Meilė ir baimė

Meilė ir baimė – būtent šie du žodžai tiksliausiai apibūdina tai, ką jaučia F-1 lenktynininkų žmonos ir draugės. Avarijos sportininkus visą laiką persekioja testuose, treniruotėse, lenktynėse.
Šių žmonių gyvenimas siejasi su pastovia rizika. Gerbėjai dažniausiai į pranešimus apie avarijas reaguoja labai emocionaliai, daugelis jaudinasi dėl savo mėgiamų pilotų sveikatos ir jų noro lenktyniauti toliau. Galima įsivaizduoti, kaip tokiais momentais jaudinasi pilotų žmonos! Jų visai kitas požiūris į lenktynes – daugelis iš jų tik ir svajoja apie jų mylimų vyrų karjeros pabaigą.
Turbūt daugelis prisimena frazę, mestą Korinos Šumacher, kai Michaelis pateko į baisią avariją Silverstone 1999 metais. “ Aš svajoju, kad Michaelis nebelenktyniautų”-pasakė ji tada. Žinoma, pilotas buvo nepalenkiamas – Formulė-1 tiesiog įaugusi jo kraujyje, palikti lenktynes pačiame jėgų pakilime jam būtų smūgis. “Michaelis tada man pasakė:”Niekada neprašyk manęs išsiskirti su automobilių sportu. Aš pasitikiu savo automobiliu”-pridūrė Korina. “Bet aš žinau, kad F-1 gali įvykti bet kas. Bet apie tai geriau negalvoti, nes gali tapti visai nepakeliama”. Neseniai Korinai teko atlaikyti dar kelis išbandymus – jos vyro avarija testų Monzoje metu šokiravo visus, susidūrimas Vokietijoje taip pat buvo vienas iš baisesnių.
Erja Hakkinen dažnai galima pamatyti komandos boksuose, ji seka savo vyrą visur. Daugeliui jos pastovūs vizitai lenktynėse atrodo nereikalingi, ypač po vaiko gimimo, bet viską išsiaiškinus galima įsivaizduoti, kaip ji jaudinasi po tos baisios Mikos avarijos Adelaidėje 1995 metais.Erja – stipri moteris, ji retai atvirai kalba apie savo baimes. Ką ir kalbėti, daugelis mano, kad be savo protingos žmonos pagalbos Mika Hakkinenas kažin ar būtų tapęs pasaulio čempionu.
Džordžia Hill, panašiai kaip ir Erja, dažnai pasirodo savo vyro Daimono komandos boksuose. Daugelis prisimena jos vizitą Didžiosios Britanijos GP metu 1995 metais. Tada Džordžijai buvo nedaug likę iki vaiko gimimo. Kada Daimonas pakabino savo šalmą ant vinies, jis prisipažino:”Aš su vargu tai išlaikiau, man buvo nepaprastai sunku žiūrėti, kaip Džordžija kenčia baimindamasi dėl manęs”.
Kora Brinnkman, Ralfo Šumacherio nuotaka, buvo labai sukrėsta dėl Ralfo ir Žako Vilnevo susidūrimo Melburne. “Kora žino greitį, pati vairuoja kartą. Ji nebijos dėl manęs”, - tada pasakė Ralfas, bet kas žino, kiek jo žodžiuose tiesos?
Beki, Džonio Herberto, kažkada stipriai nukentėjusio avarijoje, žmona, turi savo apsisaugojimo sistemą. Apsisaugo ji taip: “Visai nežiūriu lenktynių transliacijos per televiziją ir išjungiu telefoną . Kiekvieną kartą, suskambėjus telefonui lenktynių metu, mano nervai įsitempia. Aš pradedu galvoti, kad Džonis mirė”.
Ką ir kalbėti, pilotų žmonas baimė persekioja nuolat. Bet jos kuo puikiausiai supranta, kad be rizikos, be lenktynių, be kovos jų mylimųjų gyvenimas taptų ne toks ryškus ir prasmingas. Žmonos susitaiko su savo baime, ir tam labiausiai padeda svarbiausias jausmas – meilė.