N. Piquet liudijimas FIA – viešumoje

Internete pasirodė pilnas buvusio „Renault“ lenktynininko Nelsono Piquet jaunesniojo liudijimas Tarpautinei automobilių federacijai (FIA) dėl tariamų įvykių 2008 m. Singapūro GP lenktynėse.
Kaip ir buvo manyta, būtent šis pilotas prakalbo apie tai, jog esą buvo instruktuotas tyčia sudaužyti savo bolidą tam, kad pranašumą įgytų kitas šios ekipos atstovas Fernando Alonso, vėliau laimėjęs šias varžybas.
Žemiau pateikiame svarbiausias brazilo parodymų tyrėjams ištraukas.
N. Piquet liudijimo FIA ištraukos
Singapūro „Formulės-1“ „Grand Prix“, surengto 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir įtraukto į 2008 m. FIA „Formulės-1“ pasaulio čempionatą, metu buvau paprašytas pono Flavio Briatore, dirbančio mano vadybininku ir „ING Renault F1“ komandos vadovu, bei pono Pato Symondso, „Renault F1“ komandos technikos direktoriaus, tyčia sudaužyti savo bolidą tam, kad pagerinčiau „ING Renault F1“ komandos pasirodymą minėtame renginyje. Sutikau su šiuo pasiūlymu ir priverčiau bolidą trenktis į sieną ir sudužti tryliktame-keturioliktame lenktynių rate.
Pasiūlymas tyčia sukelti incidentą man buvo pateiktas prieš pat lenktynes, kai p. Briatore ir p. Symondso buvau pakviestas į p. Briatore biurą. p. Symondsas, dalyvaujant p. Briatore, paklausė manęs, ar sutikčiau paaukoti savo lenktynes komandos labui, sukeldamas saugos automobilio pasirodymą. Kiekvienas „Formulės-1“ lenktynininkas žino, kad saugos automobilis išleidžiamas į trasą tuomet, kai įvyksta incidentas, dėl kurio trasa yra padengiama nuolaužomis ar užblokuojama stovinčio bolido, taip pat ir tais atvejais, kai sunku iškelti pažeistą bolidą, kaip buvo šiuo atveju.
Pokalbio metu buvau labai prastos psichologinės būklės. Ją sukėlė nuolatinė įtampą dėl to, kad p. Briatore atsisakė mane informuoti, ar pratęs sutartį su manimi kitiems metams (2009 m.), kaip tai įprasta metų viduryje (apie liepą ir rugpjūtį). Vietoje to, p. Briatore nuolat reikalaudavo pasirašyti pirmenybės teisę, kas būtų uždraudę man tuo metu derėtis su kitomis komandomis. Jis nuolat spausdavo mane pratęsti pirmenybės teisę, dažnai pasikviesdavo mane į savo biurą aptarti šių pratęsimų, tai darydavo net lenktynių dienomis – tuo metu, kai turėčiau susikaupti ir atsipalaiduoti prieš lenktynes. Ši įtampa buvo stipresnė ir dėl to, kad Singapūro „Formulės-1“ „Grand Prix“ kvalifikavausi tik šešioliktas, todėl jaučiausi labai nesaugiai dėl savo ateities „Renault“ komandoje. Kai buvau paprašytas sudaužyti savo bolidą ir sukelti saugos automobilio pasirodymą, sutikau, nes tikėjausi, kad tai gali pagerinti mano pozicijas komandoje tokiu kritiniu sezono metu. Jokiu momentu niekas man nesakė, kad man sutikus sukelti incidentą, bus užtikrintas sutarties su manimi pratęsimas ar duota kokia nors kitokia nauda. Nepaisant to, įvykių kontekste, pamaniau, kad man tai duos naudos siekiant šio tikslo. Todėl sutikau sukelti incidentą.
Po susitikom su p. Symondsu ir p. Briatore, p. Symondsas nusivedė mane į nuošalų kampą ir, naudodamasis žemėlapiu, nurodė man tikslų posūkį trasoje, kuriame aš turėjau padaryti avariją. Šis posūkis buvo pasirinktas todėl, kad šioje konkrečioje trasos vietoje nebuvo nei vieno krano, kurių būtų galima greitai iškėlti bolidą, o taip pat nebuvo šoninių įvažiavimų, kuriais saugos maršalas būtų galėjęs greitai išstumti bolidą iš trasos. Todėl buvo tikimasi, kad avarija šioje konkrečioje vietoje beveik neabejotinai sudarytų kliūtį trasoje, dėl kurios būtų būtina išleisti saugos automobilį, kad trasą būtų galima išvalyti ir užtikrinti saugią lenktynių tąsą.
p. Symondsas taip pat nurodė man, kuriame tiksliai rate sukelti incidentą, kad taip būtų galima įgyvendinti taktiką mano komandos draugui p. Fernando Alonso – pripilti kuro prieš pat saugos automobilio pasirodymą, kas būtent ir buvo padaryta dvyliktame rate. Taktika buvo pagrįsta tuo, kad išankstinis žinojimas apie saugos automobilio pasirodymą tryliktame-keturioliktame rate leido komandai pasirinkti agresyvią kuro taktiką ir į startą pastatyti lengvą p. Alonso bolidą su tik tiek kuro, kiek jo reikėjo pasiekti dvyliktam ratui, ir tik kiek daugiau. Tai leido p. Alonso aplenkti kiek įmanoma daugiau (sunkesnių) bolidų, žinant, kad šie vėliau turės sunkumų jį vydamiesi dėl vėlesnio saugos automobilio išleidimo. Ši taktika buvo sėkminga ir p. Alonso laimėjo 2008 m. Singapūro „Formulės-1“ „Grand Prix“.
Diskusijų metų nebuvo išreikštas joks susirūpinimas tokios taktikos keliamu pavojumi tiek mano, tiek žiūrovų ar kitų lenktynininkų saugumui. Vienintelis komentaras šiame kontekste buvo tik p. Symondso įspėjimas – „Būk atsargus“ – kurį aš supratau kaip raginimą nesusižeisti pačiam.
Aš tyčia sukėliau avariją paleisdamas bolido kontrolę prieš pat minėtą posūkį. Norėdamas būti tikras tuo, kad incidentą sukelsiu reikiamame rate, kelis kartus komandos paprašiau patvirtinti rato numerį, ko paprastai nedarau. Incidento metu nebuvau sužeistas nei aš, nei kas nors kitas.
Po jau minėtų diskusijų su p. Briatore ir p. Symondsu, „incidento taktika“ daugiau niekada nebuvo aptarta nei su vienu iš jų. p. Briatore diskrečiai padėkojo po lenktynių, nesileisdamas į platesnes detales. Nežinau, ar kas nors kitas prieš lenktynių startą žinojo apie šią taktiką.
Po lenktynių informavau p. Felipe Vargas, šeimos draugą ir patarėją, apie tai, kad incidentas buvo tyčinis. Praėjus šiek tiek laiko, p. Vargas informavo apie tai mano tėvą, p. Nelsoną Piquet.
Po lenktynių keli žurnalistai manęs klausinėjo apie incidentą ir klausė, ar jį sukėliau tyčia, nes jiems jis pasirodė įtartinas.
Mano paties komandoje mano bolido inžinierius manęs klausinėjo, dėl ko įvyko avarija, nes jam tai pasirodė neįprasta, o aš atsakiau, kad tiesiog praradau bolido kontrolę. Manau, kad protingas inžinierius, išnagrinėjęs bolido telemetrijos duomenis, suprastų, kad incidentą sukėliau tyčia, nes ir toliau akceleravau, kai normali reakcija būtų kaip įmanoma greičiau imti stabdyti.