P. Symonds: „Williams" vėl gali nugalėti

Pagal praėjusio sezono rezultatus „Williams“ komanda užėmė 3 vietą Konstruktorių taurės įskaitoje, nors 2013 m. sezonas šiai komandai buvo labai nesėkmingas. Pasak ekspertų, esminį vaidmenį, pagerinusį rezultatą, suvaidino šios komandos technikos departamento vadovas Patas Symonds. Interviu oficialiai F-1 svetainei inžinierius britas papasakojo apie tai, kas lėmė jų komandos sėkmę.
- Dar neseniai jūs nevaidinote beveik jokio vaidmens „Formulės-1“ pasaulyje, todėl, kad jūsų visai nebūdavo F-1 lenktynėse, o dabar vėl tapote labai svarbia figūra šiame pasaulyje...
- Taip ir yra. Aš dabar mėgaujuosi darbu „Williams“ komandoje. Tai puikus kolektyvas. Žinoma, kad malonu būti kažkam reikalingu, bet, atvirai sakant, aš užsiimu mėgstamais dalykais. Aš dirbu komandoje, man patinka jos žmonės, tai, ko jie siekia. Aš čia esu paprasčiausiai laimingas.
- Kokia yra „Williams“ komandos sėkmės patirtis. Claire Williams dažnai sako, kad „liūto dalis“ komandos sėkmės yra būtent jūsų veikla.
- Atsidūręs „Williams“, aš pamačiau, kad ten dirba puikūs specialistai, bet komandai trūko organizuotumo, todėl daug jėgų nueidavo veltui. Aš manau, kad padariau tik kai ką: aš nesakiau kolektyvui, kaip reikia projektuoti bolidą, bet bendrais bruožais nupasakojau, kaip reikia dirbti. Pamatęs, kad specialistai dirba suderintai, aš pradėjau galvoti apie efektyvumą. Dabar komandoje yra daugiau disciplinos, visi veikia kur kas produktyviau. Aš nepadariau jokių stebuklų – esmė tame, kad aš gavau gerus specialistus, o atėjęs, geriau išnaudoju jų potencialą. Būtent tai ir suveikė, komanda pradėjo lipti į viršų.
- „Williams“ apie dešimt metų kovojo su prastais rezultatais, o dabar praktiškai per vienerius metus tapo pačiu rimčiausiu „Mercedes“ komandos konkurentu 2015 metais. Įvardykite tris pakeitimus, kodėl taip atsitiko?
- Visų pirma, tai vidinė komunikacija, vertikalūs ir horizontalūs ryšiai kolektyvo viduje. Taip pat aš akcentavau tai, kad darbas būtų naudingas apskritai visiems, kad bolidas būtų efektyvus, o ne į pirmą vietą kelti bandymų aerodinaminiame vamzdyje rezultatus ir pan. Trečia – žmonėms daviau laisvę ir paties priimti sprendimus. Tai ir yra trys pagrindiniai „Williams“ komandos sėkmės aspektai.
- Kai jūs prisijungėte prie komandos, ar joje situacija buvo labai prasta? Daug metų „Williams“ buvo tarp pirmaujančių, o pagal 2013 m. rezultatus teužėmė tik 9 vietą...
- Dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai aš dirbau „Benetton“, mūsų pagrindinis varžovas buvo „Williams“. Kai aš pirmą kartą atvažiavau į bazę, pamačiau, kad daug kas komandoje yra likę net nuo tų laikų. Kalbu ne tiek apie techninę pusę, kiek apie požiūrį į darbą. Mane tai nustebino. Man asmeniškai teko imtis kur kas daugiau darbo, nei aš planavau iš pradžių.
- Dabar didžiulį vaidmenį vaidina tyrinėjimai aerodinaminiame vamzdyje ir virtualus bolido projektavimas. Jūs tuo tarpu stengiatės rimčiausius darbus perkelti į gyvą trasą ir realų pasaulį?
- Taip, būtent apie tai aš daugiausiai kalbu. Kartais žmonės per daug susikoncentruoja ties simuliatoriumi ir aerodinaminiu vamzdžiu ir mažai galvoja apie tai, kaip mašina elgsis tikroje trasoje. Man regis, kad darbe man pavyko pasiekti daugiau kryptingumo ir priversti specialistus daugiau galvoti apie realų bolidą. Nieko baisaus, jei aerodinaminio vamzdžio skaičiavimai yra kiek blogesni, bet jie privalo būti stabilūs. Mes stengiamės iš virtualaus pasaulio sugrįžti į realų, nors ir virtuali erdvė yra dalis gero inžinieriaus darbo... Bet koncentruojamės ties tuo, ką matome tikroje trasoje.
- Jūs niekada nepraradote ryšio su „Formule-1“, bet kol jūsų nebuvo lenktynėse, pažanga varžybose buvo akivaizdi. Kaip jums pavyko įveikti atsilikimą, juk net tiems, kurie nebuvo išėję iš F-1, ne visada pavyksta bolidų greitį smarkiai padidinti?
- Taip, iš naujo kibti prie to pačio darbo yra nelengva. Aš pusantrų metų nieko neveikiau arba dirbau darbus, nesusijusius su „Formule-1“. Per tą laiką įvyko labai rimti taisyklių pasikeitimai. Bet iš šalies jūs, regis, matote tokius dalykus, kurių nepastebėdavote anksčiau, jie dabar tapo labai ryškūs. Žinoma, jei nutolsti nuo kokio nors darbo, labai sunku sugrįžti, bet dabar aš viską įdėmiai stebėjau ir stengiausi neatsilikti, todėl man sugrįžimas nebuvo sudėtingas.
- Pernykščiai bolidai negalėtų dalyvauti grožio konkurse. Šiemet jie atrodo patraukliau. Ar yra galimybės į vieną visumą sujungti aukštąsias technologijas su dizainu?
- Sutinku, kad pernai mašinos buvo ne pačios gražiausios, bet jei atvirai, „Williams“ bolidas buvo bene pats gražiausias. Šiais metais jis tapo dar modernesnis, bet pats gražiausias bus tas, kuris laimės čempionatą...
- Pilotai svajoja apie variklius, kurie turėtų po 1000 AG. Ar jums artima tokia svajonė?
- Pasiekti tokią galią yra visai realu, tame nėra nieko ypatingo. Bet aš nepasakyčiau, jog svajoju būtent apie tokius bolidus, bet šiuo atveju aš nesu svajoklis, labiau realistas. Tai ko mums labiausiai reikia dabar – surasti tokį F-1 verslo modelį ir neprarasti komandų dėl to, kad lenktynės tapo per daug brangiomis. Tai yra kur kas svarbiau... Bolidai su 1000 AG – tai puiku. Bet ar tai yra teisingas sprendimas šiam momentui? Abejoju. Man atrodo, kad 2014 m. viskas buvo padaryta teisingai, o jei kalbėti apie jėgos agregatus, tai mes visko dar pilnai neišnaudojome. O 1000 AG bolidai nėra šios dienos sprendimas. „Toyota“ prototipas Le Mane irgi turi 1000 AG, bet ši mašina nedaro tokio įspūdžio kaip šiandieniniai F-1 bolidai. Pernai mums buvo puikus sezonas, todėl dabar turime susikoncentruoti ties lenktynėmis ir svajones palikti nuošalyje.
- Jei situacija taps sudėtingesnė, ar „Mercedes“ tieks jums tokias pat jėgaines, kokias naudoja pati? O gal jūsų partneriai pirmiau pasirūpins tik savimi, o tik po to – klientais?
- Taip, tai logiška, bet mes žinome, kad gauname lygiai tokį pat jėgos agregatą. Taisyklės reikalauja, kad jėgainės būtų vienodos. Visos komplektuojančios dalys yra identiškos. Kaip panaudoti jėgainės komponentus, sprendžiame jau mes patys. Todėl labai daug kas priklauso nuo mūsų inžinerinių sugebėjimų ir rizikos laipsnio. Aš esu patenkintas jėgaine ir dalykiniais santykiais su „Mercedes“.
- Jūs sakėte, kad tolesniam „Williams“ progresui reikia nemažai pinigų. Kur jūs jų ieškote ir kaip vertinate skirtumą tarp didžiųjų komandų ir „Williams“?
- Pasakysiu tiksliau: jei „Williams“ pavyks mūsų pastangas nukreipti į stabilias pergales, tada mums prireiks daugiau pinigų. Kol kas mes dabar galime progresuoti, nes aš manau, jog tai daryti galima dabartinio biudžeto rėmuose. Be to, nepasakyčiau, kad negalima pasiekti gerų rezultatų ir su kukliu biudžetu. Pernai mes aplenkėme „Ferrari“, nors ir turėjome dvigubai mažiau pinigų. Beje, neblogų rezultatų galim pasiekti – tik reikia protingai dirbti. Bet yra dalykų, kurių be pinigų nepadarysi... Bet kalbėkime aiškiai – „Williams“ biudžeto mažu pavadinti negalima, mūsų padėtis yra normali. Kai kurie varžovai turi milžiniškus biudžetus, bet kuomet sėkmę lemia smulkios detalės, reikia savo resursus naudoti protingiau nei kiti. Juk visiems aišku, jog rezultato už pinigus nenupirksi...
- Jūs dirbote su Ayrtonu Senna, Michaeliu Schumacheriu bei Fernando Alonso. Dabar – su Valtteri Bottu ir Felipe Massa. Ką jūs galvojate apie dabartinę pilotų porą ir kokius bruožus jūs laikote čempioniškais?
- Labai sunku tiksliai apibūdinti pilotus. Pirmasis „top“ pilotas, su kuriuo aš dirbau, buvo A. Senna, vėliau buvo M. Schumacheris, o dar vėliau – F. Alonso. Tarp kiekvieno iš jų buvo maždaug 10 metų tarpas Jau praėjo 10 metų nuo pirmosios Fernando Alonso pergalės, o dabar mes turime V. Bottą – daug kas jį laiko labai perspektyviu. Nepamirškite, jog 10 metų „Formulėje-1“ tai yra ištisa epocha, todėl šiandien reikalavimai geram pilotui yra rimtai pasikeitę. Iš esmės, čempiono savybių yra keletas: kalbame ne tik apie norą nugalėti – to nori kiekvienas lenktynininkas, bet kai kurie turi aistringą norą laimėti ir absoliutų įsitikinimą, kad jis tai sugeba padaryti. Man atrodo, kad dabar yra lenktynininkų, kurie laikomi greitais, bet savimi kartais suabejoja. O kai pilotas pradeda abejoti, jis visada pralaimi. Tai, kad aš mačiau didžiuosius pilotus, tą patį matau ir Valtteri elgesyje. Jis įsitikinęs, kad jis tiesiog gimęs tapti čempionu ir tam turi pilną teisę. Tai vadinamasis „nugalėtojo genas“, kuriame yra tokie bruožai kaip dėmesys detalėms ir požiūris į sunkų darbą. Suomio charakteryje aš matau tai, ką mačiau kitų čempionų bruožuose per pastaruosius 30 metų. Todėl aš tikiu, kad jis būtinai taps F-1 pasaulio čempionu. Bet kur kas įdomiau yra vertinti Felipe Massa. Daugelis galvoja, kad jis yra pajėgus tapti čempionu ir vos to nepadarė 2008 m. Bet po baisios avarijos Vengrijoje daug kas pagalvojo: „Ech, Felipe, kaip gaila“. Bet „Williams“ gretose jis vėl atsiskleidė ir jei mes jam duosime labai gerą bolidą, tai Massa taip pat gali nugalėti. Jis tapo 2014 m. sezono antrosios dalies atradimu. Tokio Felipe mes nematėme jau keletą metų.
- Sakėte, kad esate realistas, tai kas privertė jus fantazuoti?
- Nėra nieko, apie ką negalima svajoti, kaip ir pergalės F-1 čempionate. Aš iš tiesų noriu pamatyti, kad mes išsaugosime savo sėkmę ir ją dar padidinsime. Pernai metų sezonas mums buvo puikus, mes užėmėme trečią vietą. Truputį gaila, jog „Williams“ nelaimėjo nė vienerių varžybų, todėl to norime pasiekti šiemet. Mes turime potencialą čempionatą užbaigti prizininkų tarpe. Mano tikslas – pasiekti daugiau nei pernai.
- Tai gal tikitės laimėti čempionų laurus kartu su „Williams“?
- Žinoma. Man užteks jėgų dar vienam sezonui, kol aš išeisiu į pensiją...