„Pirelli“, parinkdama padangų mišinius lenktynių savaitgaliams, veikia daugiau konservatyviai, tačiau padangos, kurios yra linkusios labiau dėvėtis, smarkiau tarnauja lenktynių žiūrimumui, - mano Michaelis Schmidtas, vokiečių leidinio „Auto Motor und Sport“ ekspertas.
Iš vienos pusės, padangų gamintojai yra už tai, kad lenktynės vyktų kuo įdomiau, tačiau iš kitos – jei yra kuo nors abejojama, visuomet pasirenkamos kietesnės sudėties padangos. Tokia „Pirelli“ logika yra suprantama: dėl to pilotai gali agresyviau atakuoti ilgesnę distancijos atkarpą, o tai neva didina galimybę aplenkti varžovą. O kas vyksta iš tikrųjų?
Pirmieji keturi sezono etapai pademonstravo, kad lenkimų statistika pasikeitė labai nedaug. Melburne mes matėme 11 lenkimų lyginant su penkiais 2018 metais, tačiau iš dalies tai aiškinama tuo, jog Antonio Giovinazzi savanoriškai buvo priverstas į priekį praleisti savo persekiotojus.
Bahreine buvo 60 lenkimų šiais metais ir 52 – praėjusiais, bet trasoje atsirado papildoma DRS zona. Kinijos GP etape mes matėme tik 34 tokius manevrus su 48-iais lyginant su 2018 m., o Baku – 51 ir 49.
„Pirelli“ pasirinkimas iš esmės yra teisingas, bet jis veikia tik tuo atveju, jei lenktynininkai sugeba labai arti persekioti savo varžovus ir tas, kuris važiuoja iš galo, tikrai gali atakuoti. Šiemet pakoregavus aerodinamikos techninį reglamentą, mažai kas pasikeitė.