J. Palmeris: L. Hamiltonas Melburne padarė klaidą startuodamas (5)

J. Palmeris: L. Hamiltonas Melburne padarė klaidą startuodamas
logo Kovo 22 d. 11:24, Pirelli

Svarbiausiu momentu, nulėmusiu Valtteri Botto pergalę Australijos GP, buvo puikus jo startas: suomis, pradėdamas lenktynes iš antrosios vietos, pajudėjo iš vietos geriau nei „pole“ poziciją turėjęs Lewisas Hamiltonas, išsiveržė į priekį ir palaipsniui didino atotrūkį.

Apie tai, kaip Valtteri tai pavyko ir apie starto procedūrą šiuolaikinėje „Formulėje-1“ papasakojo buvęs „Renault“ pilotas Jolyonas Palmeris.

Valtteri Bottas laimėjo Melburne be didesnio vargo, bet lenktynės jam galėjo susiklostyti ir kitaip, jei jam nebūtų pavykę taip puikiai startuoti ir iš karto aplenkti savo komandos draugą iš „Mercedes“. Šio momento analizė leidžia suprasti, kodėl suomis sugebėjo išsiveržti į priekį.

Šiuolaikinės „Formulės-1“ starto procedūra yra gana paprasta, kadangi nuo 2016 metų FIA uždraudė naudoti dvigubo sankabos valdymo sistemą (iki tol sankabose būdavo po dvi svirtis, kurios atliko skirtingas funkcijas: vienas išlaikydavo sankabą suveikimo taške, tuo tarpo antrąją svirtimi pilotas tolygiai ją įjungdavo). Šią procedūra galima išskirstyti į tris stadijas.

Reakcijos fazė

Šios fazės trukmė nusprendžiama laiku, kurio reikia pilotui, kad jis sureaguotų į starto šviesoforo signalą. Kai šviesos užgęsta, jis atleidžia sankabą iki sugriebimo momento (kai mašina pradeda judėti), kurį jam iš anksto rekomenduoja inžinierius – jis gali svyruoti priklausomai nuo padangų sudėties bei temperatūros, o taip pat varančiųjų ratų sukibimo lygiu su trasos danga starto vietoje.

Sankabos atleidimo fazė

Tai labai svarbi fazė. Kai būdavo naudojamos dvigubo sankabos valdymo sistemos, lenktynininkas surasdavo sankabos suveikimo tašką, operuodamas viena svirtimi, po to paprasčiausiai atleisdavo antrą ir tai leisdavo tiksliai surasti sankabos sugriebimo momentą. Dabar jis turi veikti tik su viena po vairu esančia svirtimi, iš pradžių atleisdamas ją maždaug iki pusės iki iš anksto sureguliuoto taško ir čia yra labai lengva padaryti klaidą.

Pakanka apsirikti keletu milimetrų ir sankaba suveiks anksčiau ar vėliau, o tai iš esmės atsilieps starto dinamikai.

Įsibėgėjimo fazė

Ji prasideda, kai sankaba būna iki galo atleista. Starto metu pilotas variklio sūkius palaiko maždaug 10 tūkst. apsukų per minutę lygyje, nors skirtingose komandose šis dydis gali kiek kisti.

Kai sankaba būna pilnai atleista, lenktynininkas greitai spaudžia akseleratorių, bet čia yra svarbu nepersistengti, nes gali prasisukti ratai ir tai gali brangiai kainuoti. Šiuo momentu viskas priklauso nuo piloto pojūčių: svarbu maksimaliai išnaudoti varančiųjų ratų sukibimą su asfaltu.

Prieš startą Australijoje abu „Mercedes“ lenktynininkai maždaug vienodai ruošė padangas startui, pakeliui į savo pozicijas tris kartus sąmoningai leido joms prasiskuti: iš pradžių – gana intensyviai ir porą kartų ne taip griežtai. Suprantama, kad  visa tai vyksta pagal inžinierių instrukcijas, kurie savaitgalio metu analizuoja temperatūrinius režimus, norėdami apspręsti darbinį padangų diapazoną, jog mašina pajudėtų iš vietos maksimaliai dinamiškai.

Pagal vaizdo kamerų ant bolidų įrašus, matyti, kad V. Botto ir L. Hamiltono reakcijos buvo beveik vienodos: pajudėjo jie vienu metu, kai tik užgeso šviesoforai.

O štai Sebastianas Vettelis, startavęs trečias, sureagavo vėliausiai iš visų, todėl jam iš karto iškilo grėsmė ir Maxo Verstappeno bei Charleso Leclerco pusės.

„Mercedes“ pilotai suveikė skirtingai sankabos atleidimo fazėje. V. Bottas veikė beveik idealiai: iš pradžių atleido svirtį iki reikiamo taško, o tai leido jam visiškai „numesti sankabą“ ir pradėti įsibėgėjimą.

Skirtingai nei jis, Hamiltonas, atrodo, iš pradžių sankabą atleido kiek daugiau nei reikia – dėl to iš karto prasisuko ratai, kuriems pradiniu starto momentu trūko sukibimo su trasa.

Šis žaibiškas ratų prasisukimas kainavo laiko, kadangi jam teko kiek palaukti, kol jis vėl galėjo pradėti kontroliuoti situaciją – vėliau sugebėjo atleisti sankabą ir pradėti įsibėgėjimą.

Tuo momentu V. Bottas jau buvo pagreitėjęs ir aplenkė ekipos draugą vidine trajektorija, nors Hamiltonas ir bandė pajudėti į dešinę, kad Valtteri sutrukdytų.

Įsibėgėjimo fazėje abu veikė pakankamai gerai, išvengė varančiųjų ratų prasisukimo perjungiant iš pirmos pavaros į antrą ir iš antros į trečiąją, o tai yra nepaprasta trasoje, kuri nėra dažnai naudojama ir nepasižymi geru sukibimu su danga.

Daugumai lenktynininkų, kurie startavo iš žemesnių pozicijų, kažkurioje įsibėgėjimo fazėje nepavyko išvengti ratų prasisukimo. Tačiau Hamiltono atveju klaida buvo padaryta anksčiau, sankabos atleidimo iki sugriebimo taško momentu. Faktiškai tuo momentu lenktynės ir buvo pralaimėtos: V. Bottas išsiveržė į priekį ir iki pat finišo nesižvalgė atgal.

Komentarai (5)


maxpower
| Kovo 22 d. 20:51
deivec
| Kovo 22 d. 16:00

gal idomu...bet is kur tokie duomenys ? :)

Nors ir nedaug lenktyniavo, manau patirties sukaupe. Speju, kad net is akies gali atskirt.
kart
| Kovo 22 d. 19:51
deivec
| Kovo 22 d. 16:00

gal idomu...bet is kur tokie duomenys ? :)

Iš daviklių.
Aidanas Arlauskas10156928019194124
| Kovo 22 d. 16:01
Larensas
| Kovo 22 d. 11:43

Įdomu. taip smulkiai išdėstyta.

truksta tik starto video, kad iskart pasiziuret kaip viskas atrode
deivec
| Kovo 22 d. 16:00
gal idomu...bet is kur tokie duomenys ? :)
Larensas
| Kovo 22 d. 11:43
Įdomu. taip smulkiai išdėstyta.
×