G. Andersonas: kiek buvo pažeistas M. Schumacherio bolidas

Micko Schumacherio avarija tapo pačiu vaizdingiausiu Monako GP etapo epizodu. „Haas“ lenktynininkas prarado bolido kontrolę išvažiuodamas iš 14 posūkio ir atsitrenkė į apsauginį barjerą 15 posūkyje. Smūgio metu mašina perlūžo pusiau – pavarų dėžė su galine ašimi atsiskyrė nuo likusios VF-22 automobilio dalies.

Buvęs „Formulės-1“ mašinų konstruktorius Gary Andersonas įdėmiai ištyrė sudaužyto bolido nuotraukas ir rado paaiškinimą, kodėl M. Schumacherio VF-22 atsiskyrė į dvi dalis.

„Smūgis buvo stiprus, bet Mickas iš karto per radiją pranešė, kad su juo viskas tvarkoje, - kalbėjo G. Andersonas. - Trasa buvo nusėta nuolaužomis, o incidentas tapo toks dramatiškas todėl, kad galinė bolido dalis atsiskyrė nuo variklio. Klausimas retorinis: „kodėl taip atsitiko?“

Prisiminkime Romaino Grosjeano avariją Bahreine 2020 metais, kai „Haas“ variklis ir pavarų dėžė atsiskyrė nuo mašinos, tuo sunaikindami degalų baką. Po to įvykio FIA pareikalavo iš komandų įdėmiai išnagrinėti klausimą, kodėl bolidas gali lūžti į dvi dalis dėl stipraus smūgio ir kaip reikėtų garantuoti, kad būtų sumažinta automobilio užsidegimo rizika.

Naujajame techniniame reglamente yra aiškiai parašyta, kad pavarų dėžė turi būti prie variklio tvirtinama 4 ar 6 varžtais. Fotografijose ir įvykio vietos matoma, kad pavarų dėžė prie „Ferrari“ variklio „Haas“ bolide buvo pritvirtinta keturiais varžtais.

Įdėmiau išnagrinėjus Schumacherio avarijos nuotraukas aiškiai matoma, kad pavarų dėžė po avarijos išliko daugmaž nesugadinta, taip pat nedaug nukentėjo ir prie jos pritvirtintos kitos jėgainės dalys. Tai reiškia, kad smūgio metu fiksuojantys varžtai arba sulūžo, arba veržlės nušoko prie didelės apkrovos. Bet kokiu atveju, tai turėtų būti gera pamoka tiek „Haas“, tiek ir „Ferrari“.

Schumacherio mašina Monake patyrė ir kitus užprogramuotus sugadinimus, kurie leido sumažinti saugumo kapsulės greitį, išsklaidyti smūgio energiją ir sumažinti sportininką veikiančias perkrovas.

Saugumo priemonės „Formulėje-1“ yra nuolat tobulinamos po Rolando Ratzenbergerio ir Ayrtono Sennos žūties Imoloje 1994 metais. Reikėtų padėkoti visiems, kas atlieka šiuos darbus, nes daug lenktynininkų išvengė sunkių traumų ar net mirties pastaraisiais metais. Dabar netgi skamba žodžiai, kad šiuolaikiniai bolidai yra labai saugūs, tačiau aš su jais nesutinku – negalima taupyti saugumo sąskaita.

Tačiau jauni pilotai turi žengti žingsnį atgal ir pripažinti, kad ne visi jų veiksmai yra neklaidingi. Jie turėtų su pagarba žvelgti į savo saugumo klausimus, todėl, kad neįmanoma numatyti absoliučiai visų situacijų – avarijos su labai rimtomis pasekmėmis gali atsitikti ir ateityje“.