M. Brundle apie Japonijos GP rezultatus

Buvęs F-1 lenktynininkas, o dabar britų kanalo „SkySport“ komentatorius apsvarstė Japonijos GP rezultatus, kur vėl triumfavo „Mercedes“ ekipa.
M. Brundle: „Suzuka parodė, kokiu scenarijumi gali vykti lenktynių savaitgalis, kai komandos turi labai mažai laiko treniruotėms ir kai jaunieji talentai gauna šansą parodyti save.
Kuomet komandos ieškojo bolidų nustatymų, studijavo padangų galimybes, jiems reikėjo spręsti uždavinius su daugybe nežinomųjų ir man tai labai patiko. Galiausiai jų patirtis ir skaičiavimai, padaryti simuliatorių pagalba, suveikė, todėl varžybos praėjo be jokių siurprizų.
Žinoma, įtemptomis ir gražiomis šių lenktynių nepavadinsi, juolab, kad pirmas penkias vietas užėmė pirmojo pasaulio čempionato asmeninės įskaitos penketuko pilotai ir dar būtent tokia tvarka, kokia jie yra išsidėstę lentelėje, bet štai peletono viduryje mes matėme keletą įdomių lenkimų, kurie vyko pirmame posūkyje ir segtuke. Buvo net vienas sėkmingas manevras, atliktas pavojingame laikomu „Denger One“ posūkyje.
Be to, šis etapas tapo tik penktomis lenktynėmis visoje „Formulės-1“ istorijoje, kuriose buvo klasifikuoti visi pilotai, kurie stojo prie starto linijos. Aš niekada nekomentavau lenktynių per radiją, bet šįkart susidarė įspūdis, kad mes lenktynių lyderio Lewiso Hamiltono ekrane taip ir nematėme. Kaip ir jo kolegos Nico Rosbergo, kuris truputį uždelsė starte, praleidęs į priekį Lewisą antrame posūkyje, bet po to neryškiai atsikovojo kelias vietas ir finišavo antras. Čempionų komandai tai jau buvo 8 dublis šiame sezone. Ponas Ecclestone turi savus metodus priminti publikai, kas yra „Formulėje-1“ pats svarbiausias ir, tikriausiai, vienu iš šių metodų jis dabar pasinaudojo.
Po kvalifikacijos abu „Mercedes“ lenktynininkai buvo labai patenkinti savo mašinomis – vadinasi, nesėkmė, patirta Singapūre, jau liko praeityje. Gali būti, kad kažkas prieš „Ferrari“ bandė taikyti kontrpsichologines priemones. Per šeštadienio rytinę treniruotę aš pastebėjau, kad „Ferrari“ bolidams trūksta sukibimo su trasa: tiek S. Vetteliui, tiek ir K. Raikkonenui nepavykdavo išlaikyti bolidų greičio apeksuose ir pradėti įsibėgėti taip greitai, kaip tai darė „Mercedes“, o taip pat ir „Red Bull“ bei „Williams“.
Kadangi lenktynėse S. Vetteliui vis tik pavyko įsiterpti tarp dviejų „Mercedes“ mašinų ir ilgai išlaikyti antrąją poziciją, tai tik dar kartą patvirtina labai aukštą keturiskart pasaulio čempiono meistriškumą. Beje, jam ir „Ferrari“ padėjo ir tai, kad iš karto po starto dėl kontaktų su kitomis mašinomis, į boksus priverstinai pasuko F. Massa ir D. Ricciardo, o V. Bottas šįkart atrodė labai blankiai.
Du pilotai gavo baudas ir prarado po kelias starto pozicijas (N. Hulkenbergas – už avariją Singapūre, o M. Verstappenas už tai, kad kvalifikacijos metu metė savo užgesusį bolidą be teisėjų leidimo tiesiog lenktyninėje trajektorijoje). Tai tik sunervino abu šiuos pilotus, todėl iškart po starto jie pradėjo „irtis“ į priekį ir atsikovojo nemažai pozicijų. Juos abu galima laikyti pretendentais į titulą „Dienos pilotas“.
Niekaip negali suprasti, kodėl nežiūrint į stabiliai aukštą greitį ir neabejotiną N. Hulkenbergo talentą, jam iki šiol neatsiranda vietos kurioje nors „top“ komandoje. O štai M. Verstappeno reputacija, kuriam dar nėra nė 18 metų, stiprėja su kiekviena diena ir visai realu, kad jis jau labai greitai sėdės prie kur kas greitesnės mašinos vairo.
Po finišo buvo gaila žiūrėti į N. Rosbergo veidą, ypač kai jis ruošėsi dalyvauti bendroje komandinėje „Mercedes“ nuotraukoje – kiek jo veido grimasos buvo iškreiptos. Šeštadienį Nico laimėjo kvalifikaciją, o sekmadienį visa komanda garbino jo komandos kolegą: jau antrame posūkyje po starto Lewisui pavyko užimti geresnę poziciją ir išsiveržti į priekį, o po to – kontroliuoti visą varžybų eigą ir lengvai pasiekti pergalę.
Šeštadienio vakarą man visai netikėtai pasiūlė nuvažiuoti keletą demonstracinių ratų su „Ferrari“ bolidu, su kuriuo Gerhardas Bergeris laimėjo Japonijos GP 1987 metais. O pačiam Gerhardui pasiūlė važiuoti su Ayrtono Sennos „McLaren“.
Žinoma, kad aš sutikau, todėl paieškojau kažkokios lenktyninės avalynės, pirštinių, o pas D. Ricciardo paprašiau šalmo, kuris man pasirodė esąs per mažas ir kolegos iš kažkur ištraukė 52 numeriu pažymėtą kombinezoną. Paskutinį kartą F-1 bolidą Suzukoje aš vairavau 1996 metais: prie „Jordan“ vairo aš tada finišavau penktas, ir tas etapas buvo paskutinis mano karjeroje.
Ir nors man anksčiau yra tekę vairuoti 1987 m. „Ferrari“ mašiną, jau nuo pirmo posūkio jaučiausi pakankamai gerai, tam padėjo tiek milžiniškos padangos, tiek platus tarpas tarp ratų. Trasa atrodė lygiai tokia pati kaip ir anksčiau, tik 130R posūkis dabar ne toks pavojingas kaip anksčiau“.