Kaip tai veikia: baudos ir bausmės

Pokalbyje su „F1Racing“ „Williams“ komandos techninio departamento vadovas Patas Symondsas papasakojo, kaip „Formulėje-1“ yra sukurta baudų ir bausmių sistema...
P. Symondsas: „Darbą su bolidais viso lenktynių savaitgalio metu kontroliuoja komandų lenktynių inžinieriai – jie atsako ne tik už visų techninių apribojimų vykdymą, bet ir už sportinio reglamento įgyvendinimą.
Pavyzdžiui, viena iš dažniausių baudų yra greičio limito viršijimas techninio aptarnavimo juostoje – kai pilotas užmiršta aktyvuoti greičio ribotuvą ar įjungia jį per vėlai, o kartais šis ribotuvas būna neteisingai sureguliuotas, dažniausiai – ties aukštutine riba, kad sustojimui boksuose butų išnaudota kuo mažiau laiko.
Baudas galima paskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tai pilotų klaidos, kurios kartais priveda prie avarijų trasoje ar neteisėtai prieš varžovą įgytas pranašumas, pavyzdžiui, kai pilotas nukerta „S“ formos posūkį ir įsiveržia į priekį, o vėliau pozicijos konkurentui nesugrąžina.
Antroji grupė baudų yra už techninius pažeidimus ir tai visada jaudina komandų inžinierius. Dažnai sankcijos gali būti labai rimtos, ypač jei teisėjai nusprendžia, jog pažeidimas buvo padarytas sąmoningai. Aš šiuo atveju nekalbu apie galimus teisėjų apgaudinėjimo atvejus.
Įsivaizduokime, kad teisėjų komisija iš FIA nustato, kad kuris nors bolido konstrukcijos elementas yra pernelyg lankstus atlikus specialius matavimus – tokiu atveju bauda seka nedelsiant. Kai kurios reglamento sritys nėra taip jau labai griežtai apibrėžtos, tada komandai liepiama pašalinti abejotinus elementus kitoms lenktynėms.
Komandos gerai žino taisykles ir įmanomas ribojimo reikšmes, kurių nevalia pažeisti. Tai pakankamai paprasta, kai yra tikslūs parametrai, įvardyti skaičiais. Pavyzdžiui, galiniu sparno plotis negali būti didesnis kaip 750 mm. Čia dviejų nuomonių negali būti – jei sparnas yra platesnis, jis neatitinka reglamento, o jei siauresnis – viskas tvarkoje.
Bet ne visais atvejais taisyklės yra labai kategoriškos. Reglamentas įpareigoja bausti lenktynininkus, kurių veiksmai būna avarijų priežastimis, bet dažnai įvairios incidentų pusės turi skirtingas nuomones dėl įvykių. Tokiais atvejais komandų inžinieriai jau negali nieko padaryti kaip tik teisėjams perduoti visus telemetrijos duomenis, nes jie dažnai padeda nustatyti avarijos kaltininką.

Kartais teisėjų posėdžiai primena tikrus teismo procesus. Taisyklės teisėjams leidžia naudoti absoliučiai visą turimą informaciją: vaizdo įrašus iš įvairiausių kamerų, telemetriją bei duomenis apie bolidų koordinates. Pastaraisiais metais ant mašinų yra sumontuoti GPS jutikliai ir TLC sistemos, leidžiančios perjungti vaizdus iš trasoje sumontuotų kamerų, kad būtų galima stebėti bet kurį bolidą, esantį trasoje. Ši sistema padeda ir komandoms stebėti lenktynininkų veiksmus, o teisėjai peržiūri duomenis, kai situacijos būna ginčytinos.
Priimdami sprendimus bausti pilotus teisėjai vadovaujasi tam tikrais principais. Pagrindinis iš jų – kuo didesnį pranašumą įgijo taisyklių pažeidėjas, tuo rimtesnė būna bauda. Pavyzdžiui, greičio viršijimas techninio aptarnavimo juostoje per treniruotes neduoda sportininkui jokio pranašumo ir baudžiamas kur kas švelniau, nei tai atsitinka per lenktynes.
Per 2014 metų sezoną FIA surinktų piniginių baudų suma buvo 50 700 eurų, iš kurių 20 700 eurų buvo baudos už greičio viršijimą techninio aptarnavimo juostoje, tokių baudų iš viso pernai buvo net 35 – tai pats dažniausias pažeidimas. Pačią didžiausią baudą – 30 tūkst. eurų sumokėjo „Toro Rosso“ komanda už nesaugų bolido išleidimą po sustojimo boksuose.
Po kiekvienų lenktynių komandos gauna dokumentus apie visas baudas, kurios paskirtos nuo sezono pradžios ir aprašymą apie pažeidimų pobūdį ir teisėjų sprendimą, tokia informacija kitai teisėjų brigadai suteikia teisę teisingai įvertinti vienus ar kitus komandos neteisėtus veiksmus“.