J. Allenas apie sunkų sprendimą, kurį turėtų priimti „Renault“

Britų „Formulės-1“ ekspertas Jamesas Allenas svarsto apie pliusus bei minusus galimo „Renault“ koncerno sprendimo sugrįžti į „Formulės-1“ pasaulio čempionatą kaip gamyklinei prancūzų automobilių gamintojo komandai.
Nuo praėjusių metų pabaigos Prancūzijos automobilių koncernas „Renault“ svarsto tris galimus scenarijus: pasilikti F-1 lenktynėse kaip variklių tiekėjas kelioms komandoms, visai išeiti iš „Formulės-1“ ar nupirkti kokią nors komandą ir sugrįžti į lenktynių trasą kaip gamyklinė komanda su koncerno vėliava.
Ši tema buvo svarstoma „Renault“ koncerno direktorių tarybos posėdyje gruodžio mėnesį ir svarstymas bus pratęstas tada, kai atsiras naujų aplinkybių. Kiek yra žinoma, koncerne šiuo metu yra nagrinėjami variantai, kokią komandą būtų naudingiausia nupirkti.
Neblogu pasirinkimu galėtų būti „Lotus“, kuri kažkada jau buvo gamykline „Renault“ komanda, bet šiandien šis variantas būtų itin sudėtingas. Tarp „Lotus“ ir investicinio fondo „Genii“ šiuo metu egzistuoja ilgalaikio skolų sureguliavimo programa, kuri per pastaruosius metus atbaidė ne vieną potencialų investuotoją. Tačiau tai nereškia, kad „Renault“ negali pabandyti nupirkti šią komandą. Tikėtina, kad šios ekipos infrastruktūra yra pati geriausia iš komandų, kurios šiandien gali būti parduotos.
Antru variantu galima būtų laikyti „Force India“, bet ji šiuo metu naudojasi aerodinaminiu vamzdžiui Kelne, o ši bazė reikalauja labai rimtų investicijų, kad ši komanda atitiktų patį aukščiausią lygį ir galėtų lygiais konkuruoti su „Mercedes“, „Ferrari“ ir „Red Bull“. „Williams“ šiuo metu ne tiek jau ir daug nusileidžia „top“ komandoms pagal įrangos lygį, bet labai yra sunku įsivaizduoti, kad seras Frenkas Williamsas būtų pasiruošęs parduoti savo kūdikį.
„Sauber“ bazė yra Šveicarijoje, „Toro Rosso“ – Italijoje, jas taip pat galima būtų svarstyti kaip pirkinius, juolab, jog abi turi geras technines bazes. Iš kitos pusės, nuo 1950 metų „Formulės-1“ pasaulio čempionatų nelaimi komandos, kurios nebūtų įsikūrusios arba Italijoje, arba Didžiojoje Britanijoje.
Jei energetinių gėrimų gamintojas „Red Bull“ norėtų sumažinti savo finansinę naštą F-1 lenktynėse, tai „Toro Rosso“ gali būti ir parduota – jos savininkas Dieteris Mateschitzas kažkuriuo metu jau svarstė tokią galimybę. Bet tuomet austrų kompanija turėtų iš esmės peržiūrėti savo jaunųjų pilotų rengimo programą.
Bet kiek „Renault“ kompanijai toks projektas būtų komerciškai pagrįstas? „Renault“ pernai susidūrė su labai rimtais reputaciniais sunkumais, kai savo variklius tiekė „Red Bull“ bei „Toro Rosso“, kurie buvo prastesni už „Mercedes“ jėgaines tiek galingumo, tiek ir patikimumo prasme, o minėtos komandos atvirai pareiškė, kad viena iš jų problemų yra būtent prastos prancūziškos jėgainės.
Ir atvirkščiai, kai „Red Bull“ laimėjo keturis pasaulio čempionatus paeiliui, mes girdėjome labai daug pagyrų šios komandos inžinierių, vadovaujamų Adriano Newey, atžvilgiu ir labai mažai kas gyrė, kad dėl pergalių labai daug pastangų įdėjo „Renault“ motoristai.

Idėja visai išeiti iš F-1 čempionato yra mažai tikėtina, jei tik „Renault“ nesiruošia iš esmės peržiūrėti savo rinkodarinių biudžetų ir juos mažinti, pinigus perkeliant į pagrindinę gamybą. Bet nepamirškime, jog „Renault“ buvo vienu iš pagrindiniu iniciatoriumi pereiti prie hibridinių jėgainių, kad „Formulės-1“ pagalba žiūrovas būtų viliojamas pirkti automobilius su hibridiniais varikliais.
Jei kalbėti apie išlaidas, tai jėgos agregatų „Formulės-1“ varžyboms kūrimo ir gamybos programa kainuoja per metus apie 120 mln. eurų, tačiau šiuo metu tarp „Renault“ klientų yra įvardijama tik viena „Toro Rosso“ komanda, kuri per sezoną už variklius sumoka 16-18 mln. eurų. Kadangi „Red Bull“ turi gamyklinės komandos statusą, tai jai varikliai iš esmės atitenka praktiškai nemokomai.
Kuomet „Renault“ koncernas nagrinėjo „Mercedes“ kompanijos ekonominį modelį, tai jie pamatė, kad Štutgarto koncernui dalyvavimas F-1 lenktynėse per metus atseina 120-150 mln. eurų, o iš tiesų dar mažiau, nes gaunamos prizinės išmokos iš FOM, be to, dar surenkami pinigai iš rėmėjų. Variklių gamybos padalinys Anglijoje „Mercedes“ dar kainuoja 40-60 mln. eurų, t. y. mažiau nei pajamos, gaunamos iš jėgainių pardavimo trims privačioms komandoms.
Be to, apie „Mercedes“ pasiekimus „Formulėje-1“ rašo viso pasaulio spauda, o tai irgi labai daug kainuoja, todėl toks automobilių gamintojas globaliu mastu gauna kur kas didesnę grąžą ir marketingine prasme efektą, kuris vertinamas kur kas brangiau nei yra įdedamos sumos. Todėl ne veltui „Daimler“ kompanijos valdyba vieningai palaiko šį projektą.
Jei įmanoma teisingai surėdyti visą verslą, tai dalyvavimas „Formulės-1“ lenktynėse jums leis reklamuoti savo prekės ženklą visame pasaulyje, o jei turite ir pirmaujančią komandą, tai ir jūsų verslo sėkmė yra jūsų rankose. Galima spėti, kad būtent tokiais motyvais vadovaujasi ir „Renault“ direktorių tarybos nariai, kurie nori sugrąžinti prancūzų koncerną į F-1 kaip gamyklinę komandą.