Mika Hakkinenas apie “Formulės-1“ bandymus

Šiais metais Mika Hakkinenas turi savo blogą „McLaren“ komandos portale, todėl visai logiška, kad jis savo šią veiklą pradėjo žiemos testų tema.
M. Hakkinenas: „Taigi, prasidėjo priešsezoninė bandymų programa, kuri yra pakankamai varginanti, bet ir labai svarbi. Žinoma, darbo žiemą ir dabar užtenka, bet mano lenktyniavimo laikais – nuo 1999 m. iki 2001 metų bandymų būdavo kur kas daugiau.
Kai aš pradėjau savo karjerą „Lotus“ komandoje 1991 metais, testai mūsų programoje užimdavo labai reikšmingą vietą. Prieš mano karjeros pabaigą, kai aš jau buvau laimėjęs 20 etapų ir iškovojęs du „Formulės-1“ pasaulio čempiono titulus, lenktyniaudamas „McLaren“ komandoje, testai buvo labai svarbūs mūsų profesiniame gyvenime.
Antrojo mano pergalingo sezono pabaigoje aš buvau visiškai netekęs jėgų. Tokioje pat padėtyje buvo ir mano kolega Davidas Coulthardas, kuris irgi puikiai lenktyniavo ir padėdavo man, asmeninėje įskaitoje 1998 m. užėmęs 3 vietą, o 1999 m – ketvirtą.
Vieną rudens dieną 1999 metais aš pasakiau Ronui Dennisui, komandos vadovui: „Labai svarbu, kad aš ir Davidas per žiemą galėtume gerai pailsėti, mums reikia „įkrauti baterijas“. Mums tenka labai svarbus komandos marketingo bei viešųjų ryšių krūvis, visa tai yra labai svarbu, bet per kitų metų testus mums reikės pagalbos, nes kitaip gali ištikti nervinis šokas.
R. Dennisas visuomet buvo labai protingas žmogus ir suprato, jog aš kalbu visai rimtai. Ir tada jis padarė nebūdingą tam laikui, gal net revoliucinį žingsnį: jis pasirašė sutartį su Olivier Panis, kuris 2000 metais tapo mūsų komandos pilotu testuotoju. Beje, Olivier sąskaitoje jau buvo pergalė Monako GP etape. O. Panisas buvo labai greitas pilotas, puikiai tvarkėsi su savo darbu ir pasirašė kontraktą su BAR 2001 metams, todėl Ronas turėjo ieškoti jam pamainos. Taip į „McLaren“ atėjo Alexas Wurtzas, puikus profesionalas, kuris jau tuo metu buvo tikras asas. Kovodamas už „Benetton“, jis jau buvo uždirbęs taškų ir stovėjo ant podiumo.
Alexas ilgai dirbo „McLaren“ ir po to, kai užbaigė karjerą, 2001 metais mums labai daug padėjo, sau pasiėmęs labai didelį testų krūvį – be jo mes su Davidu nebūtume susitvarkę. Vėliau darbas bandymų srityje dar labiau pasunkėjo ir 2003 metais R. Dennisas pakvietė antrąjį pilotą-bandytoją – puikų lenktynininką Pedro de la Rosa, kuris liko komandoje net iki 2011 metų, tik vieną sezoną – 2010 metais važiavo už „Sauber“.
Supraskite mane teisingai, mes atidirbdavome didžiąją bandymų dalį. Nors minėtieji pilotai-bandytojai buvo puikūs lenktynininkai, kiekvienas iš jų turėjo savitą stilių. Kiekvienas pilotas bolidą nori sureguliuoti savaip. Tokių dalykų kaip važiuoklės bei pakabos reguliavimo mes su Davidu nepatikėdavome niekam. Tais metais daugelis komandų turėdavo specialiai bandymams skirtas inžinierių bei mechanikų komandas, kurios norėdavo pasižymėti ir patekti į pagrindinės komandos sudėtį. Todėl jie per žiemos testus būdavo labai aktyvūs.
Vienu metu „Mclaren“ kartais bandymus vienu metu rengdavo net dvejose trasose, pavyzdžiui, Jereze ir Valensijoje, o tai sukeldavo nemažą įtampą. Be to, visa tai labai brangiai kainavo, Bet R. Dennisas visada sakydavo, kad resursai yra naudojami protingai.
Geriausiomis bandymų trasomis aš visuomet laikiau Silverstouną ir Barseloną. Pirmajai būdingas geras greitų, vidutinių bei lėtų posūkių derinys, bet ten būdavo labai nelygus asfaltas. Visa tai gerai leisdavo patikrinti bolido aerodinamiką ir pakabą. Man labai patiko „Copse“ posūkis, kurį įveikti reikia pilnai nuspaudus akseleratorių ir aukščiausia pavara. Tu artiniesi prie jo 300 km/h greičiu ir tik truputį atleidi akseleratorių, stabdžių visai nelieti. Junginyje „Luffield“, atvirkščiai, pasijaučia visi bolido priekinės dalies trūkumai. Be to, Silverstoune visada pučia stiprokas vėjas ir reikia nemažai burti su aerodinaminiais nustatymais. Žodžiu, tai yra viena geriausių trasų pasaulyje. Tiesa, restoranai tame regione ne patys geriausi, bet aš susiradau ten savo firminį patiekalą – klasikinį britų „fish‘n‘chips“.
Barselona yra visai kitokia. Pasakyčiau, kad tai yra rojaus kampelis aerodinaminiams bandymams. Šioje trasoje reikia maksimalios prispaudžiamosios jėgos ir labai gero mašinos valdymo – būtent tokio derinio reikia geram šiuolaikiniam „Formulės-1“ bolidui. Aš visuomet maniau, kad jei mes gerai pasirodysime bandymuose Barselonoje, tai viskas bus gerai ir visą sezoną. 1999 metais mes ten buvome labai greiti ir net du metus laimėjome titulą. Beje, mano patys geriausi karjeros „McLaren“ komandoje metai buvo nuo 1998 iki 2000 metų, tada aš kasmet laimėdavau Barselonoje, o tai tik patvirtina mano žodžius“.