Nuo kokių faktorių priklauso lenktynių intriga?

Šiųmetiniai Austrijos ir Didžiosios Britanijos GP etapai padovanojo visiems neišdildomų įspūdžių – mes matėme aštrią ir bekompromisę kovą trasoje, ryškius lenkimus, „Red Bull Ring“ bei Silverstouno tribūnose buvo pilna sirgalių, o TV žiūrovai negalėjo atsiplėšti nuo ekranų. „Auto Motor und Sport“ žurnalistai pabandė išanalizuoti, kokie faktoriai įtakoja lenktynių vaizdingumą.

Kontrastuojant su šiomis dvejomis lenktynėmis, birželio mėnesį vykusį Prancūzijos GP etapą pavadinti įdomiu neapsiverstų liežuvis. Bet jau kituose dviejuose etapuose lenktynininkai tarsi užmiršo, kad su šiuolaikinėmis „Formulės-1“ mašinomis yra labai sunku arti persekioti varžovą, kuo visi skundėsi dar neseniai. Statistika rodo, kad esmė yra ne lenkimų kiekyje, o dvikovų, kurios vyksta trasoje, kokybėje. Pavyzdžiui, Silverstone Charlesui Leclercui net 12 ratų pavyko sulaikyti Maxo Verstappeno atakas ir tai buvo kur kas įdomiau nei vienas sėkmingas lenkimas.

Gali būti, jog šios mašinos nėra jau tokios blogos? „Red Bull“ technikos direktoriaus Adriano Newey nuomone, negalima visko suversti bolido aerodinamikos savybėms. Jis yra linkęs kalbėti apie kitą faktorių: „Man atrodo, tai dėl padangų atsiranda visi šie sunkumai persekiojant kitą mašiną. Jei jos perkaista, kai tik mašina pradeda slidinėti, net patiems greičiausiems lenktynininkams nepavyksta ilgai išsilaikyti oro maiše paskui varžovą“.

Šiais metais aerodinamikos reglamentas buvo šiek tiek pakeistas, kadangi reikėjo patikrinti, ar teisinga yra koncepcija, į kurią „Formulė-1“ žada orientuotis po 2021 metų Techninio reglamento reformos. Po dešimties etapų jau galima savęs paklausti: ar tai davė kokį nors efektą?

Jei spręsime vien pagal statistiką, skirtumas nėra didelis. Šiais metais per 10 etapų iš viso buvo 310 lenkimų, pernai – 305. FIA technikos direktorius Nicholas Tombazis ir jo kolega Patas Symondsas, užimantis analogiškas pareigas „Formulėje-1“, tikina: „Jei mes būtumėm nieko nedarę, padėtis būtų kur kas blogesnė“.

Be reikia dar kartą pažymėti: lenkimų skaičius – toli gražu ne vienintelis faktorius, turintis įtakos varžybų kokybei. Silverstoune buvo 26 lenkimai, o šis etapas tapo savotišku trileriu. Šanchajuje šiemet užfiksuoti 36 lenkimai, tačiau intriga ten buvo visai ne ta.

Iš viso šiais metais mes kol kas matėme tik dvejas ryškias lenktynes – Austrijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o 2018 metais per tą patį periodą jų buvo trys – Kinijoje, Azerbaidžane ir toje pačioje Didžiojoje Britanijoje. Keturiais atvejais iš penkių įvykių eigai įtakos turėjo saugos automobilis, bet tai paprasčiausiai sutapo, kadangi pats saugos automobilis  - nėra intrigos garantas.

Tai, jog įdomių lenktynių šiais metais mažiau nei pernai, lengva paaiškinti tuo, kad tuomet pergalės dažniau atitekdavo „Ferrari“, o dabar besąlygiškai dominuoja „Mercedes“.

Be kokiu atveju, A. Newey yra teisus: esmė ne vien aerodinamikoje. Prispaudžiamosios jėgos lygis Spielberge bei Silverstoune buvo daugmaž vienodo lygio kaip ir Paul Ricarde, tačiau praėjusį savaitgalį Maxas Verstappenas be problemų persekiojo Charlesą Leclercą net greitoje jungtyje Maggots- Becketts. O po to, kai trasoje pabuvojo saugos automobilis, jau Charlesas laikėsi įkandin paskui varžovą, neturėdamas jokių sunkumų. Tas pats buvo ir dviejuose paskutiniuose „Red Bull Ring“ posūkiuose, kur reikia labai didelio mašinos sukibimo su trasos danga.

Be kitų faktorių, svarbu, kad teisėjai mažiau kištųsi į įvykius trasoje, tada kova bus įdomesnė, kadangi pilotai nesibaimina veikti agresyviai.  Silverstoune mes pamatėme būtent tai.

O štai sustojimai boksuose nelabai turi įtakos intrigai: Austrijoje buvo tik 22 sustojimai, tačiau lenktynės buvo labai įdomios. Ties tuo verta susimąstyti tiems, kas siūlo į „Formulę-1“ sugrąžinti degalų papildymą.

Pačiu paprasčiausiu būdu padidinti intrigos laipsnį galėtų būti neįprasta starto rikiuotė, kai patys greičiausi lenktynininkai atsidurtų peletono gale. Būtent dėl to 2005 metų Japonijos GP, kai Kimis Raikkonenas, Michaelis Schumacheris ir Fernando Alonso startavo iš peletono gilumos, buvo vienomis iš įdomiausių lenktynių per visą F-1 istoriją. Visiems jiems teko atlikti nemažai lenkimų, beje, trasoje, kurioje lenkti yra be galo sudėtinga.

Kartais panašų efektą gali sukurti saugos automobilio pasirodymas, kadangi būna, jog tuo momentu kuris nors iš „top“ komandų pilotas atsiranda labai nesėkmingoje vietoje, jis praranda pozicijas, o vėliau jam tenka veržtis į priekį. Bet visa tai - iš nenuspėjamos faktorių grupės, todėl FIA tenka ieškoti techninių sprendimų.

Kažkuria prasme jie gali būti susiję su padangomis. Padangos neturi perkaisti, kai mašina pradeda slidinėti. Dėl to jų darbinės temperatūros diapazonas turi būti gerokai išplėstas. Būtent toks uždavinys yra iškeltas „Pirelli“ kompanijai ruošiantis 2020 metų sezonui.

Beje, jei prisiminsime Austriją, tai ten oras buvo labai karštas. Todėl nebuvo problemų su padangų įšildymu, greičiau – jos perkaisdavo. Bet kadangi buvo labai karšta, komandoms teko kiek sumažinti jėgos agregatų galią, todėl apkrovos padangoms taip pat sumažėjo ir dėl to jos neperkaisdavo.

Silverstoune buvo vėsoka, bet didelės apkrovos padangoms greituminiuose posūkiuose leisdavo jas greitai įšildyti. Be to, nauja asfalto danga užtikrino puikų sukibimą, todėl lenktynininkai galėjo rinktis skirtingas trajektorijas, o tai leido tvarkytis su bolidų grūstimis neprarandant laiko.

Verta priminti dar apie vieną faktorių, turintį įtakos lenktynių intrigai. 2015 metų JAV GP etapas tapo įdomiausiu tame sezone dėl to, kad komandos negalėjo tinkamai pasiruošti toms lenktynėms –sutrukdė užsitęsę lietūs. Visos treniruotės vyko ant šlapios dangos, o lenktynės – ant sausos ir ant asfalto nebuvo atidirbtos gumos sluoksnio.

Ir tada Ostinas padovanojo mums įspūdingą GP etapą, kuriame buvo 79 lenkimai, o lyderis keitėsi penkis kartus. Gali būti, verta uždrausti ar bent kaip nors apriboti visų šių šiuolaikinių technologijų, kurios leidžia komandoms beveik idealiai pasiruošti varžyboms, panaudojimą?

Išvados, prie kurių prieina teksto autoriai, yra tokios: lenktynių vaizdingumo problema yra sudėtinga ir daugiaplanė, todėl FIA ir „Formulės-1“ vadovybei reikėtų išrinkti 50 pačių geriausių lenktynių per pastaruosius 20 metų ir nuodugniai jas išanalizuoti. Nėra abejonių, jog pavyks išsiaiškinti bent tendencijas, kurios turi įtakos intrigai ir pasistengti maksimaliai jas išnaudoti.