Didžiosios Britanijos GP: spaudos konferencija

Pateikiame jums po Didžiosios Britanijos GP lenktynių vykusios spaudos konferencijos vertimą.
KLAUSIMAS (K.): Juanai Pablo, pirmiausia sveikiname su puikia kvalifikacija, kuri Jums leido atsidurti rikiuotės priekyje. Na, ir palankiai pasibaigusia pirmojo posūkio kova su Fernando.
JUANAS PABLO MONTOYA (JPM): Vakar kvalifikacijoje buvau vienas iš tų sportininkų, kurie turi išvažiuoti pirmieji. Nepaisant to, tikėjau, kad galiu nuvažiuoti gerą ratą. Tai ir įrodžiau. Galima sakyti, tada lenktynes ir laimėjau. Starto procedūra man praėjo labai gerai. Žinojau, kad Fernando negali rizikuoti, todėl aš elgiausi drąsiau. Tai atsipirko. Manau, nuo tos akimirkos nugalėtojas tapo aiškus. Pirmoje lenktynių pusėje automobilis buvo sunkiai pasukamas, negalėjau spausti. Nusprendžiau verčiau patausoti padangas, kadangi jas „pribaigus“ - pasirodymas baigtas. Komanda puikiai padirbėjo, pakviesdama mane sustoti boksuose ratu anksčiau nei Fernando. Kaip ir tikėjomės, jis susidūrė su lėtesniais bolidais.
K.: Matėme tarp judviejų labai atkaklią dvikovą. Milžiniška įtampa, tačiau nei vienos klaidos. Panašu, kad buvote greitesnis paskutiniuose dvejuose sektoriuose, o Fernando pavydavo Jus trečiajame.
JPM: Pirmojo sektoriaus pirmame posūkyje mano bolidas buvo sunkiai pasukamas. Be to, turėjau gana didelių problemų įvažiuodamas į „Becketts“ posūkį. O jei ten nesijauti gerai, toliau bus tik blogiau. Manau, kad ten prarasdavau maždaug po vieną dešimtąją sekundės dalį. Bet, kai Fernando susidūrė su lėtesniais sportininkais, sugebėjau padidinti atstumą.
K.: Papasakokite apie įvykius tame pačiame „Becketts“ posūkyje po pirmojo sustojimo, kai važiavote greta Fernando.
JPM: Tai buvo puiki kova. Noriu padėkoti ir „McLaren“, ir „Mercedes“. Žinote, trečiadienį buvau „Mercedes“ technikos centre ir jie man pasakė: „Štai tavo variklis. Tikimės su jo pagalba laimėsi lenktynes“. Tai padaryti yra fantastiška.
K.: Fernando, tai buvo išties labai artima kova. Kaip manote, kas nulėmė jos baigtį? Lėtesni bolidai? O gal per didelis degalų kiekis antroje lenktynių dalyje?
FERNANDO ALONSO (FA): Per pirmąjį sustojimą komanda į mano automobilį pripylė daug degalų, kad galėtume ilgiau išsilaikyti trasoje antroje lenktynių dalyje. Pritrūko labai nedaug, kad būčiau aplenkęs Juaną Pablo. Taigi, savaime suprantama, kad, jei būtume pylę kuro mažiau, būtume nesunkiai laimėję poziciją. Tačiau manau, pasirinkta strategija nebuvo bloga. Visą laiką neleidau Juanui Pablo pabėgti, palaikiau dviejų sekundžių tarpą. Antrą kartą į techninio aptarnavimo zoną sukti turėjau keturiais ar penkiais ratais vėliau nei jis, ir tik problemos su lėtesniais bolidais šiandien man neleido džiaugtis pergale. Važiuodamas paskui Jarno (Trulli), praradau mažiausiai tris sekundes. Tačiau jo nekaltinu, kadangi nė vienoje trasos vietoje nebuvo mojuojamos mėlynos vėliavos. Jis negalėjo žinoti, kad tuo metu aš kovojau dėl pergalės.
K.: Paskutinėje lenktynių dalyje kova tarp judviejų dar buvo atkakli: atstumas laikėsi arti sekundės. Tačiau pabaigoje Juanas Pablo sugebėjo atitrūkti.
FA: Po antrojo sustojimo stengiausi jį spausti, tačiau aplenkti buvo nepaprastai sunku. Žinojau, kad mano ir Juano Pablo tempas yra labai panašus: pirmoje lenktynių dalyje nė vienas neturėjome ryškesnės greičio persvaros. Likus trims ar keturiems ratams iki finišo leidau sau atsipalaiduoti. Kimis buvo labai toli už manęs, taigi neturėjau pagrindo nerimauti. Tiesą sakant, mums šis rezultatas yra svajonės išsipildymas.
K.: Kimi, puikiai važiavote, nors startuoti turėjote tik iš rikiuotės vidurio. Visą laiką stengėtės, paskutiniajame rate pasiekėte trasos rato įveikimo rekordą. Tačiau praradote labai daug laiko važiuodamas paskui Michaelį ir Jarno.
KIMI RAIKKONENAS (KR): Šiais metais greituose posūkiuose važiuoti prie pat varžovo neįmanoma. Galėdavau važiuoti už juos geresniu tempu ir labai priartėdavau tiesiosiose, tačiau niekaip nesugebėjau išsilaikyti arti greituose posūkiuose. Supratau, kad dėl to lenkti bus beveik neįmanoma. Visgi užlipau ant podiumo. Komandai tai labai geras rezultatas. Aš asmeniškai būčiau galėjęs pasirodyti geriau, tačiau šiai akimirkai tai geriausias rezultatas.
K.: Ar turėjote problemų su ratu atsilikusiais sportininkais? Nepasigedote daugiau mėlynų vėliavų?
KR: Kartais, tačiau tuo metu turėjau svarbesnių reikalų. Pagalvokite, juk maršalams ir teisėjams labai sunku viską matyti.
K.: Jums labai nepasisekė, kad dėl pakeisto variklio turėjote startuoti dešimčia pozicijų žemiau iškovotos kvalifikacijoje. Tačiau dėl „McLaren“ greičio abejonių kilti neturėtų.
KR: Taip. Esu tikras, kad normaliomis aplinkybėmis matytume kitokius rezultatus, tačiau, kaip jau minėjau, nieko kito aš padaryti negaliu, tik stengtis iš visų jėgų ir tikėtis, kad komanda judės į priekį kartu su manimi.
K.: Juanai Pablo, tai pirmoji Jūsų pergalė už „McLaren“ bolido vairo. Tikrai įsimintina diena tiek komandai, tiek Jums.
JPM: Tai puikus rezultatas komandai, kadangi Didžiosios Britanijos GP yra „McLaren“ namų lenktynės. Jaučiuosi nuostabiai. Dėkoju visiems už tai, ką dėl manęs padarė.
K.: Šis sezonas Jums nelauktai sunkus. Ar nejaučiate palengvėjimo po šiandienos pergalės?
JPM: Žinojau, kad galiu nugalėti, tačiau šis sezonas man prasidėjo iš ties prastai. Kai kirtau finišo liniją buvau nepaprastai susijaudinęs ir laimingas. Žinote, mano ir Kimi vairavimo stilius iš esmės skiriasi, todėl komanda daug dirbo pritaikydama bolidą man. Dažnai susidurdavau su problemomis, kai ant bolido buvo uždedama naujų dalių. Sunkiai prie to prisitaikydavau, tačiau mes vis bandėme, eksperimentavome, todėl pastarosiose lenktynėse žengėme didelį žingsnį į priekį.
K.: Ar starte stovėdamas trečioje pozicijoje jautėtės užtikrintas?
JPM: Žinojau, kad turiu aplenkti Fernando iki „Becketts“ posūkio, tai ir padariau. O toliau viskas priklausė nuo pasirinktų strategijų ir susikaupimo.
K.: Ar buvote patenkintas automobiliu?
JPM: Minėjau, kad pradžioje jis buvo labai sunkiai pasukamas. Pirmajame rate reikėjo apsiprasti, o toliau jau didinti persvarą prieš Fernando.
K.: O vėliau?
JPM: Vėliau tokių pačių problemų turėjau paskutiniuose posūkiuose, tačiau maniau, kad svarbiausia važiuoti panašiu tempu visus ratus ir viskas turėtų būti gerai.
K.: Fernando, kaip jautėtės važiuodamas paskui Juaną Pablo lenktynių pradžioje?
FA: Startu esu šiek tiek nusivylęs, nes, kad įveiktum pirmą posūkį, stipriai stabdyti nereikia, o aš startavau iš „pole“ pozicijos. Bet kuriuo atveju, manau, puikiai padirbėjome pirmosios lenktynių dalies metu, išlaikėme nedidelį atstumą iki Juano Pablo ir tikėjomės su didesnėmis kuro atsargomis nuvažiuoti daugiau ratų už jį. Tačiau tai tebuvo vienas ratas ir jo mums nepakako.
K.: Po pirmojo sustojimo Juanas Pablo šiek tiek atitrūko nuo Jūsų. Ar tai įvyko dėl ratu atsilikusių sportininkų?
FA: Ne, man atrodo, tai atsitiko todėl, kad jis važiavo lengvesniu bolidu. Kiekviename rate prarasdavau apie tris ar keturias dešimtąsias sekundės dalis. Su ratu atsilikusiais pilotais problemų turėjau jau po to, kai Juanas Pablo sustojo. Tuos šešis ar septynis ratus, kuriuos turėjau įveikti kaip įmanoma greičiau, kovojau su lėtesniais lenktynininkais. Viename rate praradau bemaž tris sekundes. Tačiau net ir po to aršiai kovojau su Juanu Pablo. Galima teigti, jog teisingai nujautėme, kokią taktiką reikia pasirinkti lenktynėse.
K.: Ar pasiekti rezultatai suteikė daugiau pasitikėjimo? Juk po Prancūzijos GP prognozės nebuvo labai optimistiškos.
FA: Tai nėra pati palankiausia trasa „Renault“ iš visų, esančių kalendoriuje, todėl rezultatas tikrai prideda pasitikėjimo sėkmingai užbaigti sezoną. Po intensyvių bandymų sugebėjome iškovoti „pole“ poziciją net ir su nemažu kuro kiekiu bake. Panašu, kad radome papildomo potencialo ir dėl to labai džiaugiamės šiandienos rezultatu.
K.: Kimi, ankstyvoje lenktynių stadijoje važiavote paskui Michaelį Schumacherį ir labai prie jo priartėdavote „Stowe“ posūkyje, tačiau išvažiuodamas iš jo Michaelis pabėgdavo.
KR: Prarasdavau sukibimą su trasa kaskart, kai prie jo priartėdavau. Automobilis slysdavo ir tai buvo didžiausia problema. Labai sunku laikytis arti varžovo greitame posūkyje.
K.: Viename rate matėme, kaip išslydote iš posūkio.
KR: Tai buvo net kelis kartus. Net ir žinodamas, kad taip bus, stengiausi prie jo priartėti. Tačiau tada tapdavo itin sunku išsilaikyti trasoje. Pernai tokių problemų nebūdavo, o šiemet, su reglamento pakeitimais, atsirado.
K.: Jau antrose lenktynėse turite startuoti dešimt pozicijų žemiau iškovotos kvalifikacijoje, tačiau vis vien lipate ant podiumo. Kaip manote, ar dar galite laimėti šių metų „Formulės-1“ čempionatą?
KR: Su kiekvienomis lenktynėms tai padaryti tampa vis sunkiau, Ypatingai dėl to, kad turiu problemų su varikliu. Jeigu jų neturėtume, situacija neabejotinai būtų palankesnė. Bet kuriuo atveju reikia atiduoti visas jėgas ir sezono gale matysime, kas bus. Akivaizdu, kad kol kas reikalai klostosi ne pačia geriausia linkme.
K.: Ar paskutiniame lenktynių rate pagerintą rato įveikimo rekordą galime laikyti pavojaus signalu pagrindiniam varžovui?
KR: Aš paprasčiausiai neturėjau ką veikti, todėl nusprendžiau nuvažiuoti greitą ratą. (Juokiasi)
K.: Juanai Pablo, laimėjote nepaisant to, kad vakar kvalifikacijoje važiavote vienas pirmųjų. Ar tai reiškia, kad startinė rikiuotė neparodė tikrojo Jūsų pajėgumo, ar kad Hockenheime turėsite didelį pranašumą prieš varžovus?
JPM: Manau, kad prieš šiuos vyrukus (Fernando Alonso ir Kimi Raikkoneną – red. past.) neturėsiu jokio pranašumo. Tačiau tikrai turėsiu 0,3 ar 0,4 sekundžių pranašumą prieš pirmuosius penkis, o ypač du pilotus. Štai penktadienį ir šeštadienį demonstravau tempą, kuris man garantuotų trečią startinę vietą, o po kvalifikacijos rato pamačiau, kad nuvažiavau 0,3 sekundėm lėčiau nei laisvosiose treniruotėse, nors buvau įsipylęs tą patį kiekį degalų. Dėl to šiek tiek nusivyliau, tačiau taip jau yra ir reikia su tuo susitaikyti. Tikiu, kad Hockenheime seksis geriau ir būsiu pačiame priekyje.
K.: Sezonas „McLaren“ komandoje Jums prasidėjo tikrai ne taip, kaip tikėtasi. Ar tai įvyko tik dėl peties traumos, ar buvo dar keletas aspektų?
JPM: Po pirmųjų dvejų sezonų lenktynių, komanda nusprendė į Imolą atsivežti bolidą su atnaujinta pakabos sistema. Kaip žinia, San Marine lenktyniauti negalėjau, todėl man tai neišėjo į naudą. Po to aš grįžau ir be jokių bandymų turėjau važiuoti lenktynėse. Nenuostabu, kad rezultatai buvo prasti. Be to, neapsiėjau be injekcijų, kurios man padėdavo kęsti skausmą. Visa tai neleisdavo atiduoti 100% savęs, o jei ir bandydavau, skausmas sulaikydavo. Žodžiu, kas man galėjo atsitikti blogiausia, tas ir atsitiko. Štai Nurburgringe atrodė viskas stoja į vėžes: dar prieš pirmąjį posūkį buvau trečias. Tačiau netikėtai buvau išmuštas iš trasos. Nuo tos akimirkos tarsi žemė iš po kojų slydo. Nuvykome į Kanadą. Ten komanda mane į boksus pašaukė per vėlai. Aišku, tai lenktynės, tačiau tokie nemalonūs dalykai mane persekioja jau gana ilgai. Pavyzdžiui Magny Coure turėjau kvalifikuotis anksti. Tai man viską sugadino. Tikrai galėjau užlipti ant podiumo. Tai ir vadinama lenktynėmis. Komanda puikiai padirbėjo, jie labai stengiasi dėl manęs. Be abejonės, mes greitėjame su kiekviena diena, dėl to esu laimingas. Smagu visiems priminti, kad galiu nugalėti taip, kaip tai dariau atstovaudamas „Williams“.
K.: Fernando, ar pirmuose dvejuose posūkiuose po starto nebuvote per daug atsargus?
FA: Nėra reikalo rizikuoti pirmuose posūkiuose po starto, kai tavęs dar laukia 60 ratų lenktynės. Buvau šiek tiek atsargesnis. Juk tiek Kimis, tiek Michaelis buvo toli už manęs. Maniau, kad protingiau bus parasti poziciją, nei baigti lenktynes už trasos ribų.
K.: Juanai Pablo, su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrėte keisdamas komandas?
JPM: Nemanau, kad komandų pakeitimas yra labai sunkus išgyvenimas. Tiesiog vairuoji kitokį bolidą ir tiek... Pažvelkite į Kimio ir Davido Coulthardo vairavimo stilių ir pamatysite, jog jie važiuoja švelniau negu aš. Aš važiuodavau ant automobilio galimybių ribos ir demonstruodavau gerus rato įveikimo laikus. Tačiau, kai reikdavo išspausti kažką daugiau, man nepavykdavo. Bet kuriuo atveju, dabar viskas keičiasi į gerąją pusę.
K.: Kalbėjote apie problemas dėl mėlynų vėliavų ir ratu atsilikusių sportininkų. Ar norėjote pasakyti, kad čia, kaip niekur kitur, tai jautėsi labiausiai?
JPM: Teko pabūti tokioje situacijoje ir patikėkite manim, tai yra siaubinga. Kiekvieną kartą, kai tekdavo susidurti su lėtesniais sportininkais, prarasdavau po 2,5 sekundės. Tikėjausi, kad Fernando taip pat lengvai neišsisuks. Panašu, kad mus abu kamavo tokios problemos. Šaukiau į šalmą, o komanda mane ramino sakydama: „Tuoj pranešime Charlie, tuoj“. Tikiu, kad žinia jį pasiekdavo, tačiau vėliavų trasoje vis vien nebuvo.
K.: Kaip manote, ar ši pergalė yra geresnių laikų „McLaren“ komandoje pradžia? Ar kitais metais tikitės turėti daugiau galimybių kovoti dėl pergalės čempionate?
JPM: Šie metai dar nesibaigė. Užtenka kad dvejose lenktynėse Kimis ir Fernando pasitrauktų iš trasos, o aš nugalėčiau, ir skirtumas tarp mūsų sumažės. Situacija dar gali pasikeisti. Šiandien man viskas klojosi puikiai, tačiau jau kitame etape gali sektis sunkiai, niekas nežino. Mums tereikia kiekvienose varžybose stengtis pelnyti maksimalų taškų skaičių, o tada jau žiūrėsime, kas bus.
K.: Kimi, ar pasikeitė Jūsų požiūris į komandą po dviejų vienodų baudų iš eilės?
KR: Nepasikeitė. Man tai ne pirmas kartas. Neneigiu, kartais būna labai sunku, tačiau jeigu mes laimime kaip komanda, pralaimėti taip pat reikia kaip komandai. Aišku, jeigu norime, kad tai daugiau nepasikartotų, dirbti reikia visiems drauge.
K.: Neseniai FIA surengtoje apklausoje išaiškėjo, kad 94% ar 96% žiūrovų pageidauja „Formulės-1“ varžybose matyti daugiau lenkimų. Tuo tarpu penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje technikos direktoriai pažymėjo, jog tai įmanoma tik sulėtinus bolidus. Kaip pilotai, ar jūs norėtumėte kaip įmanoma greitesnių automobilių, ar didesnės galimybės aplenkti savo varžovą?
JPM: Mano nuomone, įmanoma šioje situacijoje rasti kompromisą. Mes galime turėti tokio pačio pajėgumo bolidus, kadangi pagrindinė problema yra sumažėjusi bolido prispaudžiamoji galia. Sprendimas gali būti didesnio ploto padangos, nes dabar, važiuojant paskui kitą pilotą, oro sūkuriai yra dideli, o sukibimas su trasa itin mažas. Net jeigu bolidai bus lėtesni, sukibimas su trasos paviršiumi nepadidės.
FA: Laikausi tos pačios nuomonės. Reikia rasti kompromisą. Mes važiuojame „Formulėje-1“, todėl nenuostabu, kad norime kaip įmanoma greitesnių bolidų. Visi dalyvavome žemesnės klasės lenktynėse, todėl, atėję čia, norime maksimalaus technikos galingumo. Tačiau, be jokios abejonės, įmanoma rasti aukso viduriuką.
KR: Palyginus su pernai metais, šiemet greituose posūkiuose sekti paskui varžovą pasidarė nepalyginamai sunkiau. Taigi, panašu, kad keisdami taisykles jie (FIA – red. past.) ne viską apskaičiavo.
K.: Kimi, vakar Ronas Dennis teigė, jog su kiekvienomis lenktynėmis Jūs tobulėjate ir tampate vis geresniu lenktynininku. Kuriose vietose jaučiamas tas tobulėjimas?
KR: Nepasakyčiau, kad mano vairavimas pagerėjo. Taip pat važiavau ir šį, ir praeitą sezoną, tačiau matote, turint greitą automobilį, važiuoti geresniu tempu yra lengviau. Aišku, įgaunu ir patirties, tačiau nemanau, kad tai prideda greičio.
K.: Kimi, ar komanda Jums pranešė, kad Giancarlo Fisichella turi problemų techninio aptarnavimo zonoje?
KR: Viename iš didelių ekranų trasoje mačiau, jog jis nepajuda iš vietos, nors kuro žarna jau senokai atjungta. Po Giancarlo sustojimo tikėjausi atsidurti šalia jo, tačiau įveikęs pirmą posūkį pamačiau jį, važiuojantį už manęs. Komanda man pranešė, kad tai atsitiko dėl to, kad jis turėjo problemų savo sustojimo metu.
K.: Fernando, nors lenktynes baigėte antras, tačiau taškų atžvilgiu tai tarsi pergalė. Kimis minėjo, kad jam su kiekvienu etapu tampa vis sunkiau kovoti dėl pergalės čempionate. Ar nuo to Jums tik lengviau?
FA: Ne, manau, kad situacija lieka panaši. Dar daug lenktynių liko, visko gali nutikti. Pavyzdžiui dvejose ar trijose varžybose galiu nefinišuoti. Kimis turi pakankamai greitą bolidą, kad nugalėtų likusiose lenktynėse. Mums dabar svarbiausia susikoncentruoti ir stengtis kiekviename GP išlaikyti tokio pajėgumo automobilį, kokį turime šiuo metu, ir stengtis užlipti ant podiumo. Jeigu tai padaryti pavyks, galėsime jaustis drąsiau.
K.: Juanai Pablo, starto procedūra visuomet turi daug įtakos lenktynių baigčiai. Ar šių lenktynių startas nulėmė šio GP nugalėtoją? Kaip manote, ar Fernando būtų nusileidęs, jeigu į pirmą posūkį būtų įvažiavęs geriau?
JPM: Sunku pasakyti. „Becketts“ posūkyje mes važiavome visiškai greta ir kažkuris iš mūsų nusileisti privalėjo, jeigu abu norėjome tęsti lenktynes. Fernando kovoja dėl čempiono titulo, o aš ne. Paprasčiausiai norėjau laimėti šias lenktynes. Žinojome, kad su Jensonu susidorosime nesunkiai. Komandai pasakiau, kad tikiuosi gerai įvažiuoti į pirmą posūkį, o jei nepavyks, tuomet į antrą arba trečią. Ir man pasisekė. Vieną akimirką net galvojau, kad mano ir Fernando bolidai susilies, tačiau vis tik kontakto išvengėme. Be to, mano automobilis iki pirmojo sustojimo buvo prastai pasukamas, todėl prarasdavau nemažai laiko.
K.: Fernando, ar Jūs labiau pykstate, jog pralaimėjote kovą dėl pergalės, ar džiaugiatės, kad laimėjote dviem taškais daugiau už pagrindinį savo varžovą dėl čempiono titulo?
FA: Šį savaitgalį mane aplankė prieštaringi jausmai. Esu šiek tiek nusivylęs lenktynių pradžia, ypatingai dėl ratu atsilikusių sportininkų. Jau minėjau, kad turėjome paruošę geresnę strategiją už Juaną Pablo, kuri man būtų padėjusi po pirmojo sustojimo. Tačiau tuo pačiu esu labai laimingas ne vien dėl to, kad iškovojau daugiau taškų už Kimį ir už Michaelį, tačiau dar ir dėl to, kad finišavome antroje pozicijoje čia, Silverstoune. Prieš savaitę net negalvojau, kad šioje trasoje galiu pasiekti tokį rezultatą. Ir jeigu Didžiojoje Britanijoje buvome pajėgūs, tikimės su „McLaren“ kovoti dėl pergalės ir Vokietijoje, ir Vengrijoje.