pateisinami komandos veiksmai lėmė, kad šis pilotas atvažiavo antras.
Laukimas prieš startą
Šanchajuje prieš pat lenktynes tebuvo vos plius18 laipsnių, tai buvo vienos iš vėsiausių varžybų pastaruoju metu. Laisvose treniruotėse penktadienį tapo aišku, kad dėl žemos temperatūros nemenka problema tapo priekinės kairės padangos grūdėjimasis dviejuose užtęstuose posūkiuose. Per lenktynes, maždaug 25 rate komandos suprato, kad lenktynes galima bus nuvažiuoti tik su dviem sustojimais. Pirmasis etapas buvo svarbus įvertinant tai, kiek ratų reikės važiuoti antrame etape su vidutinio kietumo padangomis. Per kvalifikaciją lyjant, sauso oro padangos nebuvo naudojamos, todėl komandos turėjo pakankamai įvairių padangų komplektų.
Ar galėjo D. Ricciardo pakilti ant podiumo?
Iki šiol plačiai aptarinėjamas momentas antrajame lenktynių etape, kai „Red Bull“ komanda paprašė S. Vettelio praleisti į priekį kolegą D. Ricciardo ir kai vokietis iš pradžių tai atsisakė padaryti.
Australas buvo antras kvalifikacijoje, o S. Vettelis – trečias. Prieš pat startą D. Ricciardo starto vietoje buvo tepalo bala, kurią maršalai išvalė specialiais milteliais. Tačiau tai mažai padėjo ir D. Ricciardo startavo blogai, jį aplenkė F. Alonso ir S. Vettelis. Kita vertus, australas nuvažiavo kur kas ilgesnę atkarpą nei kolega vokietis, kuris turėjo problemų su padangų grūdėtumu. Sebas padangas keitėsi 12-tame rate, o Danielis – 15-tame.
Tai vadinamoji „pergrupavimo“ strategija, kuri, kaip vėliau pamatėme, palanki buvo N. Rosbergui. Jos tikslas paprastas – trasoje prieš sustojimą išsilaikyti kiek įmanoma ilgiau, kad vėliau būtų galima važiuoti naujesnėmis padangomis.
D. Ricciardo antrame etape galėjo aplenkti S. Vettelį ir vytis F. Alonso kovoje dėl trečios vietos. Ispanas padangas pasikeitė 11 rate, o australas – 15-tame, jis turėjo keturias ratais naujesnes ir truputį greitesnes padangas, taip pat greitesnį bolidą. Sebo padangos grūdėjosi kur kas labiau, todėl natūralu, kad komanda paprašė praleisti į priekį komandos draugą – buvo galima pasiekti geresnio rezultato. Tačiau jei komanda priima tokį sprendimą, kolegą į priekį praleisti reikia nedelsiant, tuo tarpu D. Ricciardo paskui vokietį dar vilkosi kelis ratus, F. Alonso pralaimėjęs 3 papildomas sekundes.
„Red Bull“ dabar tvirtina, kad tuo metu buvo svarstoma galimybė keisti strategiją S. Vetteliui į tris sustojimus, bet tai mažai tikėtina. Sebui tuomet būtų reikėję lenkti daugelį varžovų, padidėtų avarijos tikimybė, be to, kovoje tektų susidurti su N. Hulkenbergo – V. Botto aljansu, kurie važiavo su greitais „Mercedes“ varikliais. Kita vertus, jei Sebui būtų planuojami trys sustojimai, jis pirmame gautų minkštąsias padangas, o ne vidutines ir su jomis įveiktų 14-15 ratų.
Maždaug 24-25 ratuose visi suprato, kad lenktynėse Šanchajuje pakaks 2 sustojimų ir inžinierius S. Vetteliui pasakė: „Lik trasoje, tai mums padės“. Taigi, 2 sustojimų taktika Sebui buvo akivaizdi. Niekas ir negalvojo abiem „Red Bull“ pilotams taikyti skirtingų taktikų.
Tuo momentu D. Ricciardo jau buvo priekyje vokiečio, kai australas pasakė; „Nežinau, ar jis mane praleido, ar tik per plačiai iš posūkio išvažiavo“. Jei iš tikrųjų S. Vettelis būtų norėjęs praleisti kolegą, tai, visų pirma, Danielis tai akivaizdžiai pamatytų. Antra, niekam iš jų būtų netekę išvažiuoti iš idealios trajektorijos, už kurios buvo pilna gumos atplaišų. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad jei Sebas iš karto būtų praleidęs kolegą, D. Ricciardo sugebėtų pavyti F. Alonsą likus maždaug 4 ratams iki finišo, bet pavyti – dar nereiškia, kad jis būtų aplenkęs ispaną.
Įdomios kovos paskutiniuose ratuose nebuvo, bet „Red Bull“ atsidūrė keistoje situacijoje, per vėlai supratę, kad Danielis tikrai galėjo pakovoti dėl trečios vietos su F. Alonso. Iš vienos pusės – komanda galėjo kovoti dėl podiumo, o iš kitos – jai trūko pastovumo, be to, negatyviai buvo įvertinta ir komandinė taktika pralesti vienas kitą be kovos. Įdomu, kaip elgsis „Red Bull“ kituose etapuose, jei susiklostys panaši situacija, tačiau pikti ekspertų liežuviai jau plaka, kad Sebas komandoje jau prarado „numeris vienas“ poziciją.
Antroji N. Rosbergo vieta
N. Rosbergo pasirodymas Kinijoje nublanko prieš L. Hamiltono 25-tąją pergalę karjeroje. Tačiau vokietis sugebėjo atsitiesti po palyginus blogo starto ir kai kurių techninių problemų. Komanda negavo jo telemetrijos duomenų ir nuolat prašė piloto teikti informaciją apie degalų sąnaudas. Jie nežinojo, ar nukentėjo N. Rosbergo mašina per incidentą su V. Bottu, negalėjo įvertinti rekuperacijos sistemos darbo, kas šiandieninėse lenktynėse yra labai svarbu.
N. Rosbergas startavo ketvirtas ir lenktynių pradžioje važiavo 6 vietoje, o jo pagrindiniais varžovais buvo „Red Bull“ ir F. Alonso. D. Ricciardo jis aplenkė strategijos dėka – 13-tame rate jis užsidėjo vidutinio kietumo padangas, tuo parodydamas „buliams“, kad važiuos su 2 sustojimais. Jis tarsi kvietė „Red Bull“ kovoti, tačiau pastarieji taikiniu pasirinko F. Alonso. Tada N. Rosbergas ir išėjo į priekį, kai D. Ricciardo užvažiavo į boksus.
Kovodami su F. Alonso, „Mercedes“ komanda veikė kitaip. 33-ame rate jie „apgavo“ „Ferrari“, nusiuntę mechanikus imituoti pasiruošimą padangų keitimui. Kadangi ispanas važiavo priekyje, jį komanda tuoj pat pakvietė sustojimui, o N. Rosbergas liko trasoje ir dar nuvažiavo 4 ratus iki sustojimo. Taip jis įgavo pranašuma prieš ispaną finaliniame etape, kadangi turėjo kur kas geresnes padangas. Tuo tarpu F. Alonso turėjo labai ilgą atkarpą – net 23 ratus važiuoti su vienu padangų komplektu. Tai galėjo jam sutrukdyti kovoje su D. Ricciardo, tačiau dėl anksčiau paminėtų priežasčių šios kovos nebuvo. Taigi ispanas iškovojo pirmąjį podiumą „Ferrari“ komandai 2014 metų F-1 čempionate.