Sezono rezultatai: „Scuderia Ferrari“

Antroji komandinė „Ferrari“ vieta – geriausias italų ekipos rezultatas per pastaruosius trejus metus, tačiau sezonas užsibaigė komandos vadovybės atleidimu iš pareigų...

Viltys buvo labai didelės. „Ferrari“ labai rimtai ruošėsi naujo reglamento įsigaliojimui, tikėdamiesi gauti pranašumą ir iškovoti titulą. Iš pradžių viskas taip ir klostėsi, bet problemos su technikos patikimumu ir grubios taktinės klaidos visas pastangas nuvedė prie nulio. Tifozių nusivylimui, pergalė atiteko „Red Bull“, o „Ferrari“ liko antra, galiausiai netekdama gabaus inžinieriaus Mattia Binotto komandos vadovo ir technikos direktoriaus kėdėse.

Skuderija paaukojo 2021 m. sezoną, kad maksimalius resursus mestų pasirengimui veikti prie naujo reglamento. „Ferrari F1-75“ buvo sukurta ne tik visiškai nauja važiuoklė, bet ir iš naujo sukonstruoti visi jėgos agregato mazgai, kad būtų pasiekta maksimalaus efektyvumo. Ir tai pasiteisino – 2022 metais „Ferrari“ jėgos agregatas buvo vienas iš geriausių, jei ne pačios geriausios galingumo prasme, bet „Formulėje-1“ visada yra būtinas kompromisas su patikimumu, kuris buvo ne pats geriausias.

Žiemos bandymuose F1-75 blizgėjo – daug ratų, puikus tempas visoje distancijoje – trasoje bolidas važiavo tarsi bėgiais. Visi komandą vadino favoritais. Trukdė tik mašinos šokinėjimas, bet kitose komandose jis pasireiškė kur kas stipriau.

Pirmasis etapas užsibaigė „Ferrari“ „pole“ ir pergalingu dubliu – pirmu nuo 2019 metų ir ketvirtu nuo 2014 metų, kai prasidėjo hibridinė turboera. Seniai italų komandai sezonas neprasidėjo taip gerai, juolab, kad abu „Red Bull“ sportininkai pasitraukė iš lenktynių dėl degalų siurblio gedimų.

Antrame etape Džedoje pergalė iškovojo Maxas Verstappenas, bet abu „Ferrari“ pilotai užlipo ant podiumo, o Australijoje Charlesas Leclercas nugalėjo, o Maxas vėl pasitraukė iš distancijos. Po trijų etapų „Ferrari“ lyderis lenkė „Red Bull“ lyderį neįtikėtinais 46 taškais. Tada Verstappenas pasakė, kad jam reikės 45-erių etapų, kad galėtų atsilošti. Bet viskas vėliau buvo kur kas paprasčiau.

Per kitus penkis etapus „Ferrari“ uždirbo 95 taškus, o „Red Bull“ - net 244. Maxas aplenkė Charlesą asmeninėje įskaitoje jau Ispanijos GP lenktynėse, o po Baku prieš trečią poziciją užėmusį Leclercą jau pirmavo 34 taškais.

Tada, pačiame sezono kovų įkarštyje nuskambėjo ir visus nustebinusi Mattia Binotto pasakyta frazė apie tai, kad „šiais metais „Ferrari“ apskritai nekovoja dėl čempionų vardo, tai yra ateities dalykas“.

O iki tol Binotto sakė, kad jų komanda yra pajėgi laimėti visas likusias sezono lenktynes. Daugeliui tapo aišku, jog tai yra paskutinis Binotto sezonas Skuderijos sudėtyje.

Iš tikrųjų lužio momentas atėjo vėliau. Iki etapo Prancūzijoje „Ferrari“ buvo greičiausia mašina, nors pagal rezultatus to ir nebuvo matyti, kadangi ekipa turėjo didelių patikimumo bėdų. Leclercas stabiliai iškovodavo „pole“, bet lenktynėse „Red Bull“ dėl geresnės strategijos ir didesnio patikimumo finišuodavo aukštesnėse pozicijose.

Į Prancūziją abi komandos atsivežė naujus dugnus. „Red Bull“ norėjo aerodinaminio prispaudimo centrą pastumti link galinių ratų, kad esant ankstesniam balansui būtų galima naudoti mažesnio dydžio galinį sparną – dėl to padidėja greitis tiesiojoje. Ir po to „Ferrari“ tik dvejose trasose pasiekė geresnio rezultato nei „Red Bull“.

Bet esmė buvo ne vien greityje. „Ferrari“ dažnokai priimdavo labai keistus strateginius sprendimus, todėl daugelis ekspertų savęs klausė: „Ką šįkart sugalvos Skuderijos strategai, kad tik nelaimėtų lenktynių? Retai kada etapas vykdavo be siurprizų iš „Ferrari“ strategų pusės, o „Red Bull“ - atvirkščiai, veikė tiksliai ir efektyviai, skindami vieną pergalę po kitos.

Iš pradžių visi šie įvykiai trasose buvo smarkiai kritikuojami Italijos spaudoje, o vėliau kritika prasidėjo ir iš pilotų pusės – Charlesas Leclercas ne kartą komandą kritikavo radijo ryšiu, kai jam netikėtai tekdavo važiuoti neplaniniam sustojimui boksuose arba komanda parinkdavo ne tos sudėties padangas, kokias rinkdavosi visi likusieji. Atrodė, kad kažkas komandą specialiai tempia žemyn. Kartu ir „Mercedes“ pasitempė – jie vos neaplenkė „Ferrari“ Konstruktorių taurės įskaitoje.

Galiausiai, Leclercas iškovojo devynias „pole“ per sezoną – lygiai tiek pat, kiek per visą savo ankstesnę karjerą, o lenktynių laimėjo tik tris. Jo partneris Carlosas Sainzas pirmą kartą pernai per visą karjerą laimėjo kvalifikaciją, iškovojo tris „pole“ ir iškovojo pirmą pergalę, finišavęs pirmas Silverstoune. Pergalių skaičius buvo kur kas maženis nei „pole“ pozicijų.

Iš komandos buvo tikimasi kur kas daugiau. Pavasarį daugeliui atrodė, kad čempionų titulas vos ne „Ferrari“ kišenėje, kad tokia stipri ir patyrusi komanda sugebės išlaikyti sezono pradžioje įgautą pranašumą. Tačiau vėliau viskas ištirpo tarsi ledas karštą dieną.

Permainų būtinybė buvo akivaizdi. Kalbos apie tai, kad Binotto paliks savo postą, nors formaliai jis su komanda turėjo kontraktą iki 2023 m. pabaigos, prasidėjo dar vasarą. Bet su kiekviena eiline nesėkme ir apsiskaičiavimu aiškėjo, kad išsiskyrimas yra neišvengiamas jau greitu metu.

Lapkričio viduryje „Ferrari“ kompanija oficialiai paneigė gandus apie Binotto išėjimą, o po dviejų savaičių pats Binotto pranešė apie atsistatydinimą, išeidamas iš komandos, kuriai skyrė 28 savo gyvenimo metus. Pamainą jam žadėjo pateikti po Naujųjų metų, bet praėjo tik kelios savaitės ir į „Ferrari“ komandos vadovo postą buvo paskirtas Fredericas Vasseuras iš „Alfa Romeo“.

Praėjusį kartą komanda pasiekė didelių laimėjimų, kai jai vadovavo prancūzas Jeanas Todtas, britas Rossas Brawnas ir pietų afrikietis Rory Byrne'as.

Po to ekipai vadovavo tik italai – Stefano Domenicali, Marco Mattiacci, Maurizio Arrivabene ir Mattia Binotto. Naujasis vadovas F. Vasseuras kaip ir Todtas yra prancūzas. Taigi, gal jam pavyks? Beje, vadovauti „Ferrari“ yra labai sudėtingas darbas. Pasak pačių italų, pats sunkiausias darbas pasaulyje.