Kaip tai veikia? Uždaras parkas

Britų leidinio „F1 Racing“ puslapiuose „Williams“ komandos techninio departamento direktorius Patas Symondsas papasakojo apie uždaro parko režimo ypatumus, kuris galioja tarp kvalifikacijos ir lenktynių starto.
P. Symondsas: „Iš pat pradžių uždari parko idėja buvo bolidų atvarymas bei saugojimas specialiojoje uždaroje patalpoje, kurioje FIA tarnybos galėjo tikrinti mašinų atitikimą F-1 lenktynių reglamentui. Mūsų dienomis uždaro parko režimas reiškia, kad komandos neturi teisės daryti jokių pakeitimų boliduose po kvalifikacijos pradžios. Dabar technologijos yra pasiekusios tokį lygį, kad mašinų nereikia varyti į specialią patalpą – uždaro parko principas gali būti taikomas ir tada, kai bolidai stovi komandos boksuose.
Ankstesniais metais komandos boliduose montuodavo specialias variklių versijas kvalifikacijai ir naudodavo specialius nustatymus greitajam kvalifikacijos ratui, kurie būdavo pakeičiami prieš lenktynių startą. O šiandien reikia garantuoti, kad tarp kvalifikacijos ir lenktynių specialistai su mašina nieko nedaro – tai ne tik leidžia sumažinti išlaidas, bet ir sudaro sąlygas kur kas objektyvesniam rungtyniavimui trasoje per lenktynes.
Tačiau kartu komandų inžinieriai turi teisę atlikti begalę rutininių darbų, neklausdami leidimo jiems iš FIA. Jei kokia nors detalė yra sulaužyta, tai ją galima pakeisti identiška. Mes turime detalių sąrašą, su kuriomis turime teisę dirbti, kad būtų garantuotas bolido saugumas ir patikimumas.
Nuo pat kvalifikacijos pradžios komandų boksuose būna po du FIA specialistus, kurie užrašinėja viską, ką mes darome. Mums yra uždrausta iš boksų išnešti kokias nors detales ar daiktus, todėl jiems yra paprasta viską sekti. Jei komandai yra būtina pakeisti kokią nors sulūžusią detalę, FIA specialistai ją apžiūri, patikrina, ar ji yra analogiška pagal specifikaciją, svorį bei funkciją.
Po trijų su puse valandos po kvalifikacijos pabaigos komandos neturi teisės nieko daryti su bolidu. Iki 2010 metų mes privalėjome bolidus nuvaryti į specialias uždaras patalpas, kurios fiziškai ir buvo uždaru parku, o dabar bolidai pasilieka komandų boksuose – juos privalu uždengti specialiais užvalkalais visam vakarui ir nakčia – komandos turi teisę vėl pradėti dirbti su mašinomis likus 5 valandoms iki lenktynių. Uždaro parko režimą FIA kontroliuoja vaizdo kamerų pagalba, jas stebi lenktynių direkcija ir apeiti šios sistemos yra neįmanoma.
Prieš kvalifikacijos pradžią mes FIA perduodame mūsų nustatymų specifikacijas ir jie turi teisę patikrinti jų atitikimą bet kuriuo momentu. Bet jei lenktynių direktorius paskelbia apie pasikeitusias oro sąlygas, komandos turi teisę kai ką pakoreguoti – kitaip reguliuoti stabdžius, variklio aušinimą ir pan., t.y. tuos parametrus, kurie turi įtakos saugumui. Tačiau mes, pavyzdžiui, negalime keisti reguliavimų taip, kad, tarkime, bolidas būtų kur kas greitesnis lietaus sąlygomis.
Uždaro parko režimas yra reikalingas ne tam, kad komandoms būtų trukdoma gerai pasirodyti lenktynėse. Jei bolidas buvo sudaužytas per kvalifikaciją, mašiną galima remontuoti, bet visos keičiamos detalės privalo būti identiškos toms, kurios stovėjo bolide iki avarijos. Jei komanda montuoja naujas detales ar elementus, arba keičia nustatymus, tuomet pilotui per lenktynes tenka startuoti iš techninio aptarnavimo juostos“.