Kanados GP: Monrealis

Gilles Villeneuve'o vardu pavadinta trasa, esanti labai gražiame Monrealio mieste, yra mėgstama visų - pačių pilotų bei F-1 fanų. Lenktynės čia dažnai būna įspūdingos, su besikeičiančiu scenarijumi. Tą įtakoja įdomi trasos konfigūracija su barjerais greta važiuojamosios dalies - kiek rimtesnė avarija beveik garantuoja Saugos automobilio pasirodymą, o kartu ir naujų kovų pradžią.
Monrealyje esanti lenktynių trasa yra labai reikli technikai. Apskritai Monrealis yra laikoma variklių ir stabdžių trasa. Nors tik 55 procentus rato laiko važiuojama pilnai nuspaudus akceleratorių, varikliams tenka milžiniškos apkrovos, nes vidutinis rato įveikimo greitis viršija 220 km/h. Stabdžių žudikai yra Pits Hairpin bei paskutinysis posūkiai, esantys pačių ilgiausių tiesiųjų, kuriuose bolidai pasiekia didesnį nei 300 km/h greitį, galuose. Pilotai stipriai stabdį spaudžia ir prieš pirmąjį trasos posūkį.
Ilgų tiesiųjų bei jų galuose esančių santykinai lėtų posūkių kombinacija apsprendžia gana didelį padangų dilimą. Aukštos kokybės trasos danga šiek tiek prailgina padangų gyvavimo laiką.
Viena įdomiausių G.Villeneuve'o žiedo charakteristikų yra kuro sunaudojimas. Būtent Monrealyje iš visų aštuoniolikos F-1 kalendoriuje esančių trasų lenktynių metu sunaudojama daugiausia kuro, tad talpus bakas taip pat gali įtakoti rezultatus. Yra paskaičiuota, kad Monrealyje 10 kilogramų atitinka bemaž ketvirtadalio sekundės praradimą viename rate. Sustojimas techninio aptarnavimo zonoje pilotams kainuoja apie 31 sekundę, įskaitant įvažiavimą ir išvažiavimą iš boksų.
Lenkimams palankių vietų Monrealyje tikrai yra - tai jau minėtieji Pits Hairpin, pirmasis bei paskutinysis posūkiai. Paskutinysis posūkis dar yra garsus tuo, kad įveikę jį pilotai privažiuoja žymiąją sieną, po 1999-ųjų Kanados GP praminta Čempionų siena. Kiek didesnis netikslumas įveikiant paskutinį posūkį - ir bolidas atsiduria sienoje. Kas taps šios sienos auka šį savaitgalį, paaiškės jau po kelių dienų.