K. Vasiliauskas: mintys po pirmųjų lenktynių

Po pirmųjų šių metų sezono „Formulės-2“ lenktynių Silverstoune tradiciškai pateikiame Kazimiero Vasiliausko įspūdžius iš šių varžybų.
Galerija: K. Vasiliauskas F-2 etape Silverstoune
Į pirmąsias 2010 metų „Formulės 2“ lenktynes Didžiojoje Britanijoje, „Silverstone“, atvykau praleidęs treniruočių procesą. To priežastis – lėšų stygius.
Taigi, per dvi treniruotes turėjau priprasti prie naujojo savo bolido, trasos, taip pat – susireguliuoti bolidą.
Naujasis F-2 bolidas „Williams JPH1B“ smarkiai skiriasi nuo ankstesniojo, kuriuo važiavau praėjusiais metais. Tad pernai mano įgyta patirtis ir žinios, galima sakyti, negelbėjo.
„Williams JPH1B“ bolidas yra visiškai kitoks. Pirmiausia, jis kur kas greitesnis (iki 3 sek. viename rate). Be to, naujas automobilis turi kur kas daugiau prispaudžiamosios jėgos, ypač priekinėje dalyje. Bolido svorio centras taip pat pasikeitė, priekinės padangos tapo minkštesnės ir platesnės.
Šie pakitimai suteikė gerą sukibimą priekinei ašiai. Tačiau dėl to iškilo ir problemų. Bėda ta, kad dėl gero priekio sukibimo ir pasikeitusio balanso pradėjo slysti automobilio galas. Su šia problema dalis sportininkų susitvarkė, tačiau man buvo sunku ją išspręsti.
Penktadienio treniruotė prieš lenktynių kvalifikaciją praėjo gana gerai. Abiejose buvau vienuoliktas. Važiuodamas stengiausi prisiminti trasą, priprasti ir suprasti naują bolidą. Prieš antrą treniruotę padarėme kelis pakeitimus, tačiau pakeitimai nepasiteisino. Dalis sportininkų naudojo naujas padangas. Aš važiavau su senosiomis – nerizikavau, nes trūko daug informacijos.
Pirmąją šeštadienio kvalifikaciją vertinu teigiamai. Užėmiau 7-ąją vietą. Analizuodamas pirmosios kvalifikacijos duomenis pamačiau, kad nuo lyderio atsilieku beveik kiekviename posūkyje – po 0,1 sek. Mano klaida (kurią galbūt lėmė treniruočių trūkumas): stabdydavau tinkamu metu, stabdžių slėgis buvo taip pat tinkamas, tačiau per ilgai laikydavau stabdį ir per daug sulėtėdavau.
Greičio skirtumas – tik 2-4 km/h, tačiau laiko atžvilgiu skirtumas – didelis. Antroji kvalifikacija buvo nesėkminga. Pirmąsias 15 min. važiavau su senomis padangomis ir buvau 5-oje vietoje. Užsidėjus naujas padangas gavome ir tris „boostus“ . Juos panaudojant buvo galima įveikti tik vieną labai greitą ratą. Šie 3 „boostai“ suteikia apie 0.4 sek. persvarą viename rate.
Tačiau baigiant važiuoti greitąjį ratą, man trasoje sukliudė kitas lėtesnis sportininkas. Tad savo geriausią ratą įveikiau be „boostų“ ir tuo metu, kai padangos buvo praradusios savo geriausią sukibimą su asfaltu.
Manau, antroje kvalifikacijoje aš galėjau užimti 4-ąją vietą. Kovoti dėl pirmosios startinės vietos buvo nerealu.
Kardinalių bolido reguliavimo pakeitimų šeštadienio kvalifikacijos metu nepadarėme, nes man tiesiog reikėjo priprasti prie automobilio. Tačiau paaiškėjo, kad man, kaip lenktynininkui, tam prireiks daugiau laiko.
Sekmadienį laukė dvi lenktynės. Pirmosiose startavau iš 7 vietos, o finišavau penktas. Starto metu nepavyko aplenkti nė vieno lenktynininko, tačiau prieš septintąjį posūkį vidine trajektorija aplenkiau Willą Brattą. Vėliau danas Johanas Jokinenas pasitraukė iš kovos dėl sankabos gedimo.
Visų lenktynių metu važiavau už austro Philippo Engo nugaros, man niekaip nepavyko prie jo priartėti. Po važiavimo analizuojant vaizdo medžiagą atrodė, kad lyderiai važiavo ties savo galimybių riba, o aš pats vairuoju, iš šalies žvelgiant, idealų bolidą.
Važiuodamas suvokiau, kad kovoti dėl pergalės šį kartą negalėsiu, todėl beveik visiškai nerizikavau – išsikėliau tikslą surinkti kuo daugiau taškų.
Prieš antrąsias lenktynes Silverstouno trasoje atlikome kelis pakeitimus reguliuodami bolidą.
Kadangi viso savaitgalio metu stipriai slydo automobilio galinė dalis, pabandėme spręsti šią problemą. Atliktos korekcijos turėjo sumažinti galinės dalies slydimą, tačiau aš tinkamai neįvertinau aerodinaminio sukibimo ir pasikeitusio bolido svorio balanso.
Taigi, galinės dalies slydimas švelniai sumažėjo lėtuose posūkiuose, tačiau greituose posūkiuose automobilio priekis tapo labai jautrus. Dėl to galinė dalis pradėjo slysti net ir įvažiuojant į posūkius.
Lenktynes baigiau septintoje vietoje, vėl nepavyko spausti savo varžovų. Matydamas, kad negaliu pasivyti šeštoje vietoje važiuojančio ruso Sergejaus Afanasijevo, šiek tiek eksperimentavau – koregavau bolido priekinio sparno padėtį, priekinį stabilizatorių, variklio darbą režimą.
Nors žiūrovams lenktynės, matyt, buvo kiek nuobodžios (nes trūko lenkimų), tačiau man jos buvo įdomios – gavau daug naudingos informacijos apie naująjį F-2 bolidą.
Manau, mano Silverstouno lenktynių etapo rezultatas yra neblogas. Aišku, vykau į Didžiąją Britaniją turėdamas tikslą nugalėti, tačiau, žvelgiant realiai, be visaverčių treniruočių to padaryti nebuvo įmanoma.
Sportininkas ir formulė turėtų tarsi susilieti – lenktynininkas privalo valdyti savo bolidą. Tuo tarpu aš jaučiausi taip, lyg automobilis būtų valdęs mane.
Iki kito „Formulės 2“ čempionato etapo Maroke liko daugiau nei savaitė.
Su trenerių D. Jonušio ir J. Dereškevičiaus pagalba bandysiu ištaisyti savo vairavimo klaidas, didelį dėmesį skirsiu fiziniam pasirengimui.
Žinoma, dėmesį toliau teks skirti ir finansinių rėmėjų paieškoms. Šiuo metu turiu užsitikrinęs rėmimą tik kitoms – Marakešo lenktynėms.
Noriu padėkoti visiems savo fanams, kurie atvyko į Silvestouno trasą, stebėjo lenktynes per televiziją SPORT1.
Aplinkiniai Silverstoune nustebo išvydę tiek daug lietuvių. Aš labai džiaugiuosi matydamas, kad susidomėjimas autosportu, „Formulės-2“ lenktynėmis tarp lietuvių vis auga.