J. Alleno strateginė Italijos GP apžvalga

Britų žurnalistas Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Italijos GP etapo rezultatams.
Siekdama pačio aukščiausio rezultato, Monzos trasoje „Red Bull“ komanda „pastatė“ ant Danielio Ricciardo, o ne ant keturis kartus pasaulio čempiono Sebastiano Vettelio. Šį vokietį komanda panaudojo kaip pėstininką savo strateginiame žaidime, norėdama kitam savo pilotui – Ricciardo išsaugoti nors menką šansą pakovoti dėl čempiono titulo. Toks klausimas garsiai skambėjo po lenktynių, o Vettelis užsiminė, kad „Red Bull“ komanda nelabai juo tiki. Daugelis Monzos rezultatų buvo komandų strategijų pasekmė, kurias ir pabandysime šiandien išanalizuoti.
Laukimas prieš startą
Turint galvoje pačius konservatyviausius padangų sudėties mišinius – kietąsias ir vidutines, o taip pat ilgą ir lėtą sustojimų techninio aptarnavimo juostą Monzoje, vieno sustojimo strategija buvo akivaizdi visoms komandoms. Rezultatas – pilotai prarado galimybę rizikuoti trasoje, nes padangos sugadinimas ją blokuojant negalėjo būti pateisinamas. Tokiu atveju būtų prarasta daug pozicijų.
Dar vienu rimtu faktoriumi tapo labai lėtas kietųjų padangų įšilimas – po sustojimo boksuose pilotai turėjo turėti bent 1,5 sek. persvarą, kad nebūtų staigiai aplenkti. Šeši pilotai bandė kopijuoti Sergio Perezo strategiją, kurią jis realizavo 2012 metais, startavęs su kietomis padangomis ir turėjęs galimybę atakuoti su minkštesnėmis padangomis prieš lenktynių finišą. Šiais metais tai nesuveikė.
„Red Bull“ pasikliauja tik Ricciardo
Be Nico Rosbergo klaidos, kuri padėjo Hamiltonui gana lengvai laimėti lenktynes, dar viena gana įdomia svarstymo tema yra „Red Bull“ komandos veiksmai. Ricciardo startavo kur kas toliau nei Vettelis, starto metu prarado net 7 pozicijas, bet 47 rate aplenkė komandos kolegą ir galiausiai finišavo penktas. Kaip jam tai pavyko, kaip komanda pasinaudojo Vetteliu, kad padėtų australui?
Kai pirmojoje atkarpoje lenktynės stabilizavosi, Vettelis atsidūrė už Kevino Magnusseno, kuris tiesiojoje turėjo 10 km/h greičio pranašumą. „Red Bull“ komanda jautė, kad rate Sebas yra greitesnis ir jei pavyktų aplenkti daną, Vettelis atsidurtų priekyje ir galėtų kovoti su F. Massa dėl podiumo vietos.
Prisimenant tai, kas atsitiko su Alonso, kai jis atakavo Magnusseną Spa trasoje, „Red Bull“ nusprendė įveikti Magnusseną strategijos dėka. Vettelį pakvietė į boksus jau 18 rate- šešiais ratais anksčiau nei rodė skaičiavimai optimaliausiai ir greičiausiai strategijai. Tai suveikė ir leido vokiečiui aplenkti daną.
Galiausiai Vetteliui teko net 35 ratus važiuoti su kietosiomis padangomis iki finišo. Tai labai daug, be to, ta pati agresyvi strategija teigė, kad šiam pilotui reikės labai aktyviai veikti antrosios atkarpos pradžioje, kai reikėjo atsilošinėti pozicijas. Galiausiai artėjant finišui, Vettelio padangos buvo visai nusidėvėjusios ir Ricciardo nesunkiai jį aplenkė.
Bet kartu komanda turėjo ir kitą tikslą, pakviesdama Vettelį labai anksti į boksus, kuris suveikė Ricciardo naudai. Danielis nuvažiavo labai ilgą pirmą atkarpą, jis važiavo tuščia trasa ir puikiai kontroliavo padangų būklę – tai viena iš stipriųjų šio australo pusių. Kai Vettelis anksti užvažiavo į boksus ir tie, kurie kovojo su juo, pasikeitė padangas anksčiau nei buvo planuota: Perezas, pavyzdžiui, 19 rate, Raikkonenas – 20 rate, Alonso ir Magnussenas – 21 rate, o Buttonas – 22-ame, nors idealiu atveju padangas reikėjo keisti 24 rate. Kitaip sakant, tai privertė minėtus pilotus atsisakyti optimaliausios strategijos.
Ricciardo keitėsi padangas 26 rate, jo padangos antrojoje atkarpoje buvo pačios geriausios, todėl jis sugebėjo įveikti visus minėtus pilotus, įskaitant ir Vettelį. Puikus darbas. Kitų komandų strategija man sako, kad „Red Bull“ atveju tai buvo geriausias variantas. Taip, komanda žinojo, kad geriausias variantas aplenkti Magnusseną yra ankstyvas sustojimas, bet tai kartu leido Ricciardo finišuoti 5 vietoje, nors jis startavo tik devintas ir „Red Bull“ galvojo, kaip minimizuoti šį praradimą. Galiausiai jis ne tiek ir daug galutinėje įskaitoje nusileido „Mercedes“ pilotams prieš trasas, kurios labiau tinka RB10 bolidams, pavyzdžiui, Singapūro.
Hibridinės technologijos leidžia lenkti
Dar vienu labai įdomiu Monzos lenktynių aspektu reikėtų laikyti Ricciardo sugebėjimą lenkti varžovus, kuriuos jis atliko be DRS pagalbos. Vettelio ir Perezo įveikimas antrajame „S“ formos posūkyje tapo labai puikiu pavyzdžiu kaip protingai galima išnaudoti hibridines technologijas lenkiant ir ginantis nuo varžovo. Šis faktorius pastaruoju metu naudojamas vis dažniau, nors TV žiūrovai tai ne visada gerai mato.
Lenktynininkai gali pasirinkti, kada išnaudoti energiją, kurią sukaupia rekuperacijos sistema. Pavyzdžiui, pirmajame Monzos posūkyje besiginantis pilotas negali panaudoti DRS gynybai, todėl eikvoja sukauptą energiją. Jo baterija praranda galią, o atakuojantis, savo ruožtu, naudoja energiją, kad galėtų greičiau įsibėgėti išvažiuodamas iš antrojo „S“ formos posūkio.
Protingi pilotai paskirsto rekuperuotą energiją rate kiek kitaip, nei varžovai. Šis faktorius F-1 varžybose atsirado tik šiais metais, jis nebuvo aktualus tuo metu, kai buvo naudojami V8 varikliai ir DRS. Mes puikiai matėme, kad sukauptos energijos panaudojimas lenktynėms duoda gražių vaizdų. Smulkiau šių hibridinių technologijų panaudojimą stengsiuosi apžvelgti artimiausiuose rašiniuose. Bet kartu sirgaliai jau dabar privalo žinoti, kad nemaža dalis Monzos lenkimų – Ricciardo ir Botto – buvo sąlygoti protingai panaudojant rekuperuotą bolidų energiją.