B. Ecclestone: „Liberty Media“ skuba su naujomis lenktynėmis

„Liberty Media“ ne kartą yra sakę, kad turi planų padidinti lenktynių skaičių „Formulės-1“ kalendoriuje ir norą išplėsti čempionato geografiją, kartu išsaugant istorines trasas. Bernie Ecclestone skeptiškai vertina tokias iniciatyvas.

Bernie Ecclestone: „Liberty Media“ per daug skuba su naujomis lenktynėmis. Kai mes tik pradėjome derybas dėl pardavimo, jie pasakė: „Mes turėsime 25 lenktynes, iš kurių šešias – Amerikoje“. Bet kai jie sudarė savo verslo planą ir parašė, ką nori padaryti, tapo aišku, kad jie nežino, kaip tai reikėtų padaryti. Tame ir yra problema.

Dar prieš keletą metų mes galėjome surengti lenktynes Vietname, bet jau tuo metu „Formulė-1“ buvo pakankamai gerai atstovaujame tame regione dėl etapo Malaizijoje. Be to, buvo dar ir lenktynės Singapūre ir Japonijoje. Man atrodė, kad jei pridėsime dar vienas lenktynes, tai kai kas išeis iš proto, todėl atsisakėme tokių planų.

Jei vietiniams pasakoti apie „Formulę-1“, tai jie nesupras apie ką aš kalbu. Nežinau, ar yra teisinga rengti lenktynes ten, ar ne. Bet kokia šalis tiktų lenktynėms, jei sirgaliai atvažiuos ten arba bent pažiūrės per televizorių. Bet kiek vietinių žmonių žino, kas yra „Formulė-1“? Kiek žmonių ja domisi?

Majamio GP etapas? Aš seniai numojau į tai ranka. Šios lenktynės niekada neįvyks. Reikia būti labai atsargiam su miestų trasomis. Pavyzdžiui, Monake ir Baku įvyksta tikros miesto gatvių lenktynės. Bet naudoti įprastas gatves lenktynėms nėra pati geriausia mintis. Majamyje norėjo padaryti trasą saloje per tiltą, bet tokias idėjas labai sunku realizuoti. Manau, kad tam, kas nori surengti varžybas Amerikoje, reikia garantijų, jis nenori prarasti pinigų.

Prieš keletą metų mes svarstėme miesto lenktynių Londone variantą. Bet realizuoti šį projektą buvo labai sunku – ten labai daug įvairiausių apribojimų. Pas mane viskas buvo paruošta, trasa turėjo driektis per patį Londono centrą. Susitikimuose su vietos valdžia, o taip pat su Londono meru aš norėjau išsiaiškinti, kiek jie už tai sumokės. Galiausiai mes negalėjome susitarti net dėl trijų milijonų svarų. Aš pasakiau: „Tikriausiai tiek kainuoja vandens buteliai šimtams susitikimų, kuriuos mes dar turėsime surengti. Todėl geriau palikime viską taip, kaip yra“.