Strateginė Ispanijos GP etapo apžvalga

Britų žurnalistais ir ekspertas Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Ispanijos GP etapo rezultatams...
Nico Rosbergui pergalė Barselonos trasoje atiteko be didesnių vargų, bet kova dėl kitų vietų ant podiumo ir dėl kitų pozicijų buvo labai įtempta. Tokioje situacijoje dažnai iškyla klausimai, ar galėjo viskas susiklostyti kitaip, jei komandos būtų pasirinkusios kitokius strateginius sprendimus. Pakalbėkime apie strategijų įtaką Lewiso Hamiltono, Sebastiano Vettelio, Valtteri Botto ir Kimio Raikkoneno rezultatams.
Viltys prieš lenktynes
Per treniruotes penktadienį buvo matyti, kad laiko skirtumas tarp kietųjų ir vidutinių padangų šiais metais dar padidėjo lyginant su praėjusiais metais, o kai kurios komandos turėjo labai rimtų problemų su pačiomis kiečiausiomis padangomis. Galiausiai daugelis komandų neatmetė, kad lenktynėse reikės taikyti trijų sustojimų boksuose taktiką.
Pagal lenktynių modeliavimo rezultatus buvo matyti, kad variantas su trimis sustojimais leidžia truputį greičiau įveikti visą lenktynių distanciją, bet jis yra susijęs su galimybe užstrigti grūstyje ir būtinybe lenkti ne vieną lėtesnį varžovą. Su lenkimais Barselonoje paprastai būna labai sudėtinga – kai nėra ryškios greičio persvaros ar gerokai naujesnių padangų. Tačiau tie, kurie pasirinko tris sustojimus, galėjo kur kas aktyviau išnaudoti naujesnių padangų potencialą.
S. Vettelis kvalifikacijoje užėmė trečiąją vietą, labai nemažai nusileidęs „Mercedes“ pilotams – visus domino, ar labai didelis bus greičio skirtumas per lenktynes.
Ar galėjo „Ferrari“ išlaikyti L. Hamiltoną už nugaros
Kaip ir praėjusias metais „Mercedes“ mašinos Barselonoje turėjo labai didelį pranašumą prieš kitus – kvalifikacijoje jie prieš „Ferrari“ laimėjo net 0,8 sek. ir maždaug tiek pat lenktynėse – skirtingai nei kitose trasose, kur skirtumas per lenktynes sumažėdavo.
Šis pranašumas leido „Mercedes“ N. Rosbergui pritaikyti labai paprastą strategiją, bet su L. Hamiltonu viskas buvo kur kas sudėtingiau, ypač po to, kai jis labai prastai startavo ir užleido poziciją S. Vetteliui, o vėliau nesugebėjo aplenkti Sebastiano dėl ankstesnio sustojimo, nes mechanikai uždelsė jam pakeisti ratus.

Galiausiai komandai teko Lewisą perorientuoti į trijų sustojimų strategiją, kad jam būtų užtikrintas didesnis greitis ir tai leistų aplenkti S. Vettelį. L. Hamiltono tempas su kietosiomis padangomis buvo labai geras ir jis sugebėjo sukurti laiko skirtumą, kuris leido aplenkti vokietį be realios kovos trasoje.
Pirmojoje lenktynių dalyje, kai Hamiltonas ir Vettelis dar planavo važiuoti visas lenktynes su dviem sustojimais, Lewisas per radiją ne kartą savo inžinieriui sakė, kad jis negali aplenkti Sebastiano. „Mercedes“ pabandė aplenkti „Ferrari“ ankstyvesnio sustojimo dėka 13 rate, kadangi jie tuo metu turėjo du pasirinkimus – pereiti prie trijų sustojimų ar pasilikti ties dviem, jei Lewisas atsidurtų priekyje.
Tačiau mechanikams uždelsus pakeisti Hamiltono padangą, jis sugrįžo į trasą už Vettelio, kuris padangas keitėsi 14 rate. Vokietis važiavo geru tempu ir „Ferrari“ bandė suprasti – kokią strategiją „Mercedes“ taikys Hamiltonui. Abu pilotai važiavo su naujomis vidutinio kietumo padangomis ir ne visiškai išnaudojo jų potencialą – Vettelis ratą nuvažiuodavo tik puse sekundės greičiau nei prieš tai darė su senomis padangomis.
Tuo tarpu K. Raikkonenas važiavo nuo Hamiltono atsilikęs 21 sekunde. Tai reiškė, kad jei Lewisas ryžtųsi 3 sustojimams, jis į trasą sugrįžtų paskui Kimį, kurį dar reikėtų aplenkti. Bet tuomet Raikkonenas važiavo su kietosiomis padangomis, su kuriomis „Ferrari“ turėjo labai rimtų problemų Barselonoje – galiausiai Lewisas atliko sustojimą, gavo kietąsias padangas ir aplenkė Raikkoneną, kurio padangos tuo metu buvo net 15 ratų senesnės.
Ar galėjo Vettelis sustoti antrą kartą anksčiau nei Hamiltonas ir išlaikyti jį už savo nugaros? Ne, nes tuomet Vetteliui būtų reikėję atlikti 3 sustojimus, o „Mercedes“ būtų atsakę labai ilga antra Hamiltono atkarpa – tai jiems pavyko padaryti su N. Rosbergu, kuris antrojoje atkarpoje nuvažiavo net 30 ratų. Dėl greičio skirtumo su kiečiausiomis padangomis tuomet Hamiltonas būtų aplenkęs tris kartus stojusį Vettelį. „Mercedes“ turėtas greičio skirtumas jiems būtų leidęs tinkamai atsakyti į bet kokius „Ferrari“ veiksmus.
Dar vienas klausimas – jei pirmo sustojimo metu Hamiltonui būtų pavykę aplenkti Vettelį, ar jis būtų turėjęs šansą pakovoti dėl pergalės su Rosbergu? Mažai tikėtina. Išvažiavęs į antrąją atkarpą su naujomis vidutinėmis padangomis, tokiomis pačiomis, kaip ir pas Nico, jis savo komandos kolegai nusileido 8 sek. ir neturėjo galimybės keisti strategijos, nes abu „Mercedes“ pilotai paskutinę atkarpą būtų privalėję važiuoti su kietosiomis padangomis. Pernai „Mercedes“ komanda dažnai savo pilotams naudodavo skirtingas strategijas – vienas gaudavo kietesnes padangas antrai atkarpai, kitas – minkštesnes, dėl to abu pilotai turėdavo šansą pakovoti tarpusavyje varžybų pabaigoje.

Kaip „Williams“ sugebėjo išskirti du „Ferrari“ pilotus?
Antrose lenktynėse paeiliui Valtteri Bottas finiše išskyrė du „Ferrari“ lenktynininkus, šįkart sulaikydamas paskui save Raikkoneną, kaip padarė su Vetteliu Bahreine. Visa tai įvyko dėl pakeistos strategijos – pirmojoje atkarpoje inžinieriai pranešė V. Bottui apie perėjimą prie „plano C“ – vietoje suplanuotų 3 sustojimų buvo pereita prie dviejų ir paskutine atkarpa su kietosiomis padangomis.
„Williams“ turėjo savų priežasčių iš pradžių rinktis 3 sustojimus – per treniruotes jie buvo labai nepatenkinti kietųjų padangų darbu ir nemažu jų dėvėjimusi.
Bet kodėl jie persigalvojo? Todėl, kad kovojo su K. Raikkonenu, kuris starto metu aplenkė du „Toro Rosso“ pilotus. Visų pirma, „Williams“ pamatė, kad lenktynėse kietųjų padangų dėvėjimasis nėra jau toks didelis. Antra, „Toro Rosso“ lenktynininkai ištempė peletoną ir už Botto nebuvo realios grėsmės, todėl „Williams“ nusprendė surizikuoti.
„Planas B“, matyt, buvo tas, ką padarė Raikkonenas, antroje atkarpoje užsidėjęs kietąsias padangas ir ištempus ją dar ilgiau, o jei paskutinėje atkarpoje Kimis būtų atakavęs su minkštesnėmis padangomis, į kovą būtų galima įjungti F. Massą, kuris važiavo lenktynes su trimis sustojimais ir pastarasis būtų sulaikęs Kimį iki to momento, kol jo padangos prarastų efektyvumą ir jis nesugebėtų atakuoti Botto.
„Williams“ pasielgė teisingai, pasirinkę patį agresyviausią kovos būdą kovai su „Ferrari“, o varžovai jiems padėjo, nes ant Kimio bolido paliko senus aerodinaminius sprendimus ir dėl to bolidas buvo lėtesnis nei jo kolegos. Galiausiai K. Raikkonenas startavo paskui V. Bottą ir abu „Toro Rosso“ pilotus ir nors po starto sugebėjo pakilti į 5 vietą, „Williams“ pavyko jį išlaikyti už nugaros dėl optimalios strategijos ir puikaus V. Botto mokėjimo gintis.