J. Allenas: „Williams“ galėjo pasiekti ir daugiau, jei būtų naudoję kur kas apdairesnę taktiką

Britų žurnalistas Jamesas Allenas savo tinklalapyje apžvelgia Austrijos Splielbergo trasoje pasibaigusio etapo rezultatus.
Šio etapo kvalifikacijos ir lenktynių palyginimas sako, kad „pole“ poziciją iškovojusi „Williams“ komanda, šeštadienį parodžiusi labai puikų tempą, neturėjo jokių šansų laimėti šias lenktynes.
Iš kitos pusės, tai labai supaprastinta šio etapo analizė. Iš tiesų, Felipe Massa ir Valtteri Bottas lenktynių dieną buvo labai stiprūs pilotai, tai jie ir parodė lenktynėse, kuriose nusileido tik „Mercedes“ komandai. Bet „Williams“ galėjo pasiekti ir daugiau, jei būtų naudoję kur kas apdairesnę taktiką. Tai ir pabandysiu įrodyti. Labai protingos taktikos strategiją šiame etape pademonstravo „Force India“ bei „Ferrari“ ir tai leido Sergio Perezui ir Fernandui Alonso parodyti itin gerus rezultatus.
Dėl pergalės „Mercedes“ kovojo su „Williams“
Pirmąją starto eilę per lenktynes užėmė abu „Williams“ bolidai. Iš vienos pusės tai paaiškinama puikiu F. Massos ir V. Botto greičiu, iš kitos – „Mercedes“ pilotų klaidomis šeštadienį. Lewisas Hamiltonas nervinosi dėl jo komandos kolegos Nico Rosbergo puikaus pasirodymo prieš tai buvusiose lenktynėse ir kvalifikacijos finale paprasčiausiai persistengė. O štai N. Rosbergas per kvalifikacijos pirmąjį bandymą buvo pernelyg atsargus, o per antrąjį bandymą jam sutrukdė kolegos L. Hamiltono apsisukimas. Taigi, šeštadienį tik viena „Williams“ sugebėjo pilnai išnaudoti superminkštųjų padangų duodamus privalumus.
„Williams“ lenktynininkai taip pat parodė geriausią greitį tiesiosiose, kuris viršijo 320 km/h ir pralenkti juos trasoje buvo nepaprasta. Tai reiškė, kad „Mercedes“ nugalėti leido tik labai geras startas kartu su protinga taktika. Beje, su ja buvo viskas aišku: du sustojimai boksuose, pirma atkarpa su superminkštosiomis padangomis, o dvi likusios – su kietesnėmis minkštosiomis. Esminiu faktoriumi tapo pasirinkimas, kuriose ratuose rengti sustojimus. Ir tas faktas, kad „Mercedes“ komanda atsiimti Konstruktorių Taurės prizo už laimėtas varžybas patikėjo savo pagrindiniam strategui Jamesui Wallsui kalba apie tai, kokios tai buvo lenktynės.
„Mercedes“ turėjo veikti agresyviai: pirmieji sustojimai įvyko palyginti anksti, kadangi reikėjo atsikratyti superminkštųjų padangų. Ši komanda žinojo, kad penktadienį F. Massa ir V. Bottas susidūrė su padangų degradacija ilguose treniruočių ratuose ir „Williams“ abejojo, ar bus įmanoma išlaikyti aukštą tempą, jei per lenktynes atkarpos su vienu padangų komplektu bus pakankamai ilgos.
„Williams“ žinojo, kaip elgsis varžovai, bet nereagavo į tai, kad abu „Mercedes“ bolidai anksti pasuko sustojimams. Atsitiko tas, kas ir turėjo įvykti: jei pirmą atkarpą F. Massa ir V. Bottas važiavo 1-oje ir 2-oje pozicijose, tai po sustojimo jie jau buvo 2 ir 4 vietose. Kažkuria prasme visa tai lengvai paaiškinama: remiantis informacija, kurią turėjo „Williams“, pernelyg ankstyvas sustojimas šiai komandai būtų sukėlęs padangų problemų lenktynių pabaigoje. Be to, realios informacijos apie „Mercedes“ greitį nebuvo, nes iš pradžių „sidabrinės strėlės“ vilkosi paskui „baltuosius“ bolidus.
Antrojo sustojimo bangos metu istorija su V. Bottu pasikartojo, bet tuo momentu jau tapo aišku, kad „Mercedes“ mašinos yra šiek tiek greitesnės, dėl to ši komanda perėjo prie drąsesnės taktikos. Atrodė, kad geriausia antrą kartą stoti buvo 39 rate, dar iki to, kol antro minkštųjų padangų komplekto užsuko L. Hamiltonas.
„Mercedes“ švariai apžaidė „Williams“ dar pirmo sustojimo metu, kuomet N. Rosbergas į boksus užvažiavo 11-tame, o L. Hamiltonas – 13-tame rate. Bet „Williams“ neskubėjo į tai reaguoti: F. Massa sustojo 14-tame, o V. Bottas – 15-tame rate. F. Massa prarado tris pozicijas dėl to, kad pirmajame rate po sustojimo jam labai prastai sekėsi įšildyti padangas, jo greitis buvo mažas. N. Rosbergas pirmame rate po išvažiavimo buvo tik šiek tiek greitesnis, bet to užteko. „Williams“ atliko patį greičiausią aptarnavimą su V. Botto bolidu, bet suomiui padėjo ta aplinkybė, kad laikinai pirmavo S. Perezas, kuris buvo lėtas ir dar 10 ratų už savęs laikė N. Rosbergą. Jei to nebūtų, V. Bottas būtų užėmęs kur kas žemesnę vietą.
Vidurinėje lenktynių fazėje po S. Perezo sustojimo N. Rosbergas taip pat prarado nemažai laiko, išlėkė iš trasos tuo metu, kai varžybos įpusėjo. Dėl to prieš pat savo antrąjį sustojimą V. Bottas atsilikinėjo nuo vokiečio tik apie 2 sek. ir tai svarbus faktas, prisimenant tai, kiek „Mercedes“ buvo greitesni už kitus sezono pradžioje.
39-tame rate L. Hamiltonas mėgino W. Bottą aplenkti dėl ankstesnio sustojimo boksuose. Tuo momentu minkštųjų padangų komplektas ant suomio „Williams“ jau buvo „atidirbęs“ 24 ratus, o iki finišo dar liko 32 ratai. Ir vėl „Williams“ nesigriebė atsakomųjų veiksmų, kadangi abejojo, ar naujos padangos išlaikys iki pat finišo. Šioje situacijoje V. Bottas prarado poziciją L. Hamiltonui. Bet ar galėjo „Williams“ elgtis ryžtingiau ir suomį į boksus pakviesti anksčiau ir būti prieš L. Hamiltoną? Manau, kad galėjo.
Šią versiją patvirtina ir tai, kokias padangas V. Bottas turėjo pačioje pabaigoje – jis važiavo greitai ir jo tempas visai nesumažėjo. Pradedant 48 ratu ir iki pat finišo atstumas tarp N. Rosbergo ir V. Botto nesikeitė, taigi suomio padangos būtų išlaikiusios. Paskutinį ratą, kuris jau buvo 30-tasis su antru minkštųjų padangų komplektu, suomis nuvažiavo per 1 min. 12,800 sek. lygiai taip, kaip ir ankstesnius ratus. Taigi, jam vertėjo bandyti laimę, sustoti anksčiau ir neužleisti 2-osios vietos.
Galų gale, kuo gi suomis rizikavo? Bet kokiu atveju trečia vieta jam buvo garantuota, nes F. Alonso atsilikinėjo 12 sek., be to, V. Bottas pridenginėjo kolega F. Massa, kuris važiavo 4-toje vietoje. Blogiausiu atveju L. Hamiltonas galėjo aplenkti suomį paskutiniuose ratuose, bet jis vis tiek liktų trečias.
Be to, kaip galima spręsti pagal radijo įrašus, „Mercedes“ tempas nuo 32 rato krito, nes abiems pilotams teko susidurti su stabdžių aušinimo problema. Tai irgi būtų teigiama žinia V. Bottui, nes jei L. Hamiltonas būtų jam už nugaros, brito stabdžiai dirbtų ant ribos ir tai galėjo pagilinti „Mercedes“ problemą ir sumažinti atakos tikimybę.
Apibendrinant galima sakyti, kad „Williams“ nuveikė didžiulį darbą, įveikusi ilgą atsilikimo periodą ir padariusi rimtą progresą lyginant su praėjusiu sezonu. Tai ir parodė Austrijos GP. O dabar, kai ši komanda jau yra tarp lyderių, jai per lenktynes reikėtų taikyti drąsesnę taktiką, įvertinant įvykius Spielbergo trasoje. „Williams“ reikia mokytis numatyti įvykius, o ne reaguoti į varžovų veiksmus lenktynėse. Jei tai pavyks padaryti, mes netruksime sulaukti ir šios komandos pergalės.
S. Perezas vėl rinkosi originalią taktiką
„Force India“ strategai jau įpratę mąstyti netradiciškai, tai leidžia komandai siekti neblogų rezultatų. VJM07 bolidas yra vidutinis pagal greitį ir neleidžia parodyti puikių rezultatų kvalifikacijoje, bet komanda, taikydama originalią lenktynių taktiką pasiekia, kad arba N. Hulkenbergas, arba S. Perezas patektų į pirmąjį šešetuką. Austrijoje „Force India“ pasisekė vėl: S. Perezas startavo tik 15-tas, gavęs dar ir 5 starto pozicijų baudą, o finišavo 6-toje vietoje. Meksikietis puikiai startavo, atkovojo net 4 pozicijas ir atsidūrė prieš J. Buttoną, važiavusį su tokia pat taktika ir startavusį su tokiomis pat minkštosiomis padangomis. Tai buvo labai svarbu, kaip buvo svarbu ir tai, kad S. Perezui padėjo jo kolega N. Hulkenbergas, praleidęs porininką į priekį, nes jis važiavo su kur kas naujesnėmis padangomis, o Nico tik ruošėsi į boksus.
Skaičiavimai parodė, kad prie tokios taktikos, kurią pasirinko S. Perezas, teisingiausia stoti antrą kartą yra 59-tame rate ir užsidėti superminkštąsias padangas, tačiau meksikietis sustojo anksčiau – 55 rate. Dėl to jis paskutiniuose ratuose prarado galimybė atakuoti kitus varžovus. K. Magnusseną jis palenkė, bet „Ferrari“ atspėjo jo taktiką ir dėl to F. Alonso viduryje nuvažiavo ilgesnę atkarpą ir taip išvengė rizikos prieš pat finišą. Dėl to prieš pabaigą F. Alonso neturėjo problemų su S. Perezu.