S. Wolff: merginoms labai sunku „Formulėje-1“

Susie Wolff įėjo į „Formulės-1“ naujausią istoriją kaip pirmoji moteris po 22 metų pertraukos, kuri yra šių lenktynių dalis. Pokalbyje su oficialaus čempionato tinklapio žurnalistais ji papasakojo, kas Susie įkvėpė tokiai nemoteriškai karjerai.
- Po Italijos GP „Williams“ komanda pakilo į 3 vietą Konstruktorių įskaitoje, pralenkusi „Ferrari“ ir tikisi prizinę vietą išsaugoti iki sezono pabaigos. Ar „Williams“ komanda turi rimtų šansų geriems rezultatams Singapūro GP?
- Man atrodo, kad Monzoje mes turėjome daugiausiai šansų iškovoti kuo daugiau taškų ir mums tai pavyko. Singapūre, berods, bus kur kas sunkiau, bet mes tikimės, kad komandai pavyks pasirodyti geriau už „Ferrari“. Mūsų užduotis – užimti geresnes vietas nei „Ferrari“ ir išsaugoti pranašumą komandinėje įskaitoje.
- Kas šiemet laimės čempionatą?
- Labai sunku pasakyti. Lewisas ir Nico yra labai skirtingų charakterių žmonės ir kol kas abu puikiai tvarkosi su savo darbu. Manau, kad viskas spręsis paskutiniame etape.
- Ar pilotuoti „Formulės-1“ bolidą yra geriau nei kitą kokį nors pasaulio automobilį? Kaip į jūsų karjerą žiūri kitos moterys?
- Nemanau, kad egzistuoja moteriškas ir vyriškas požiūris į F-1 bolido vairavimą, yra tik lenktynininko požiūris. Techniškai „Formulės-1“ mašina yra pačių moderniausių technologijų rinkinys, techniškai labai tobula. Todėl tenka prie to labai greitai adaptuotis, nes viskas vyksta per dalis sekundės, o greitis yra didesnis nei įmanoma įsivaizduoti. Kai prie to pripranti, prie vairo patiri labai puikias emocijas.

- Kaip jums tenka susigaudyti technikoje, juk F-1 bolidas yra labai sudėtingas?
- Lenktyniauti su keturių ratų sportinėmis mašinomis aš pradėjau nuo aštuonerių metų, o su motociklu susipažinau būdama dvejų, todėl labai greitos technikos vairavimo patirties turiu nuo mažumės. Taigi, aš pradėjau lenktyniauti lygiai tuo pačiu metu, kaip ir dauguma pagrindinės sudėties F-1 čempionato vaikinų. Būdamas jaunas, jūs negalvojate apie sportininko karjerą, jūs norite paprasčiausiai pajusti malonumą važiuojant ir, žinoma, laimėti lenktynes. Žvelgdama atgal, aš dabar suprantu, kad man pavyko užsiimti tuo, kas man labai patinka, savo hobį paversti piloto karjera. Vaikystėje aš negalvojau, kad darau kažką, kas yra netinkama moterims. Tėvai teisingai pasielgė, kad nebandė atkalbėti nuo lenktynių, nesakė, kad darau kažką netinkamo. Taigi, aš dariau tai, kas man patiko. Maždaug 13 metų aš nusprendžiau, kad galiu padaryti karjerą automobilių sporte, kol galų galiausiai atsidūriau „Formulėje-1“.
- Kai vaikystėje lenktyniavote kartingais su berniukais, kurie buvo Hamiltono, Kubicos, Raikkoneno ar Rosbergo lygio, ar nesusimąstėte, kad gali iškilti lyties problema ir kelias jums į aukštesnes serijas bus uždarytas. Minėti vaikinai į „Formulę-1“ pateko būdami maždaug 20-ties metų, o jūs iki šiol neturite kontrakto su F-1 komanda?
- Žinoma, kad buvo labai įvairių momentų. Prisimenu pasaulio čempionatą Portugalijoje, kai užėmiau 15 vietą ir tuo buvau patenkinta, nes lenktynės buvo labai sudėtingos, o aš pasirodžiau labai gerai. Vyko apdovanojimų ceremonija ir netikėtai pasakė „Susie Stoddart, prašome ateiti į ceremoniją“. Man pasirodė labai keista, kadangi aš neužėmiau prizinės vietos, bet komandos vadovai man patarė paskubėti. Tada supratau, kad tai yra neveltui. Taigi, moteriškumas nugalėjo.
- Kodėl tada „Formulės-1“ komandos yra nusiteikusios prieš pilotes moteris?
- Nepasakyčiau, kad jos nusiteikusios labai skeptiškai. Komandoms, visų pirma, rūpi rezultatas, o aukšto lygio pasiekusių merginų yra labai mažai. Bet kartu F-1 čempionate yra keletas žmonių, kurie niekada neleistų bolido vairuoti merginoms. Jie gali visą gyvenimą likti opozicijoje, bet su moterimis pilotėmis jiems teks susitaikyti.
- Ar džiaugiatės tuo, kad galite lygiomis kovoti su vaikinais ir kartais aplenkti juos, kaip buvo kai kuriose treniruotėse?
- Aš nesistengiau pasiekti kuo aukštesnio rezultato protokole, bet orientavausi į komandos kolegos važiavimą.
- Bet sporte yra labai svarbus rezultatas protokole?
- Taip. Aš esu labai geros nuomonės apie F. Massą, todėl žinojau, kad komandai iš manęs reikia kelių dalykų: gerai susitvarkyti su savo darbu, nesudaužyti bolido, surinkti kuo daugiau techninių duomenų ir smarkiai neatsilikti nuo komandos kolegos. Ir man tai pavyko viską padaryti. Esu labai patenkinta savo pasirodymu. Jau sakiau, kad nebūčiau ėmusi lenktyniauti, jei nežinočiau, kad man pasiseks. Aš realiai žiūriu į gyvenimą ir jei manyčiau, kad aš to nesugebu, tai manęs šiandien čia nebūtų. Aš labai daug ruošiausi laisvoms treniruotėms ir tai tikrai buvo neblogas pasirodymas.
- Teoriškai tai jums leistų pasirašyti pagrindinio piloto kontraktą. Ar yra kokių šansų pamatyti jus 2015 metų pagrindinėse lenktynėse?
- „Williams“ turi du labai gerus pilotus, todėl man tai būtų labai nepaprasta.
- Bet juk „Formulėje-1“ yra net 11 komandų ir 22 lenktynininkai?
- Aš didžiuojuosi tuo, kad dirbu „Williams“ komandoje. Jie suteikė man šansą sudalyvauti testuose prie „Formulės-1“ bolido vairo, nors kitų komandų aš nedominau, kadangi nepasiekiau labai aukštų rezultatų DTM varžybose. Man džiugu, kad atsidūriau „Williams“ ir matau, kokie geri pokyčiai vyksta šioje komandoje. Aš noriu joje ir likti. Pažiūrėsim, gal vėliau man irgi atsiras šansas. Žinau, kad privalau dėl jo kovoti.
- Keista, kad būtent „Williams“ davė jums šansą, nes ji yra labai konservatyvi komanda, susikoncentravusi ties tuo, kad joje važiuotų tikri lenktynininkai?
- Tai malonu girdėti, nes daugelis galvoja, kad darbas su manimi yra grynai marketingo triukas. Bet Frankas Williamsas niekada prie vairo nepakviestų žmogaus su abejotinais gabumais. Frankas priėjo prie manęs po sesijos ir pasakė, kad jis patenkintas mano važiavimu. Frankas ir Claire yra tikra lenktyninė komanda. Aš žinau, jei mano sportinė forma suprastėtų, man tektų išeiti, kadangi komandoje yra kur kas svarbesni rezultatai nei lytis. Jie davė man šansą ir aš bandysiu jį išnaudoti.
- Bet žmogui visada norisi daugiau. O jei darbo treniruotėse jums pasirodys per mažai?
- Aš visada pasiruošusi kovoti dėl didesnių galimybių ir tikiu, kad pasieksiu tikslo. Esu įsitikinusi, kad jei ilgai belsi į duris, jos vieną dieną atsidarys, bet tu turi būti pasirengęs išnaudoti savo šansą.
- Paskutiniais metais moterys užėmė labai tvirtas pozicijas daugelyje sričių, kurios iki šiol buvo laikomos vyriškomis. Kodėl to neįvyko „Formulėje-1“? Kodėl šis procesas reikalauja tiek daug laiko?
- Turiu pasakyti, kad neegzistuoja mergaičių, norinčių patekti į F-1, elgesio patirties, nėra tokio precedento. Iš čia kyla antra problema – jei merginų kartingo varžybose yra mažai, tai ir pati geriausia iš jų negali pasiekti tokių aukštumų, kad galėtų vairuoti F-1 bolidą. Bet aš esu įsitikinusi, kad ši problema išsispręs savaime: mes su Claire Williams tapome orientyrais, mes įrodėme, kad tai yra įmanoma ir bandome įkvėpti tas merginas, kurios nusprendė eiti šiuo sunkiu keliu. Nepakanka būti vien mergina, dar reikia būti ir profesionale.
- Ar nesate nusivylusi tuo, kad jūsų karjera prasideda tik 31 metų, kai kiti pilotai ją pradeda nuo paauglystės?
- Atvirai prisipažinsiu, kad karjerai F-1 čempionate aš tikrai nebuvau pasiruošusi, kai man buvo 19 metų. Aš praleidau puikius 7 metus kartu su „Mercedes“ komanda DTM čempionate – tai padarė mane labai stipria varžove. Aš DTM nepasiekiau to, apie ką svajojau. Man taip ir nepavyko pasirašyti kontrakto su pirmaujančia komanda, kad galėčiau realiai kovoti dėl podiumo vietų, bet tai mane tik užgrūdino. Aš ten turėjau puikius partnerius, iš kurių galėjau mokytis – M. Hakkineną, J.Alesi, Ralfą Schumacherį – jų patirtis padėjo man atsidurti čia. Jei ne jie, aš nebūčiau apskritai patekusi į F-1 ir dalyvavusi testuose nuo 2012 metų. Daugelis manė, kad viskas tuo ir pasibaigs, bet mano sėkmingas pasirodymas davė man didesnius šansus. Iš kitos pusės, žinoma, kad blogai, jog man jau virš trisdešimties, bet kaip jau sakiau, anksčiau aš nebuvau pasirengusi „Formulei-1“.
Vieną kartą vakarieniavau su vienu dviračių sporto čempionu, kuris sakė, kad jo, kai jam buvo 28 metai, pradėjo klausinėti, kada jis baigs sportininko karjerą. Bet jis pasakė, kad svarbiausių savo pasiekimų jis sulaukė, kai jam buvo 30 ir daugiau metų, nes tik patirtis leido iškovoti aukso medalį. Mane įkvėpė jo kalbos ir neabejoju, kad aš suprasiu, kuomet man reikės pasitraukti.
- Kokie faktoriai turi sutapti, norint pasiekti karjeros viršūnes?
- Iš esmės visi faktoriai sueina į vieną – prie bolido vairo praleisti kuo daugiau valandų. Tai nepaprasta užduotis, nes testai yra apriboti, o pagrindiniams pilotams irgi svarbios valandos. Kada aš vėl galėsiu pasirodyti? Tai ir yra pagrindinė kliūtis, kurią dar reikės įveikti.
- Dabartiniai lenktynininkai yra nedidelio ūgio ir svorio. Jūs irgi idealiai tinkate?
- Taip, aš atitinku visus reikalavimus. Aš kalbėjau su keletu mano kūno sudėjimo senų pilotų, visi sakė, kad anksčiau (apie 2006 m.) bolidus būdavo sunkiau pilotuoti, bet dabar progresuojama į mūsų pusę. Vairuoti tampa kur kas paprasčiau. Nepasakyčiau, kad vairavimas yra labai lengvas, bet lengvesnis nei anksčiau.
- Ką patarsite merginoms, kurios nori eiti jūsų pėdomis?
- Nepasiduokite. Nesustokite, kad ir kokios sunkios kliūtys būtų. Gyvenime nėra paprasta pasiekti sėkmės, bet jei to labai nori, tai pavyksta. Pasaulis keičiasi moterų naudai.
- Kaip žiūrite į tai, kad po šalmu susigadina moteriška šukuosena?
- Taip, plaukai visada blogai atrodo, ypač kai nusiimi šalmą. Aš sprendžiu apie išvaizdą, žiūrėdama į savo inžinierių – jei jis linksi galva, vadinasi reikia greitai užsidėti kepuraitę.