N. Rosbergas: kai statymai aukšti, tenka kažką aukoti

„F1 Unscripted“ programoje oficialiame F-1 tinklalapyje Nico Rosbergas pokalbyje su Davidu Coulthardu prisipažino, kad labai nevienareikšmiškai priėmė žiną, kad jo komandos draugu „Mercedes“ komandoje 2010 metais taps Michaelis Schumacheris.

„Tai buvo ne pats geriausias momentas, - sakė Nico. – Aš galėjau tapti gamyklinės „Mercedes“ komandos lyderiu, tai mane įkvėpdavo, o M. Schumacherio kandidatūros iš pradžių net nebuvo horizonte. Apie jį apskritai niekas nekalbėjo, bet staiga man paskambino tuometinis komandos vadovas Rossas Brawnas ir tarė: „Beje, tavo partneriu bus ne Jensonas Buttonas ir ne Nickas Heldfeldas – tai bus Michaelis Schumacheris“.

„Dieve mano“, - pagalvojau aš, į galvą lindo įvairios beprotiškos mintys apie tai, kad su tokiu komandos draugu man nebus nė vieno šanso, visa komanda bus nusitekusi prieš mane, o Michaelis veiks tik vien savo interesais.

Be to, aš net nežinojau, ar sugebėsiu važiuoti bent panašiu lygiu kaip jis, juk jis yra visų laikų geriausias lenktynininkas, suprantate? Ar gausiu aš bent vieną šansą? Taigi, tada tai buvo sudėtingas momentas.

Michaelis – tikras psichologinės kovos meistras. Per trejus metus, kai mes buvome ekipos partneriais, aš daug ko iš jo išmokau. Beje, visa tai jam buvo natūralus elgesys, jis tam nedėdavo jokių ypatingų pastangų. Jis bandydavo paveikti varžovų psichiką, o aš lenktyniavau su juo vienoje komandoje, vadinasi, buvau jo pagrindiniu konkurentu. Ir visa tai tęsdavosi nuo ryto iki vakaro.

Kai M. Schumacheris nusprendė užbaigti karjerą, pabandžiau su palengvėjimu apsipūsti, kadangi išlaikiau šį išbandymą, susitvarkydamas su pačiu stipriausiu priešininku (pagal trijų sezonų rezultatus „Mercedes“ Rosbergas aplenkė pagal taškus Schumacherį), staiga sužinojau, kad nauju mano komandos draugu bus... Lewisas Hamiltonas.

Aš žinojau, kiek jis yra geras pilotas, kadangi mes ilgai lenktyniavome kartinguose. Bet jo atveju aš neturėjau jokio negatyvaus nusiteikimo, buvau pasirengęs priimti šį iššūkį, juk jis jau buvo tapęs pasaulio čempionu, o aš savo sąskaitoje turėjau tik vieną pergalę.

Statistikos prasme mes vėl buvome nelygioje padėtyje, bet man tai net savotiškai patiko, kadangi jau buvau daug ko išmokęs ir buvau pasirengęs kovai su Lewisu, todėl mes iš pat pradžių važiavome panašiu lygiu.

2013 metais, kai kovojome tik dėl pergalių lenktynėse, viskas vyko be didesnių problemų. Be to, mes anksčiau buvo gerais draugais, todėl pradžia buvo normali, bet 2014 metais statymai tapo kur kas aukštesni. Kai kalba eina apie varžytuves dėl čempiono titulo, viskas statoma „ant kortos“ ir kiekvienas iš mūsų svajojo tapti čempionu kartu su „Mercedes“. Reikėjo kažką aukoti ir mūsų draugystė buvo paaukota vardan pergalių varžybose.

Viskas prasidėjo nuo smulkmenų, bet pirmas ryškus epizodas buvo jau tais metais Bahreine.  Jau tada užkulisiuose daug kas vyko, kad visko ir nepapasakosi. Gali būti, jog šių istorijų metas ateis po 10-20 metų, nes čia būta daug politikos ir visokiausių apkalbų. Pasakyti galiu vieną: psichologine prasme visa tai buvo labai sunku.

Bet Lewisas – fenomenalus lenktynininkas. Jis neįprastai puikiai veikia, kai kova vyksta „ratas į ratą“. Jis šauniai moka pastatyti trasoje mašiną taip, kad net pačiose aštriausiose situacijose jis nebūdavo 100 proc. kaltas. Jis turi daug privalumų, bet sugebėjimas taip kovoti – vienas iš pagrindinių“.