Hidraulika

Jūs esate čia:
2006 Birželio 17 d. 14:36

Kartais pasitraukus pilotui is lenktyniu priezastis ivardijama kaip hidraulikos gedimas. Taigi norejau paklaust, gal kas zinot ka tiksliai bolide atlieka ta hidrauline sistema? Kuri laika teko vazinetis su Citroen su hidrauline sistema, taciau ten jos paskirtis buvo kilnoti masina, taip pat ji atliko ir amortizatoriu funkcijas. Na dar galima butu ir stabdzius pamineti, gadangi jie veike naudodami ta pati hidraulini skysti. Na bet kiek zinau, tai F-1 bolidas nesikiloja kaip Citroen, tai kokia yra tos hidraulikos paskirtis?

2006 Birželio 17 d. 15:28

Viena iš svarbiausių hidraulikos užduočių Formulės bolide yra pavarų junginėjimas pavarų dėžėje. Dėl šios priežasties, kai sugenda bolido hidraulika, praktiškai nebeįmanoma perjungti pavarų.

Be abejo, tikriausiai yra ir kitų funkcijų, tačiau taip labai nesigilinau į tuos dalykus.

2006 Birželio 17 d. 18:32

Eliuks > hidraulika valdo VISUS mechaniškai judančius elementus kaip tarkim vairo sukiojimas, stabdžių kaladėlių prispaudimas, pavarų perjungimas - ferariuose paslėptų sparnų išlindimas (juokauju) :) ir panašios dalys ne variklyje kurios turi judėti.
Esmė tame, kad elektros varikliaišiuo atveju sunkiai pritaikomi, nes jie pastoviai stovi ir norint jį paleisti reikia laiko, kol jis pasiekia apsukas. Be to sunkiai valdomi - per sudėtinga elektroninė sistema. Todėl būtų žiaurus užvėlavimas.
Skystis gi kaip žinai yra nesuspaudžiamas. Jei yra 1 litras tai ir bus 1 litras nesvarbu nuo slėgio. Todėl turint slėgiminį indą, kuriame slėgį sukelia nuo variklio veikiantis siurblys, iš to slėgiminio indo gali palaaipsniaui išleisti skystį ir jo išleidimą gali valdyti ventiliu - kaip pas save vonioje per kraną. Skystis išteka iš slėgiminio indo ir spaudžia reikiamą detalę. Tarkim tau reikia stabdžių, bolide ir taip vbietos nėra ir stabdymas turi būti efektyvus, todėl stabdžiai juda minimaliai, gal 2-4 cm. Taigi - tau nuspaudus stabdį atidaromas ventilis ir iš slėgiminio indo paduodamas skystis eina į stabdžių sistemą ir spaudžia kaladėles prie rato...
Kadangi važinėjai su Citrujonu tai turi žinoti, kad hidraulinė sistema yra visa susijusi - stabdžiai, pasikėlimas, vairas ir pan.... sugedus vienam pastringa viskas...
Taip ir formulėje - kadangi hidraulika valdo daug mechaniozmų jos gedimas gali atsiliepti stabdžiams, vairui, kokiom kitam valdomam mechanizmui ir pan. Bet visa tai bus įvardinta kaip hidraulinės sistemos gedimas. Beje mechanikai po to nustato kokia tiksli priežastis: trūkusi žarna, pastrigęs siurblys, neveikiantis ventilis.... Bet trasoje sustojus bolidui kompas rodys tai kaip bėdą hidraulinėje sistemoje, nes bėdą kompas randa pagal slėgį šioje sistemoje....

2006 Birželio 17 d. 19:05

WOW! is kur istraukei?

2006 Birželio 17 d. 19:48

xlinelisx>> juk jis protingas :)

2006 Birželio 17 d. 20:57

1_Protingas is tikro yra protingas, visada idomu pasiskaityt jo postus, kol diskusija nepasisuka tam tikra linkme...

2006 Birželio 17 d. 21:18

Hidraulika yra vidine bolido kraujagysle, apimamti daug gyslu. Pvz lentyniu incidente, kur piotas itariamas kaltinamas klaida, gali apsiginti, meluodamas, del hgidraulikos gedimo funkcijose ( surezisuoti savo reputacija )....

2006 Birželio 17 d. 23:04

Liamaz>O jums nebuna taip, kad eini ir jauti kad tave seka labaj labaj blogas zmogus,nieko asmenisko gal,bet tamsta paranojiskumu kvepiate...taip taip korupcija :D

2006 Birželio 17 d. 23:11

Protingas> Dekui, tikrai ydomu :)
Galetum vietoj mano destytojo mechanikos paskaitas destyti ;)

2006 Birželio 18 d. 00:12

Paskaiciau as sita diskusija, gerai 1_P paaiskino, bet paskaicius Liamo ir Ginciaus komentarus pasidare pikta, net ir tokioj diskusijoj, techniniam forume pradedat kaip sunys lot. Uzknisa jau.

2006 Birželio 18 d. 00:57

beje, kodel apie didus zmones niekas cia neapraso? pvz paimkim Colina Chapmana.... gal jis nieko nereiskia musu mylimam sportui... ? kas del to kaltas? turbut sakyti nereikia ;)

2006 Birželio 18 d. 02:17

Liamaz> o tu tiesiog nenori uzsiciaupti ir santykius bei problemas ryskintis kazkur kitur?
Ar ir si diskusija bus paversta eiliniais asmeniskumais?

2006 Birželio 18 d. 07:53

Atsiprasau,nenorejau sugadinti diskusijos,ja sugadino ponaitis Liamaz,na viskam yra ribos.

2006 Birželio 18 d. 12:11

1_Protingas> Dekui uz labai issamu atsakyma. Net nebuciau pagalvojes, kad F1 bolide viskas valdoma "skysciais". Na bet tokia sistema turi ir minusu sakyciau. Prakiurus vienai slangutei dingsta viskas. Atsimenu dar is Citroeno laiku, kad turejau tokia problema. Prakiuro viena slangute ir isbego hidraulinis skystis, del to neveike nei stabdziai, nei pasikelimo mechanizmas. Tai pagalvojau tokia minti: ar nebutu galima daryti atskirus, vienas nuo kito nepriklausancius ratus. Turiu galvoj, kad sistemos butu atskiros. Tokiu atveju sugedus vairo stiprintuvo sistemai nedingtu svarbesniu mechanizmu veikimas. Nemanau, kad nuo to turetu labai pasunket bolidas, o tiksliau gal net visai nepasunket.

2006 Birželio 18 d. 12:17

Siaip reiktu Ginciui ispejimo uz tai kad jis pradejo lysti i kitu lankytoju asmeniskumus,pats pirmas.O poto dar atmazkes ir tie juokingi ispejimai.Gerai cia biski susimove :))

2006 Birželio 18 d. 12:21

Eliux> na turbut f-1'e dirba tikrai neprasti inzinieriai ir specialistai - turbut renkasi geriausia ir optimaliausia varianta :)
Xtremez> :D

2006 Birželio 18 d. 12:27

dr._Lauda> Taip, tu teisus, bet man vistiek idomu, kodel yra taip, o ne kitaip :)

2006 Birželio 18 d. 12:34

:confused: o sito tai jau reik klaust pas Protinga :D

2006 Birželio 18 d. 12:55

Vistik man tada keista.
Hidraulika yra ganetinai senas "isradimas", ir per sitiek laiko, F-1 specialistai negalejo sugalvoti, kaip padaryti tokia ganetinai primityvia sistema patikima?
Juk hidraulikos sistemoje nera kazkokios aukstos temperaturos, nebent padidintas slegis.
Zarnos trukimas, ar tai varikliuko gedimias (to, kuris sukuria oro slegima) turetu buti ganetinai lengvai isprendziamos problemos siuolaikinej formulej 1.

Plius dar toks klausimelis, jeigu kas imsis atsakyti.
Ydomu, kaip stipriai skiriasi serijinio automobilio ir f-1 bolido hidraulines sistemos?

2006 Birželio 18 d. 16:20

Arunis> Na pagrindinis skirtumas yra tas, kad serijiniuose automobiliuose hidrauline sistema pakeicia visokie varikliukai, elektrines sistemos, o F-1 bolide (kaip sake 1_Protingas) hidraulika valdo praktiskai viska. Beje, apie koki tu varikliuka sukelianti oro slegi kalbi?

2006 Birželio 18 d. 17:01

Protingas_kazkelintas dekuj uz idomu komentara, nes masinose na ka tenusimanau. O siaip tai galetum daugiau tkiu idomiu parasyti o ne savo kvailas vaikiskas sapaliones destyti kaip kazkas yra korumpuotas o kitas melagis. Ir banu nebegautum... Susimastyk

2006 Birželio 18 d. 18:30

Nelabai yra ka pridurt prie 1_Protingo paskaitos.Tik dar priminsiu,kad vienas is pagrindiniu hidraulikos valdomu daiktu F1 bolide-voztuvai.Krenta slegis sistemoj,voztuvai nespeja gryzt,i juos atvyksta stumokliai...ir didelis POKST..!:)T.y -viena is pagrindiniu F1 bolido variklio "subyrejimo" priezasciu,labai daznai buna ta pati hidraulika,arba tiksliau jos nebuvimas..:)

2006 Birželio 18 d. 18:38

Arunis> pastebėjimas apie tai, kodėl toks senas atradimas kaip hidraulinės sistemos vis dar genda šiuolaikiniuose boliduose. Konstruodamas sistemą inžinierius be patikimumo turi ir kitų prioritetų kurių vienas svarbiausių- svoris. Sakykim jam reik parinkti šlangutę: jis žino kad 5 mm sieneles turinti šlangutė būtų amžina bet svertų 400g. Tuo tarpu 0,5 mm storio šlangutė svertų vos 40 g bet neišlaikytų slėgio. Bando ieškoti optimalaus varianto, teoriškai išskaičiuoja kad pvz 1,5 mm storio šlangutė yra tinkamiausia nes tai mažiausias storis, kuris jau patikimai atlaikys krūvius bet... teorijoje neįmanoma apskaičiuoti visų sistemą galinčių paveikti veiksnių, tad lenktynių metu nutikus kažkam nenumatytam sistema ir išeina iš rikiuotės. Problema tame kad F1 inžinieriai turi balansuoti ant labai mažos paklaidos, pasilikdami minimalų atsargos koeficientą. Serijinių automobilių gamintojams papildomi keli šimtai gramų nėra tokie baisūs tad projektuodami automobilius jie tiesiog užmeta papildomą 1,1-1,5 atsargos koeficientą ir taip apsidraudžia nuo didžiosios dalies galimų netikslumų skaičiavimuose bei nenumatytų poveikių, kurie gali įtakoti sistemą. Tuo tarpu F1 inžinieriai negali sau leisti tokios didelės prabangos ir užtai visada išlieka rizika kad sistema atsiradus papildomoms, neįvertintoms apkrovoms ar poveikiams, gali neatlaikyti

2006 Birželio 18 d. 18:44

Teisutis> Bet ar nevertetu aukoti keliu tukstantuju sekundes daliu del patikimumo?

2006 Birželio 18 d. 19:13

Eliuks > skirtingos komandos skirtingai daro ir tai slepia - tik kartais išlenda.... Išplepa kas nors ar atskleidžiama kai pasensta.
Šiaip galima bandyt daryt atskirus žiedus ir spėju jie yra daromi, tačiau: labai svarbu sistemos svoris. jau ir taip dabar taupoma ant visko. Tarkim valdantis vožtuvas, kuris išleidžia skysčio kiek reikia, tarkim į stabdžių spaudimo cilindriukus, jis yra kiaušinio dydžio (Vievio kiaušiniai kategorija 2 :) ) Gana mažas, o kilovatų duoda bent 3-4 kW. Be to ir veikia per milisekundes, gali 3 - 4 kartus per sekundę suveikt. Va čia ir atsiranda patikimumo problema - įmanomai mažas, įmanomai lengvas, įmanomai galingas - va ir kenčia patikimumas - kaip ir visame F1 bolide viskas (išskyrus vairuotojo smegenis). O jei sudėti kelis žiedus? Daugėja ir vožtuvų ir šlangų ir siurblių - svoris, vieta, valdymas.... Gal ir užtikrintum patikimumą, bet reikia svarstyti ar to reikia, nes ką tarkim tau reikš stabdžių išsaugojimas, jei nepersijungia pavaros, ar neveikia stabdžių stiprintuvas, ar nesijungia sankaba, ar ten į variklį kažko nepaduoda. I rtada svarstoma ar to reikia, nes vienam lūžus vis vien nepavažiuosi... Tiesa galima tarkim nepriklausomas dalis atsieti... Nu stabdžiai be skysčio niekaip, nes dėl skysčio veikimas iškarto, instant, nes jei spaudžiasi vienam gale, tai iš karto ir kitam gale, be to didesne jėga spaudžia, tolygiau veikia abiems ratams (priekiniai ir galiniai išsiskiria pagal derinamą), tiesa dar ir balaansas stabdžių hidraulika dažnai valdomas... Tai va, stabdžiai niekaip, bet jei atsiejus pavarų perjungimą, kur tokios didelės jėgos kaip stabdžiams nereikia, ten galima atskirą žiedą ir kombinuoti su elektros varikliu, kuris taip pat gali jungti pavaras. Jo veikimas ten ir gali būti pakankamai greitas, derinimo nereikia, įsisukimo nereikia, nes ten turėtų stovėti el. magnetas - kaip centrinis mašinose, kur padavus į varikliuką impulsą iššoka arba įlenda strypas - pavaroms to ir reikia...
Bet bėda yra dar ir tame, kad kiekvienam tokiam daiktui reikia užmaitinti variklio galios, kurios ir taip reikia bolidą vežt, o čia kombinuotos sistemos, hidrauliniai siurbliai, dar + el varikliai, galingesni generatoriai...., o jėgą reikia taupyt.... Viskas skaičiuojama
Beje buvo bandoma formulėje pritaikyt citrujono pakabą, nes bolidas tolygiau stovi - jei vienas ratas lenda, kiti iššoka ir pan privalumai. be to stabdant ir akseleruojantis, dėl to, kad skystis nesuspaudžiamas bolido lygis yra tolygesnis - tas aerodinamikai labai svarbu... Viskas būtų faina, bet tokiai sistemai varyti reikia galingesnio siurblio, kurio varymui naudojaama variklio galia.... ne visada apsimoka....
kai kondišiną įjungi tai irgi pradeda panašų variklį sukt ir žėk kiek galios suėda - iš karto jaučiasi, kartais lenkiant net išjungt reikia....
Viskas skaičiuojama....
Nu ir be to jau Brazilai su Kengūrom žaidžia... :)

2006 Birželio 18 d. 19:15

Vytia > vožtuvai veikia ir pneomatiškai :) O šiaip visa tai vyksta variklio žiede ir spėju reitinguojama kaip variklio gedimas...

Gerai einam futbolo...

2006 Birželio 18 d. 19:16

Teisutis > pakartojau tave, nespėjęs.... :)

atsiprašau už 3 postą - futbolas.... :)

2006 Birželio 18 d. 19:17

:goodjob: 1_Protingas

2006 Birželio 19 d. 10:02

"Be to sunkiai valdomi - per sudėtinga elektroninė sistema. Todėl būtų žiaurus užvėlavimas."

nesąmonė.

"Skystis gi kaip žinai yra nesuspaudžiamas. Jei yra 1 litras tai ir bus 1 litras nesvarbu nuo slėgio."

TOTALUS nonsensas. pasikartok 9 klasės fizikos kursą.

2006 Birželio 19 d. 10:26

p.s. kad neapšauktumėt manęs melagiu, prašom paskaityti apie hidrauliką ir skysčių savybę, kuri vadinama spūdumu (compressibility):
http://en.wikipedia.org/wiki/Hydraulic_fluid
http://en.wikipedia.org/wiki/Compressibility

2006 Birželio 19 d. 15:02

1_Protingas>Nu sakykim tiek pneumatika,tiek hidraulika panasus reikalas.Vienur skystis,kitur oras,o principas tas pats.O ir suspaustas oras paduodamas taip pat kaip ir skystis.

2006 Birželio 19 d. 15:45

Vytia>principas tai tas pats, apimtys skirtingos. Pneumo įranga yra paprastesnė, tačiau daug masyvesnė, tad ji naudojama traluose, traukiniuose ir kituose badūruose, o hidraulika sudėtingesnė (vien dėl sandarumo užtikrinimo), tačiau apimtys mažesnės ir didesnė perduodama galia, tad ir naudojama arba lengvuosiuose automobiliuose, ar ten, kur reikalinga oerduoti didesę galią , kaip, pvz., ekskavatoriaus kaušas. Tad jei nori perduoti jėgą minimaliomis svorio sąnaudomis ir minimaliai ją prarandant, naudok hidrauliką. Skystis tiesiog spaudimą perduoda, veik neprarandant galios, kadangi jo spūdumas mažas, ko nepasakysi apie orą, ten tam ir naudojamas jau suspaustas oras, kad sumažinti jo spūdumą (official terminas, bet geras)

2006 Birželio 19 d. 17:01

official - labiau pasimauti vargu ar begalėjai. Ar bent skaitei "Compressibility" straipsnį? Anei žodžio apie skysčių spūdumą, tik apie viršgarsinio skrydžio problemas lėktuvams dėl [b]oro[/b] spūdumo. Gerbiamojo tamstos žiniai, žodis "fluid" anglų kalboje reiškia ir dujas, ir skystį, ir šiuo atveju taikomas tik apibūdinti mokslo šakai, kuriame naudojama ši sąvoka - skysčių ir dujų dinamikai (fluid dynamics).

Kita vertus, jei einame protingesniu keliu ir ieškome Wikipedijoje straipsnio "Liquid" (skystis), matome, kad jame skysčio tankis yra konstanta. Galų gale, jei tamsta rašliavomis nepasitikite, pamėginkite pritraukti į švirkštą (be adatos) vandens, išpūsti orą, o tada pamėginti nors kiek nors suspausti vandenį. Tikrai nepavyks. Štai orą šiek tiek galima suspausti net rankomis.

Galų gale, jei tamsta jau toks gudrus ir šventai įsitikinęs, kad skysčiai spūdus, kaip jūs paaiškinsite, kad slėginiai siurbliai, kurie naudojami gaisrams gesinti veikia principu, jog juose stipriai suspaudžiamas oras, kuris suleidžiamas į rezervuarą ir išstumia vandenį? Juk jei skystis spūdus, gal visai pakaktų tą patį vandenį kaip nors supresuoti, o tada tik atidarai vožtuvėlį, ir pasileidžia jis laukais miškais tiesiai į gaisro židinį?

Tamstai pačiam smarkiai nepakenktų fizikos vadovėlis. Gal ir ne devintos klasės, galima šustresnį. KTU pirmo kurso antram semestre kaip tik dėstoma hidrodinamika ir aerodinamika, galite pasidomauti mūsų naudojamais vadovėliais.

2006 Birželio 19 d. 17:04

Ištrauka iš "Brake fluid" galutiniam tamstos įtikinimui:

[b]Brake fluid[/b] is a type of hydraulic fluid used in brake applications in automobiles and light trucks. It is used to transfer force under pressure from where it is created through hydraulic lines to the braking mechanism near the wheels. It works because [i]liquids are not appreciably compressible[/i].

Pabrėžiu, kad tame sakinyje kalbama apskritai apie visus skysčius.

2006 Birželio 19 d. 17:41

Perskaičiau, daug parašiau atsakydamas Oficialui, o čia jau Daitona pavarė... Net apie švirkštus...
bet neturiu kur dingt, tai ir postinu - tiek daug prirašęs....

official > Hydraulic systems, like the ones mentioned above, will work efficiently if the hydraulic fluid used has low compressibility.
Tai čia iš tos pačios vikipedijos :) Atkreipk dėmesį į low...
Šiaip sutinku, turėjau prirašyti skystis yra PRAKTIŠKAI nesuspaudžiamas, jei yra 1 litras, tai suspaudus gaunasi 0,999 litro,..... o toliau viskas galioja... Bet čia jau ieškojimas po užpakalį smegenų. Nes sąlyga veikia tik tuo atveju, kai temperatūra yra pastovi. Gi jei temperatūra didėja tai automatiškai ir tūris didėja, o tuo pačiu ir slėgis. Jei pastebėjai tai tavo antrame linke apie tai ir šneka, apie tūrio kitimą nuo temperatūros... o temperatūra bolide knta.... Tačiau nėra prasmės skaičiuoti tūrio pakitimus nuo tokių veiksnių kaip temperatūra ar slėgis. Viskas ko reikia sistemos darbui, tai atitinkamas slėgis. Prie atitinkamo slėgio skystis užtikrina efektyvų sistemos darbą, kai tau nuspaudus pedalą vienam gale spaudžiamos kaladėlės kitame - nereikia laiko skysčiui suspausti (slėgis jau yra) ir laukti kol spaudimas nueis į kitą galą....
Ir visgi realybė yra ta, kad skystis iš tikrųjų yra praktiškai nesuspaudžiamas. Ir jei tūris pakinta minimaliai tai visiškai niekaip neatsiliepia cilindriuko darbui, kuris tarkim turi judėt ne 20 mm, o 21 mm - skirtumo jokio. Čia reikėtų pastebėti, kad jei esant slėgiui 1 atmosferos cilindriukas turėtų nueiti papildomą 1 mm (iš piršto laužtas skaičius, nes priklausys nuo cilindriuko geometrijos), tai padidėjus skysčio slėgiui iki tarkim 2 atmosferų, papildomas bus ne 1 mm o jau mažiau. Todėl ir daromas slėgis sistemoje, kad skysčio tūrio pakitimas niekaip neįtakotų darbo nes tas tūrio pakitimas yra mizernų mizerniausias. Be abejo geriau būtų iš viso be slėgio - tada variklio galios sutaupyt būtų galima, ale reikia užtikrinti, kad į sistemą oro neprieitų ir skysčio veikimas būtų kaip galima greitesnis - t.y. nereiktų laiko jo suspaudimui. Tai atliekama su siurbliu. Kadangi visoje sistemoje, tarkim kalbam apie stabdžius, slėgis toks pats, tu nuspaudi stabdžio pedalą ir skystis - lygiai kaip kietas kūnas, jau spaudžia stabdžių kaladėles kitame gale - veikimas iš karto. Tik tiek pranašiau už kietą kūną, kad skystis lengvai keičia formą, nes kitaip galima būtų naudot paprasčiausią svirtį.
Visa kalba eina lyginant su oru - vieninteliu alternatyviu pakaitalu. Pats žinai, kad jei užkimši pompos galą pirštu, tai svirtį gali nuspausti ganėtinai daug, pakol išsiveržia šnypšdamas oras. Ale pabandyk pripilti vandens ir tada nuspausti... pamenu vaikystėje žaisdavau su tokiais stikliniais švirkštais, kuriuos virinti reikėdavo 20 minučių. Pripildavau vandens ir spausdavau kitą galą - žiūrėdavau savo galybę :) Atspėk per kiek padalų nuspausdavau? Teisingai - per 0. Didelis nusivylimas vaikui, kuris nori būti stiprus :) Ale išgyvenau... Bet su švirkštais nebežaidžiu...
Pabandyk - gal patiks....
O jei neturėtum švirkštų po ranka tiks ir paprasčiausias gazuoto vandens butelis, kad ir "Taupa" 99 ct. Ant butelio pasižymėk iki kiek užpiltas, tada gerai pakratyk, kad slėgis sukiltų stipriai ir tada vėl pažiūrėk per kiek tas skystis susispaudė nuo slėgio. Po to iš karto pabandyk pirštais suspausti butelį. Jei vis dar manysi, kad skystis yra suspaudžiamas, tada atsisėsk į kėdę patogiai ir staigiai atsuk butelio kamštelį....:)
Beje mano rašliava paremta ne švirkštų žaidimu, o 1,5 metai hidraulikos paskaitų (1 kartas per savaitę) + praktiniai užsiėmimai (VGTU 2 rūmai 5-6 aukštai) + laboratoriniai darbai L korpuse + įdomi praktika buvusių 3 rūmų rūsiuose, kur dabar katolikams atiduota prie Aušros vartų...
Dėl elektros dar.... sakai nesudėtingai valdomi ir nėra užvėlavimo? O tai koks yra būdas perduoti tolygų slėgį į stabdomus ratus? Reikia prisiminti, kad kaladėlės turi būti spaudžiamos iš karto nuspaudus stabdžių pedalą ir diskus spausti vienodai.... El varikliai tiktų sakai? Nereikėtų pirmiausiai signalo leisti į kompą, ten balansuoti sistemai ir skirstyti į ratus? Be to ar nereikėtų gauti atgalinio signalo iš ratų, kaip spaudžiamos kaladėlės ir reguliuoti el. variklio (nu el magneto) darbą? Kiek laiko keliaus el. signalas per mikroschemas pirmyn ir atgal? Kiek sudėtingas bus tokios sistemos derinimas ir koks bus patikimumas? Lyginant su tuo, kad su skysčiu nuspaudus pedalą stabdžių kaladėlės spaudžiamos iš karto. O atleisti gali kiek nori ir koreguoti lengvai gali koja. Tiesa per visokius stiprintuvus, balansus ir pan, bet visvien iš karto, su milisekundžių užvėlavimu, nes nereikia laiko skysčiui suspausti - jis yra nesuspaudžiamas (praktiškai) :)
Gali atlikti bandymą - tiks tas pats butelis Taupa 99. paguldyk ant stalo ir stumk kamštelį, kad stumtūsi butelis. Pamatuok laiką per kiek vėliau butelio galas pradės judėti nei kad tavo stumiamas kamštelis....
Jei nepatikėsi ir manysi, kad butelis per trumpas tada nusipirk šlangą, kad ir 1000 m , užpildyk ją vandeni (be slėgio) ir vieną galą pridėk prie lūpų, o kitą nukreipk į kelnes - žemiau juostos. Tada stipriai pūsk į tą galą prie lūpų.... Kadangi šlanga ilga, skysčiui reikia laiko susispausti, spaudimui reikia laiko nueiti iki šlangos galo, tai turėtum spėti pabėgti neapsišlapinęs.... Bet aš taip nedaryčiau....

2006 Birželio 19 d. 18:10

Na teko ir man L korpuse apsilankyt, taciau bandymai su slegiu isgaravo is galvos :)
1_Protingas> Na bet vis delto siek tiek noreciau papriestaraut del tu elektros varikliuku. Suprantu, kad tai nera geras sprendimas, bet netikiu, kad to priezastis yra letumas. Isdestei daug etapu, kuriuos turetu pereit duotas impulsas kol suveiktu stabdziai. Bet gi tokie dalykai veikia akimirksniu. Pvz masinos oro pagalves. taip pat gi yra matuojamas smugio stiprumas, kurio limita pasiekus suveikia oro pagalves, o kaikur jei neklystu jos pripuciamos netgi ne pilnai, o pagal smugio stipruma.

2006 Birželio 19 d. 18:22

1_Protingas>oho:)nesupratau kaip ten yra su ta temperatura...juk bolide temperatura yra nepastovi, o tai reikstu, kad kinta hidraulines sistemos uzpildymo skyscio turis ir tuo paciu slegis.Bet juk reiktu, kad tas slegis butu pastovus, nes jis reikalingas perduoti jegos momentui spaudziant stabdzius, o ne tai kad kaitaliotusi slegis priklausomai nuo aplinkos veiksniu(siuo atveju temperaturos).tai kaip padaryt ta pastovu slegi?:)

2006 Birželio 19 d. 21:35

Eliuks > ko gero taip. Manau pati pagrindinė priežastis yra jėga spaudimo, o tik po to greitis. Manau, kad jei hidraulikos tiekėjai giriasi, kad hidraulinės sistemos veikia akimirksniu, tai značit pranašumas yra dėl greičio. kai stabdymas trunka 1 sekundę tai labai svarbu. O el. veikimas dėl signalo kelio užsitęsia. Be to reikia nepamiršti kad spaudimo jėgą reikia reguliuot, o tam turi būti atgalinis signalas ir jo apdorojimas... Bet šiaip ir man keista, nes tarkim tokiame Merkedese A, kai jis briedžio testo nepraėjo, tai ABS, kuris nuo elektronikos veikia keitė prasisukimo kontrole, kuri veikia 10 kart greičiau.... Tai jei spėja sureaguot kad neprasisuktų ratas, tai gal ir stabdžiams sureaguotų.... O jėgą el. varikliams reikėtų didelę duot, o generatorius neblogai sodintų variklio galią....
Viki > tam statomas atgalinis vožtuvas ir kontroleris. Kai dėl temperatūros užpildytos iki atitinkamo slėgio sistemos skysčio tūris didėja, tai ir slėgis didėja kartu. Tada kontroleris duoda signalą, kad slėgis pakilo ir dalis skysčio išleidžiama į išsiplėtimo indą. Jei temperatūra krenta, tada slėgis irgi ir siurblys pumpuoja skysčio iš šio indo... Kamazo stabdžiai girdi kaip šnypščia kai orą išleidžia... Čia tas pats - tik su skysčiu ir į indą...(kad ir žarnelė)

2006 Birželio 19 d. 22:03

1_p> "Šiaip sutinku, turėjau prirašyti skystis yra PRAKTIŠKAI nesuspaudžiamas, jei yra 1 litras, tai suspaudus gaunasi 0,999 litro"

aš tik tiek ir norėjau pasakyt, kur aš sakiau kitaip? čia matai tas pats kas sakyt kad kietuose kūnuose nevyksta difuzija. neprieštaraukim fizikos dėsniams.
kas ten toliau? a, apie elektroniką. kaip suprantu studinai fiziką - valio, aš studinau SoC'us ir galiu pasakyt kad apie elektrinę dalį kalbi lengvai fantazuodamas. kaip fizikui - neblogai, supratimą turi, bet silpnoką.

p.s. sugebėjimas glaustai dėstyti mintis - privalumas.

2006 Birželio 19 d. 22:09

Nu žinai, dėl tokio menkniekio prisiknist... ką bandai įrodyt?

F-1.lt pulsas