Didėjantis etapų skaičius – brutalioji pusė

Vis didėjantis etapų skaičius bei pasitaikantys atvejai, kai lenktynės rengiamos tris savaitgalius iš eilės, tapo rimtu iššūkiu F-1 komandų personalui.

F-1 vadovai visada stengėsi sudaryti įspūdį, kad jie daro viską, kad suvaldytų sunkumus, su kuriais susiduria dirbantieji su automobiliais. Bet F-1 tvarkaraštis ateityje bus dar ilgesnis, o trys lenktynės per tris savaitgalius taps įprastu reiškiniu. Daugelis komandų darbuotojų išreiškė asmeninį susirūpinimą dėl to, kad į jų problemas niekas nekreipia dėmesio ir baiminasi, kad ateityje situacija tik blogės.

Nors kai kurių komandų vadovai pareiškė, kad visi, kuriems nepatinka sunkus ir varginantis darbas, gali tiesiog eiti ir susirasti kitą darbą už F-1 ribų, sportas greičiausiai nenorėtų prarasti dalies geriausių darbuotojų.

Vienas iš F-1 komandos narių, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, papasakojo, kaip pastaraisiais metais pasikeitė mechanikų gyvenimas, kokią įtaką garažuose dirbantiems žmonėms daro vis ilgėjantis tvarkaraštis ir ką F-1 gali padaryti, kad padėtų užtikrinti geresnę ateitį visiems jos dalyviams.

Taigi, daugeliui nematoma F-1 darbuotojų pusė, vieno iš mechanikų akimis.

Ne paslaptis, kad „Formulės-1“ mechaniko darbas yra sunkus. Taip buvo visada, ir nė vienas iš mūsų to nedaro dėl malonaus laiko praleidimo. Mes visi mylime F-1 ir žinome, kad buvimas šio sporto dalimi reikalauja daug pastangų.

Tačiau išsiplėtus lenktynių tvarkaraštį, trims lenktynių etapams iš eilės tapus norma, daugelis garažuose dirbančių žmonių pasiekė lūžio tašką.

Darbo valandų yra daug. Nuo trečiadienio iki sekmadienio vakaro, kasdien dirbama mažiausiai po 12 valandų per parą. Nesupranti, kiek iš tavęs tai daug atima, kol negrįžti į darbą komandos bazėje, o įprasta aštuonių valandų darbo diena tada atrodo juokingai, nes ji tokia trumpa! Tiesą sakant, nesupranti, koks nenormalus yra gyvenimas kelyje, kol negrįžti namo.

Ypač sunku dėl to, kad darbas yra toks nepaliaujamas, be jokio atokvėpio. Dirbate nuo tos akimirkos, kai išlipate iš lėktuvo. Gali tekti dirbti po labai prasto skrydžio, kai buvote įgrūstas į ekonominę klasę ir beveik nemiegojote.

Po paskutinio trigubo savaitgalio Meksikoje, Brazilijoje ir Katare, kai buvo varginantys skrydžiai ekonomine klase, kintantys tvarkaraščiai ir pasikeitusios laiko juostos, visi buvo sugniuždyti ir būtent tada pamačiau, kad žmonės sunkiai susitvarko su savo darbu.

Didelis nuovargis yra siaubingas, siaubingas dalykas. Kai esi toli nuo artimųjų ir esi kelyje, gali pasijausti labai vienišu.

Kai grįžtate namo pirmadienio rytą arba pirmadienio vakarą ir kelias dienas esate tinkamai neišsimiegojęs, tai turi įtakos tam, kaip jaučiatės laisvu jums laiku. Tai reiškia, kad gali nukentėti jūsų santykiai. Tai nėra sąžininga nei jūsų, nei artimųjų atžvilgiu.

Esate išsekęs ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Sezonui įsibėgėjant pasitaiko velniškai daug traumų. Komandos turi gydytojus ir fiziologus, kurie jumis pasirūpina, tačiau lengviausias sprendimas - pripumpuoti į jus vaistų nuo skausmo, kad galėtumėte toliau dirbti savo darbą. Įprastas gydytojas nė už kokius pinigus jums neduotų to, ką duoda mums, kad išlaikytų mus darbingus.

Tie, kurie nenori eiti nuskausminamųjų vaistų keliu, griebiasi alkoholio, o tai irgi nėra gerai.

Be viso to, Covido situacija dar labiau padidino streso kiekį, ypač dėl to, kad komandos mėgsta nustatyti testų laiką, atsižvelgdamos į tai, kas joms geriausia, o ne į tai, kas geriausia tam tikram asmeniui.

Kai kurios komandos nenori, kad testuotumėtės anksti, nes dėl to galite nedalyvauti kvalifikacijoje ar lenktynėse. Jos pageidauja, kad testą atliktumėte kiek įmanoma vėliau. Tačiau jei kyla problemų ir testo rezultatai dėl kokių nors priežasčių laiku negrįžta, nukenčia mechanikas, nes jis turi dar vieną dieną būti toli nuo namų ir atlikti pakartotinį testą.

Viena papildoma diena neatrodo daug, bet viskas susikaupia, ypač kai visi yra tokie pavargę ir tiesiog nori būti namie su savo artimaisiais. Tai tipiškas komandų empatijos trūkumas.

Dėl streso, susijusio su testų rezultatais, kad visi galėtume grįžti namo, reikalavimo savarankiškai izoliuotis Jungtinėje Karalystėje ir įvairių kalendoriaus pakeitimų, mes turėjome paaukoti tiek daug savo gyvenimo tik tam, kad aukščiau esantys žmonės galėtų uždirbti daugiau pinigų, o mes už tai nieko negautume.

Be nuovargio ir to, kad tiek daug laiko būname toli nuo namų, sunku suderinti nepaliaujamą darbą su tikrai dideliais lūkesčiais, kurie keliami kiekvienam darbuotojui garaže. Niekas nenori prastai paruošti bolido, su kuriuo sportininkas nepasiektų finišo arba patirtų avariją, todėl visi deda maksimalias pastangas.

Tai tik padidina stresą. Sportininkai ir visas gamyklos personalas tikisi, kad dirbsite 100 proc. ir nepadarysite jokių klaidų. Tačiau bet kuris iš mūsų gali padaryti klaidų. Esame žmonės, ir aš savo laiku padariau daug klaidų.

Kai suklysti, iš aplinkinių jaučiamas tik tylus nusivylimas. Tavęs klausia, kodėl leidai, kad taip nutiktų, kodėl nebuvai sąmoningesnis, ir tai sunku priimti šalia visų kitų dalykų. Tada pradedi abejoti savimi. Tai tave išmuša iš vėžių, rizikuoji padaryti dar daugiau klaidų, nes pradedi dėl to dar labiau stresuoti. Tai išsunkia tave psichologiškai.

Dėl viso to spaudimo ir nuovargio, kurį sukelia lenktynių skaičius ir trigubi savaitgaliai, atmosfera garažuose kartais gali būti labai kenksminga. Toksinė aplinka atsiranda dėl didelės konkurencijos. Tai lyg verslo aplinka, kai bandoma kopti karjeros laiptais, bet žmonėms nesiseka, todėl jie galiausiai tampa nemalonūs kitiems.

Daug juokaujama, bet tie juokeliai labai greitai gali virsti į nemalonius pokštus. Esu ne kartą matęs, kai buvo juokaujama, bet vėliau buvo peržengta riba ir humoras tapo labai nemalonus. Tai gali neigiamai paveikti kai kuriuos komandos narius, kurie nesijaučia patogiai dėl savo išvaizdos, lyties ar darbo statuso. Visa tai gali sukelti depresiją ir su ja susijusią socialinę izoliaciją bei nesveiką gyvenimo būdą.

Toksinė aplinka taip pat atsiranda dėl to, kad visi ilgą laiką praleidžiame kartu ir nėra galimybės atsikvėpti. Vaikinai turi paruošti automobilį. Jiems gali tekti surinkti pavarų dėžę, o paskui - pakabą. Kartais nėra net pusvalandžio pietums.