Sustoti nepriverčia net ir streikuojantis automobilis

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba vėl streikuojančiu „Mebar“ prototipu į stovyklą parlėkė paryčiais, tačiau po jau tradicija tampančios eilinės bemiegės nakties, į dar vieną greičio ruožą jie išriedėjo. „Kitaip neišeina“, – tvirtino net varžovų už atkaklumą Dakaro ralyje jau įvertintas A.Juknevičius.

Ketvirtajame greičio ruože – 315 km atkarpoje jau Čilės bekelėmis, A.Juknevičiaus ir E.Duobos „Mebar“ vėl lenktyniavo su vėju ir lenkė varžovus, tačiau likus paskutiniam bekelės gabalui – maždaug 70-čiai kilometrų, subyrėjo priekinė automobilio granata. Jos keitimas truko keletą valandų, per kurias sutemo ir paskutinę – mėgstamiausią greičio ruožo atkarpą per kopas lietuviai įveikė visiškoje tamsoje.
A.Juknevičius laikomas vairavimo smėlynuose specialistu. Jo pamokų vairuoti kopose prašo net Dakaro ralio dalyviai, neretai važiuojantys dešimtuke. Tačiau šįsyk pasimėgauti trasos desertu A.Juknevičiui ir E.Duobai buvo nelemta. „Apmaudžiausia, kad „Mebar“ lūžinėja ne dėl mūsų kaltės. Automobilį saugau, jo nedaužau, tačiau silpnosios vietos vis tiek neatlaiko“, – pasiguodė A.Juknevičius.
Jo mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas per likusias nakties valandas „Mebar“ vėl prikėlė ir „Žalvario“ ekipažas leidosi į penktąjį greičio ruožą. „Taip norėtųsi nors kartą Dakarą pravažiuoti normaliai – be didelių gedimų. Bet niekaip neišeina, nes neturime pinigų supergeram automobiliui. Todėl tenka važiuoti tuo, ką įperkame. Tačiau nuo to Dakaras netampa mažiau įdomus“, – šyptelėjo penktą kartą legendinę trasą mėginantis įveikti A.Juknevičius.