Strateginė Monako GP etapo apžvalga

Britų žurnalistas Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Monako gatvėse vykusio etapo rezultatams.
Monako etapas visuomet pasižymėdavo itin prieštaringomis situacijomis, todėl ir šie metai nebuvo išskirtiniai, nes iki finišo likus 12 ratų, Lewisas Hamiltonas prarado užtikrintą pergalę dėl netikėto komandos sprendimo atlikti dar vieną sustojimą boksuose.

Jiems tai labai brangiai kainavo ir tokią situaciją galima sulyginti su Abu Dabio lenktynėmis 2010 metais, kai „Ferrari“ labai nesėkmingai į boksus pakvietė Fernando Alonso, dėl to jis prarado šansą pakovoti dėl titulo.
Kiekvienose „Formulės-1“ varžybose yra priimama šimtai įvairiausių sprendimų, bet veikiausiai vienintelė klaida, kurią padaro komandų strategai, gali tapti pagrindine kelių savaičių pokalbių tema. Kaip jau įprasta, mes pasiūlysime labai detalią ir objektyvią įvykių trasoje analizę ir pabandysime paaiškinti, kas atsitiko būtent ne taip. Kartu aptarsime ir kitus įdomius taktinius sprendimus, kurie buvo padaryti Monake.
Klaidos kaina
„Pirelli“ Monake pasiūlė naujoviškos sudėties superminkštąsias padangas, kurios yra mažiau linkusios greitai susidėvėti, todėl iš anksto buvo spėjama, kad per lenktynes dauguma pilotų boksuose stos tik vieną kartą. Kai kurios komandos pasiskaičiavo, kad jos galėtų nuvažiuoti visą 260 km distanciją su kietesnėmis padangomis, žinoma, jei tai leistų taisyklės.
Tai leido „Toro Rosso“ komandai surizikuoti, kai Carlosas Sainzas buvo nubaustas teisėjų už tai, kad kvalifikacijos metu praleido būtiną bolido pasvėrimą, dėl to jam teko startuoti iš techninio aptarnavimo juostos.
Jam komanda atliko labai ankstyvą sustojimą 12 rate ir išvengė kokių nors ypatingų pozicijų praradimų, o po to jis pasinaudojo situacija, kai jo varžovai stojo boksuose arba išvis pasitraukė iš lenktynių ir tai leido jam finišuoti aukštoje dešimtoje vietoje. O jis, beje, su minkštosiomis padangomis nuvažiavo net 66 ratus.
Labai didelis šio mišinio padangų resursas kelia pagrįstus klausimus, kodėl „Mercedes“ ir Lewisas Hamiltonas nutarė atlikti labai vėlyvą sustojimą ir tai pasaulio čempionui kainavo pergalę šiame etape. Tuo metu nebuvo nei ypatingai didelio padangų susidėvėjimo, nei jų degradacijos, todėl nebuvo ir reikalo jų tuo metu keisti. Minkštųjų padangų komplektas britui buvo uždėtas pakankamai vėlai – 38 rate ir todėl jis su jomis galėjo labai ramiai nuvažiuoti iki finišo.
Vėliau L. Hamiltonas pripažino, kad lenktynių metu, bandydamas suprasti, kaip klostosi situacija, jis pažvelgė į didžiulius TV ekranus ir pamatė, kad mechanikai išėjo iš bokso pasirengę keisti padangas, tačiau tai būna standartinė praktika, kai pasirodo saugos automobilis.
Britų pilotui pasirodė, kad dėl padangų jam gali iškilti įšildymo problemų restarto metu, todėl jis norėjo išvengti rizikos tam atvejui, jei varžovai važiavę iš paskos, nuspręs pereiti prie superminkštųjų padangų. Iš pradžių, kai jis paprašė atlikti sustojimą, komanda jam pasakė, kad reikėtų pasilikti trasoje, bet paskutiniu momentu pakeitė savo sprendimą. Problema buvo tame, kad lemiamu momentu prieš tai, kai Lewisą pakvietė į boksus, „Mercedes“ strategai tiksliai nenustatė kaip tuo metu mašinos buvo išsidėsčiusios trasoje. Ir nors Toto Wolfas įtikinėjo, kad tai buvo unikali situacija, kadangi Monake neveikė GPS sistema. Iš tikrųjų tuomet gerai dirbo vadinamoji dubliuojanti sistema – „koordinačių nuskaičiavimas“, kurios pagrindas yra tas, kad išilgai trasos yra išdėstyti vadinamieji „transponderiai“ ir jų sinchronizacija įvyksta būtent tuo metu, kai bolidas pravažiuoja pro maršalų postą – visame 3,37 km rate tokių postų yra net 19. Todėl komandos tikrai turi pakankamą įsivaizdavimą apie tai, kurioje vietoje yra vienas ar kitas bolidas ir informacija apie tai yra nuolat atnaujinama.
Viskas atsitiko ne taip, kai L. Hamiltonas pavijo saugos automobilį atkarpoje tarp „Mirabeau“ ir „Tabac“ posūkių ir tuomet prarado apie 9 sekundes Nico Rosbergo atžvilgiu. „Casino“ aikštės rajone Lewiso pranašumas buvo 28,802 sek., o ties „Tabac“ jis jau tebuvo 18,062 sek. Dar 2 sekundes Lewisas prarado baseino rajone tarp „Tabac“ posūkio ir įvažiavimo į techninio aptarnavimo juostą.
Labai sunku yra atlikti tikslius skaičiavimus tuo metu, kai situacija trasoje žaibiškai keičiasi ir stengiantis įvesti pataisas tiems faktoriams, kurie nepriklauso nuo komandos, šiuo atveju tai buvo saugos automobilio greitis lyginant su N. Rosbergo ir S. Vettelio greičiu, kurie važiavo kažkiek atitolę.
Saugos automobilis, už kurio važiavo L. Hamiltonas, važiavo mažesniu greičiu, lyginant su tuo, kokį greitį privalėjo palaikyti pirmaujantys lenktynininkai, todėl Rosbergas ir Vettelis sumažino atsilikimą. Taigi, jei 65 rate Hamiltonas pirmavo net 26 sek., o tuo momentu, kai britas pasuko į boksus, jo pranašumas tebuvo tik 22 sek., bet kai trasoje yra saugos automobilis, per sustojimą galima „sutilpti“ į 15 sek., kadangi bolidai važiuoja kur kas lėčiau.
Kai Hamiltonas artėjo prie „Rascasse“ ir prie taško, kur reikia pasukti į boksus, jis prarado dar 2 ar 3 sek, o tai ir buvo lemiamas momentas: komanda tiesiog privalėjo matyti, kad jo pirmavimas jau buvo kritinis ir per mažas, kad būtų galima be pasekmių atlikti sustojimą. Bet kai sprendimui priimti lieka kelios dešimtosios sekundės, dažnai padaroma lemtinga klaida: Lewisui liepė važiuoti į boksus.
L. Hamiltonas ne vien tik norėjo laimėti šias lenktynes – jis norėjo nugalėti su labai didele persvara ir po finišo apie savo komandos kolegą pasakė taip: „Aš jį sunaikinsiu“. Būtent tokią užduotį Hamiltonas turėjo praėjusį savaitgalį ir visai įmanoma, kad jis prieš lenktynių pabaigą norėjo pereiti prie superminkštųjų padangų, ypač kai lenktynių eiga buvo nutraukta saugos automobilio pasirodymo.
Su pačiomis minkščiausiomis padangomis Lewisas galėjo savo pranašumą padidinti iki 30 sek., taigi neverta sumažinti ir Hamiltono atsakomybės dėl nereikalingo sustojimo 65 rate. Tačiau vis tik paskutinis žodis šiuo atvejų buvo strategų ir jie blogai susiorientavo tarp daugybės duomenų ir intervalų tarp bolidų, be to, iš galvos pametė tą faktą, jog paskui saugos automobilį Hamiltonas važiavo kur kas lėčiau, nei bolidai turėtų važiuoti tokiais atvejais.
„Ferrari“ baimė
Kita ginčytino antrojo sustojimo priežastimi galėjo būti ta, kad „Mercedes“ bijojo „Ferrari“, nors tai sukėlė didelę nuostabą, turint galvoje tai, kad Hamiltonas turėjo labai didelę persvarą. Čempionų komanda baiminosi, kad jei S. Vettelis sustos boksuose ir gaus superminkštąsias padangas, kai trasoje buvo saugos automobilis, tai restarto metu Sebas galės atakuoti abu „Mercedes“ pilotus, kurie būtų turėję ratų sukibimo su trasa problemų, kadangi padangos būtų buvusios atvėsusios, nes greitis paskui saugos automobilį sumažėja. Tokia tikimybė gal ir buvo, bet labai maža: D. Ricciardo stojo tame pačiame rate kaip ir L. Hamiltonas, gavo superminkštąsias padangas ir aplenkė Kimį Raikkoneną, taigi, tai lyg ir buvo įmanoma.
Maxas Verstappenas padarė kažką panašaus 46 rate – perėjo prie superminkštųjų padangų, o po to aplenkė savo kolegą Carlosą Sainzą ir „Williams“ pilotą Valtteri Bottą. Jis taip pat bandė aplenkti Romainą Grosjeaną, bet viskas užsibaigė avarija. Bet „Mercedes“ baimė buvo visiškai beprasmė, mat, net ir pasikeitęs padangas, L. Hamiltonas nesugebėjo aplenkti S. Vettelio.
Praėjusiame pasaulio čempionato etape Ispanijoje „Mercedes“ ryškiai dominavo ir nesijaudino, kad Vettelis juos atakuos kurioje nors lenktynių stadijoje. Tačiau po pralaimėjimo Malaizijoje „Mercedes“ rodo kažkokią baimę dėl „Ferrari“ ir tai dar kartą pasitvirtino Monake – kitų komandų strategų nuostabai, buvo keista, kad dominavęs per visas lenktynes L. Hamiltonas 65 rate sumanė netikėtą sustojimą, nors jis ir turėjo net 25 sek. persvarą.

Sumaištyje po Verstappeno ir Grosjeano avarijos, Lewisas savo pranašumą dar padidino 6 sek., kuris prieš tai buvusiame rate sudarė 19,196 sek. Bet, kaip matėme, šis pranašumas buvo labai greitai ištirpdytas.
Verstappenas ir Sainzas pasižymėjo skirtingai
Esminiu lenktynių momentu buvo M. Verstappeno avarija, kuris dideliu greičiu užkabino Romaino Grosjeano „Lotus“ mašiną, norėdamas išnaudoti greitesnių padangų pranašumą. Įdomu ir tai, jog „Toro Rosso“ parinko abiem savo komandos pilotams skirtingas strategijas.
Verstappenas perėjo prie superminkštųjų padangų 46 rate ir tai jam suteikė šansą atakuoti varžovus. Esme tame, kad jis prarado maždaug pusę minutės lėtame pirmajame posūkyje ir stengėsi atsikovoti prarastą laiką. Lenktynių pradžioje Pastoras Maldonado, sumažinęs tempą dėl stabdžių problemos, išskyrė vidurinę peletono dalį, bet Verstappenas pademonstravo puikų greitį, kuris leido jam sumažinti atsilikimą nuo Sergio Perezo. Praradęs laiką ir pozicijas trasoje, jis bandė atakuoti ir sustojo boksuose antrą kartą, kad užsidėtų pačių minkščiausių padangų komplektą, kadangi komanda norėjo olandą sugrąžinti į pirmąjį dešimtuką.
Maxas pakankamai lengvai įveikė tiek Sainzą, tiek ir Bottą, bet jo tikslas buvo sugrįžti į tą vietą, kur tarpusavyje kovojo Buttonas ir Nasras. Mintis buvo teisinga, bet jis nesuspėjo sureaguoti, kai Grosjeanas staigiai stabdė prieš posūkį. Maxui nepasisekė, nors iki tol jo pasirodymas buvo labai ryškus.
Kaip kontrastą galima paminėti Carlosą Sainzą. Jis turi pakankamai gerą greitį, bet visų pirma Sainzas per varžybas siekia rezultato, važiuoja labai ramiai, tuo tarpu kai nepatyręs Verstappenas ne visuomet sugeba gerai išnaudoti savo greičio galimybes.