Tragiška istorija: kaip J. Rindtas tapo čempionu po mirties

Daugelis F-1 pilotų tik svajoja tapti pasaulio čempionais. Vieniems tai pavyksta padaryti anksčiau, kitiems vėliau. Tiesa, yra ir tokių atvejų, kai tampama čempionais po mirties.

Austras Jochenas Rindtas ir yra būtent toks pavyzdys. Pilotas 1964-aisiais debiutavo F-1, o 1970-aisiais sugebėjo tapti pasaulio čempionu. Jam tuo metu buvo 28-eri metai ir 169 dienos. Lenktynininkas šiuo metu yra 10-as jauniausias pilotas, kuriam pavyko triumfuoti F-1.

J. Rindto triumfas labai skyrėsi nuo kitų lenktynininkų. Pilotas neturėjo progos pasidžiaugti savo šlove ir neturėjo galimybių savo titulą apginti.

1970-ųjų sezonas

J. Rindtas sezoną pradėjo „Lotus-Ford“ ekipoje. Komandą prieš sezoną paliko Graham Hillas, o austras tapo aišku ekipos lyderiu. Pirmose sezono lenktynėse J. Rindtas iškovojo ketvirtąją vietą kvalifikacijoje, tačiau dėl variklio problemų, kurios ištiko po avarijos pirmame rate, jis lenktynių neužbaigė.

Jau prieš Ispanijos GP „Lotus“ pristatė atnaujintą bolidą, kuriame buvo du radiatoriai vietoje vieno, taip pat buvo atlikta pakeitimų su stabdžiais. „Lotus 72“ bolidas iškart atrodė grėsmingiau, tačiau jau treniruotėje J. Rindtas susidūrė su problemomis, kai sulūžo bolido ašis, o lenktynėse jis pasitraukė po 9 ratų.

Monake J. Rindtas naudojo „Lotus 49“ bolidą, tačiau naujos padangos netiko senam bolidui ir J. Rindtui sekėsi sunkiai jį suvaldyti. Tačiau kaip komandos mechanikas Herbie Blashas tas lenktynes pavadino „jo gyvenimo lenktynėmis“. J. Rindtas startavo iš aštuntos pozicijos ir iškovojo pergalę. J. Rindtas „Lotus 49“ bolidą naudojo ir Belgijos GP, tačiau ten jau susidūrė su variklio problemomis.

Po tų lenktynių austras triumfavo Olandijoje, Prancūzijoje, Britanijoje ir Vokietijoje ir taip perėmė lyderio vaidmenį čempionate. Na, o devintose sezono lenktynėse, Austrijoje, pilotas galėjo užsitikrinti čempiono titulą. Namuose pilotas iškovojo „pole“ poziciją, tačiau dėl variklio neužbaigė lenktynių ir viskas persikėlė į Italiją.

Lenktynės Monzoje

Monza jau tada garsėjo kaip itin greita trasa, o bolidai ten mėgdavo važiuoti iš paskos, kad patektų į oro maišą ir padidintų savo greitį. Dėl šios priežasties daugelis komandų, įskaitant ir „Lotus“, atsisakė priekinių sparnų šioms lenktynėmis. Jau Austrijoje buvo pastebėta, kad didžiausių J. Rindto konkurentų Jacky Ickxo ir Clay Regazzoni „Ferrari“ bolidai buvo kur kas greitesni.

J. Rindto komandos draugas Johnas Milesas teigė, kad yra nepatenkintas tokiu bolidu, nes su juo neįmanoma važiuoti tiesiai, tačiau tuometinis čempionato lyderis nusiskundimų neturėjo. J. Rindtas tik teigė, kad bolidas buvo kur kas greitesnis.

Treniruotėje J. Rindtas važiavo kur kas greitesniu negu įprastai bolidu, tačiau viskas užsibaigė ties „Parabolica“ posūkiu. Už lenktynininko tuomet važiavo Danny Hulme‘as, kuris jau anksčiau šią situaciją pakomentavo.

„Jochenas važiavo už manęs kelis ratus ir vis vijosi. Nusprendžiau nevažiuoti per „Lesmo“ posūkį greitai, pasitraukiau į šoną ir praleidau jį į priekį, o tada važiavau tiesai už jo. Mes važiavome labai greitai ir jis laukė kol liks kokie 200 metrų iki kada pradės stabdyti. Tačiau jo bolidas tada metėsi į dešinę, po to į kairę, galiausiai vėl į dešinę ir jau jo suvaldyti neišėjo, kai bolidas staigiai metėsi į kairę ir trenkėsi į apsauginius rėmus“, - atsiminimais dalinosi D. Hulme‘as.

Bolidas visiškai suniokojo apsauginius rėmus. Bolido priekis taip pat buvo visiškai suniokotas. J. Rindtas buvo įpratęs naudotis tik keturias taškais iš galimų penkių saugos diržų taškų. Taip jis darė, kad galėtų greičiau išlipti iš bolido, jeigu kiltų gaisras. Dėl to austrui buvo rimtai sužalota gerklė.

Vėlesni tyrimai parodė, kad incidentas kilo dėlto, nes bolido priekinio dešinio rato stabdžiai nesuveikė, tačiau J. Rindtas mirties neišvengė dėl prastai sumontuotų apsauginių barjerų.

J. Rindtui buvo konstatuota mirtis pakeliui į ligoninę. Lenktynininkas buvo palaidotas 1970-ųjų rugsėjo 11-ą dieną, o per jo laidotuves Joakimas Bonnier pasakė: „Mirti darant kažką, ką tu myli, reiškia mirti laimingam. Nesvarbu, kas nutiks per likusias lenktynes šiais metais, mums visiems Jochenas bus pasaulio čempionas.“

Likusios sezono lenktynės

Kitose lenktynėse Kanadoje J. Ickxas iškovojo pergalę ir priartėjo 17 taškų iki J. Rindto. Jeigu jis būtų laimėjęs likusias dvi lenktynes, jis būtų tapęs čempionu. Tačiau JAV GP pergalę iškovojo Emersonas Fittipaldi, kuris pakeitė J. Rindtą „Lotus“ ekipoje. Būtent ši pergalė reiškė, kad J. Rindtas tapo pasaulio čempionu.

Paskutinėse sezono lenktynėse pergalę iškovojo J. Ickxas, tačiau ji jau nieko nebelėmė.

F-1 titulas atiteko lenktynininko žmonai Ninai. Lenktynininkas taip pat turėjo dukrą Natashą, kuriai buvo tik dveji metai, kai J. Rindtas pasitraukė iš gyvųjų tarpo.

Lenktynininkas be F-1 titulo, 1965-aisiais buvo nugalėjęs 24 valandų Le Mano lenktynėse. „Indy500“ lenktynėse jis dalyvavo dukart ir jo geriausias rezultatas buvo 24-a vieta.