Ko labiausiai reikia pergalei Monake?

Žinomas britų F-1 ekspertas Jamesas Allenas svarsto apie tai, nuo kokių faktorių daugiausiai priklauso pergalė artėjančiame Monako GP etape. Pasak jo, svarbiausia čia yra lenktynininko meistriškumas, bolido greitis, bet ne variklio galia.
Artėjantį savaitgalį „Formulės-1“ mašinos važiuos Monako gatvėmis, kur nedidelė kunigaikštystė eilinį kartą priims vienas iš klasikinių F-1 lenktynių, kurios yra laikomos vienomis iš pačių prestižiškiausių pasaulyje. Pasiekti pergalę šiame etape yra labai aukštas rezultatas, o nugalėti čia tris kartus paeiliui, kaip tai padarė Nico Rosbergas – labai rimtai paraiška aukso raidėmis būti įrašytam į F-1 istoriją. O šį savaitgalį Nico pasistengs įeiti į tų nedaugelio pilotų gretas, kurie Monake yra laimėję net 4 kartus. Ko reikia, norint pirmam kirsti finišo juostelę šioje trasoje? Kiek pergalė priklauso nuo pačio bolido, jo jėgainės galios ir pačio piloto meistriškumo?
Siaura ir pavojinga
Trasa Monake su jos siaurais posūkiais ir trumpomis tiesiosiomis, kuri visa yra įsprausta tarp betoninių sienų, yra unikali ir nugalėti čia yra itin sunku net ir labai greitai mašinai. Nuo piloto priklauso kur kas daugiau nei kituose etapuose, o F-1 gerai suprantantys žmonės pasakys, kad čia laimėti šansų daugiausiai turi tas, kuris sugeba palaipsniui didinti greitį, nei tas, kas pradeda atakuoti per anksti. Jėgainė turi čia mažiau įtakos nei kitose trasose, bet jei jėgos agregatas yra geresnis, jūs turėsite daugiau šansų – čia labai svarbus toks rodiklis kaip mašinos dinaminės charakteristikos esant labai žemoms variklio apsukoms, kad mašina galėtų kur kas geriau įveikti lėtus posūkius.
Saugos automobilio pasirodymo tikimybė Monake yra 80 proc. ir tuomet lenktynių eiga gali smarkiai keistis, o lyderio pozicijas užimti kitas lenktynininkas. Tai buvo ir pernai, kai Lewisas Hamiltonas prarado šansą čia nugalėti, kadangi komanda paprašė jo užvažiuoti į boksus tuo metu, kai trasoje buvo saugos automobilis. Iki finišo buvo likę visai nedaug ir „Mercedes“ strategai suklydo, skaičiuodami intervalą iki Rosbergo mašinos, kadangi dėl saugos automobilio Lewisas buvo itin lėtas paskutiniame sektoriuje.
„Pole“ pozicija labai svarbi
Visi žino, kad norint tikėtis sėkmės, Monake yra kur kas geriau startuoti iš „pole“ pozicijos, tačiau ir ji dar negarantuoja pergalės. Per pastaruosius 10 metų buvo du pilotai, kurie startavo pirmi, tačiau šio etapo nelaimėjo – Hamiltonas pernai ir Felipe Massa 2008 metais. Likimo ironija, bet tada pergalė atiteko Lewisui, kuris užvažiavo į boksus pasikeisti pradurto rato, bet pasirodė, jog tai buvo idealiausias laikas planiniam sustojimui atlikti.
Mes taip pat matėme, kaip į priekį išsiverždavo sportininkai, kurie startuodavo iš paskutinių eilių, bet jiems pavykdavo prasimušti net į pirmą šešetuką, kaip tai padarė Michaelis Schumacheris 2006 metais, kuomet jis per kvalifikaciją sudaužė bolidą „Rascasse“.
Bet ar įmanoma čia pasiekti ko nors daugiau dėl geresnės taktikos, jei jūs startuojate ne iš pirmosios eilės? Komandos, kurių bolidai leidžia itin taupiai apsieti su padangomis, teoriškai gali aplenkti varžovus dėl ankstesnio sustojimo, žinodami, jog priešininkai nesugebės tinkamai sureaguoti į tai, kadangi jiems iki finišo gali pritrūkti vieno komplekto naujų padangų.
2013 metais „Mercedes“ bolidas gana greitai sunaudodavo padangas, todėl ši ekipa pasirinko labai gudrią taktiką: važiavo santykinai lėtai, paskui save laikė visą peletoną, kartu tuo taupydami padangas. Tai buvo pačios lėčiausios lenktynės visų mūsų atmintyje.
Pirmą kartą – ultraminkštosios
Šiemet Monake mes pirmą kartą pamatysime ir ultraminkštąsias padangas su purpuriniu žymėjimu, kurios labiausiai tiks kvalifikacijai. Sukibimas su danga palaipsniui čia gerės, todėl kvalifikacijos rezultatai gali būti keliomis sekundėmis geresni nei per treniruotes. Monakas yra vienintelė F-1 kalendoriaus trasa, kurioje geresnė starto vieta yra kur kas svarbesnė nei komandos taikoma taktika: net jei jūsų tempas ir sumažės dėl nusidėvėjusių padangų, poziciją bus nesunkiai galima išlaikyti ir su senomis padangomis, o nepadarysi kitose trasose.
Vienintelė vieta, kurioje yra realu aplenkti – tai trumpa atkarpa tarp išvažiavimo iš tunelio ir „S“ formos posūkio, bet ten pilotai privalo būti itin atsargūs, nes už trajektorijos ribų asfaltas čia būna labai purvinas ir mašina gali lengvai prarasti sukibimą...
Laukiama tik vieno sustojimo
Per pastaruosius dvejus metus dauguma pilotų, finišavę pirmajame dešimtuke, lenktynes įveikė su vienu sustojimu boksuose. Padangų keitimo laikas čia ateina nuo 27 iki 30 rato. Bet tie, kurie bando kažką atsikovoti dėl ankstesnio sustojimo, į boksus gali pasukti ir keliais ratais anksčiau.
Techninio aptarnavimo juosta Monake yra gana ilga, greitis ten apribotas iki 60 km/h, todėl sustojimas užtrunka apie 25-26 sek. Ši aplinkybė, o taip pat tai, jog gali įstrigti mašinų grūstyje paskui lėtesnius bolidus, verčia komanda minimizuoti galimus praradimus.
L. Hamiltonas, kuris čia startavo iš „pole“ pozicijos 2015 metais, jau šiais metais gali sumušti M. Schumacherio rekordą, kuris yra iškovojęs 68 „pole“ pozicijas. Tačiau tam dabartiniam pasaulio čempionui reikia laimėti visas likusias 16 kvalifikacijų, jau pradedant nuo Monako.
Susidūrimas su komandos kolega Ispanijos GP etape nutraukė Rosbergo pergalių seriją – 7 laimėjimus paeiliui, todėl jis itin trokš pergalės Monake. Bet ir „Ferrari“ norės čia pademonstruoti savąją pažangą, juo labiau, jog „raudonieji“ čia nėra nugalėję net nuo 2001 metų...