„Mercedes“ jėgainės – patikimumo rekordininkės

Pasibaigusiame sezone visų komandų rezultatai bene labiausiai priklausė nuo jėgos agregatų efektyvumo bei jų patikimumo, šių faktorių įtaka buvo labai svarbi.
Suprantama, kad 2015 m. „Mercedes“ sėkmė buvo tiesiogiai susijusi su tuo, kad jų sukurtos jėgainės buvo ne tik pačios galingiausios, bet ir pačios patikimiausios, todėl pasaulio čempionų komanda apskritai negavo baudų už nustatytų limitų viršijimą.
Beje, visai be gedimų apseiti ir čempionams nepavyko: per visą sezoną „Mercedes“ jėgos agregatai sugedo du kartus, nors už tai nebuvo skirta jokių sankcijų iš teisėjų pusės. Dar daugiau: nė vienas iš „Mercedes“ klientų, kurie naudojo šiuos variklius, taip pat negavo jokių baudų, susijusių su jėgainės komponentų keitimu.
„Mercedes“ jėgos agregatų resursas buvo pakankamas, kad viena jėgainė išlaikytų 7 etapų maratoną. Pavyzdžiui, „Force India“ vidaus degimo variklį Sergio Perezo bolide keitė tik po Kanados etapo, kai jis jau buvo nuvažiavęs 4789 km. Ketvirtas Nico Rosbergo variklis taip pat išlaikė 7 etapus, nors per penktadienio treniruotes vokiečio bolide stovėdavo kitas jėgos agregatas. Antra vertus, Nico įrodė, kad lenktynes galima laimėti ir su sena jėgaine – tai jis padarė Abu Dabyje su varikliu, kurio resursas jau buvo 3885 km.
Vidutiniškai vieno „Mercedes“ variklio rida buvo 1243 km, kai tuo tarpu „Ferrari“ – 1160 km, tačiau čia nebuvo skaičiuojami „Manor“ duomenys, nes ši komanda naudojo 2014 m. pavyzdžio motorus. Šiame fone labai prastai atrodo „Renault“ rezultatai, kur viena jėgainė vidutiniškai teatidirbo tik 660 km. O apie „Honda“ jėgaines su 377 km resursu nėra ir ką kalbėti.

Galima paminėti ir tokią įdomią statistiką – per visą sezoną japonų gamintojas „McLaren“ boliduose pakeitė net 23 vidaus degimo variklius, 23 turbinas, 23 motorus-generatorius MGU-H, 18 MGU-K, 9 baterijas ir 13 elektronikos valdymo blokų. Belieka tikėtis, kad šis antirekordas bus tik įrašytas į F-1 istoriją ir kitais metais „McLaren“ reikalai bus kur kas geresni.