Kas neteks „Formulės-1“ JAV ir Rusijos naudai?

Laukiant naujų „Formulės-1“ etapų JAV ir Rusijoje, imamas kelti klausimas, kokios šalys neteks šio sporto naujokų naudai. Tarp realiausių pretendentų pasiaukoti įvardinamos Ispanija ir Belgija, tačiau aukų gali būti ir daugiau.
„Formulės-1“ čempionatą šiemet, be atšauktų lenktynių Bahreine, sudarė 19 varžybų. Ne kartą konstatuota, kad maksimalus galimas etapų skaičius yra 20 per metus, nors sporto komercijos teisių valdytojas Bernie Ecclestone'as veikiausiai stengsis padidinti šią ribą.
Pirmąja auka, jau aišku, taps Turkija, neteksianti vos septynerius metus rengtų lenktynių netoli Stambulo pastatytoje trasoje. Toks sprendimas – vargu ar siurprizas, atsižvelgiant į mažą žiūrovų skaičių bei didelius varžybų organizavimo kaštus. Vietoje šio etapo į tvarkaraštį kitais metais sugrįš JAV GP naujame Ostino žiede.
Kas užleis vietą kitam „Formulės-1“ čempionato etapui Valstijose – lenktynėms Naujojo Džersio gatvėmis? Realiausia auka laikoma Ispanija, šiuo metu rengianti net du čempionato etapus. Manoma, kad nuo 2013 m. Barselona ir Valensija ims dalytis teise rengti varžybas, kaip dabar Vokietijos GP atveju daro Hockenheimas ir Nurburgringas.
2013 m. į čempionato tvarkaraštį, kalbama puse lūpų, sugrįš Prancūzijos GP. Paskutinį kartą varžybos šioje šalyje vyko 2008 m., o po to sportas atsisveikino su sunkiai pasiekiama, laukų viduryje pastatyta Manji Kūro trasa. Teigiama, kad lenktynės vyks Paul Ricardo žiede, o prancūzai etapo teise dalysis su Belgijos Spa arena.
Ko bus atsisakyta 2014 m., pradėjus rengti lenktynes Rusijoje, kol kas spėti sunku. Iki to laiko baigs galioti sutartys su varžybų organizatoriais Bahreine, Kanadoje ir Singapūre, tačiau visos šios šalys yra labai suinteresuotos ir pajėgios išlaikyti lenktynes. Didžiausią klaustuką kelia politinių neramumų krečiama Artimųjų Rytų šalis – jei situacija nepagerės bei teks atšaukti etapą ir kitais metais, „Formulė-1“ ten gali ir nebesugrįžti.
Neaiškumų kelia ir lenktynių likimas Australijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Malaizijoje, kur vietos organizatoriai yra išreiškę savo nepasitenkinimą sporto valdytojams mokamų mokesčių dydžiu ar kitais šių keliamais reikalavimais. Pamažu rikiuojasi ir norinčių surengti varžybas eilė. Čia jau, kalbama, stovi Meksika ir Pietų Afrikos Respublika, planus rezga ir Argentina bei Kataras.
Vis dėlto, jei nesikeis bendros pasaulinės ekonomikos tendencijos, sportas greičiausiai ir toliau vis labiau, tačiau iki tam tikros ribos trauksis iš stagnuojančios Vakarų Europos bei kursis perspektyvesnėse, drąsesnėse rinkose.