Strateginė Didžiosios Britanijos GP etapo apžvalga

Tradiciškai britų ekspertas Jamesas Allenas apžvelgė pasibaigusio Didžiosios Britanijos GP etapo rezultatus ir taktinius sprendimus, turėjusius įtakos šių varžybų baigčiai.
Lenktynės Anglijoje buvo įdomios ir dar labiau nenuspėjamos, nei tai buvo 2014 metais. Starte „Mercedes“ pilotai nusileido „Williams“ sportininkams, o lenktynių pabaigoje prasidėjo lietus – dėl to strategija tapo lemiamu veiksniu. Mes pabandysime išanalizuoti, ar „Williams“ komanda galėjo pasiekti daugiau ir išnagrinėsime aplinkybes, kodėl Sebastianui Vetteliui pavyko užkopti ant podiumo.
Kaip „Williams“ iš 1-2 tapo 4-5
Sklando daug kalbų apie tai, kaip reikėjo pasielgti „Williams“ komandai, jei jie norėjo pasiekti daugiau – pakovoti dėl pergalės ar bent jau podiumo vietos, juk pirmoje lenktynių atkarpoje F. Massa ir V. Bottas pirmavo.
„Williams“ nenugalėjo Silverstoune nuo 1997 metų, bet šiais metais situacija susiklostė taip, kad jie turėjo realų šansą iškovoti pergalę.
Pirmojoje varžybų atkarpoje „Mercedes“ pilotams nepavyko aplenkti „Williams“ dar ir dėl to, kad Massa ir Bottas važiavo poroje – Valtteri ne tik buvo savo kolegos mašinos oro maiše, bet ir galėjo naudoti DRS. Aplenkti juos po vieną būtų buvę kur kas lengviau.
„Williams“ „pastatė“ už komandinį rezultatą, nors paprastai jie nenaudoja komandinės taktikos. Greitai tapo aišku, kad šioje atkarpoje Bottas buvo greitesnis už Massą, bet pilotams komanda uždraudė lenktyniauti – komandai tai aiškino tuo, jog reikėjo tausoti padangas ir neleisti „Mercedes“ išsiveržti į priekį.
Valtteri keletą kartų komandos prašė leidimo pakovoti su Felipe, bet mes atsimename, kad šiais metais, pavyzdžiui, Malaizijoje. F. Massa ignoravo komandos prašymą praleisti į priekį V. Bottą. Šįkart komanda elementariausiai neleido pilotams tarpusavyje kovoti, nors komandos viduje tuo metu tikrai virė karšti ginčai – „Williams“ turi kitokį požiūrį, nei, tarkime, „Mercedes“, kurioje visus strateginius sprendimus priima vienas žmogus.
Jei „Williams“ būtų priėmę kur kas pragmatiškesnį (ir teisingesnį) sprendimą, jie iš karto būtų paprašę praleisti į priekį V. Bottą, kai tapo aišku, jog suomis yra greitesnis ir galės atsiplėšti nuo kitų mažiausiai 4 sekundėmis, kad būtų galima apsisaugoti nuo L. Hamiltono „pakirtimo“ ankstesnio sustojimo dėka.
Galiausiai „pakirtimas“ įvyko – Lewisas pirmasis užvažiavo į boksus ir dėl greičio skirtumo su naujomis padangomis atsidūrė priekyje. O štai jei Bottas būtų turėjęs pranašumą prieš sustojimą, jį L. Hamiltonui būtų tekę lenkti jau trasoje.
„Williams“ buvo pasiruošę šiai kovai, po varžybų Barselonoje, kur taip pat buvo naudojamos kietosios ir vidutinės padangos, jie padarė viską ką galėjo, norėdami pasiekti stabilaus tempo su kiečiausiomis padangomis, kadangi „Ferrari“ su šiomis padangomis turėjo problemų.
Taigi, buvo įmanomas „scenarijus A“, kuris būtų leidęs V. Bottui pirmauti iki lietaus pradžios, kuomet rimtų problemų jau turėjo pati „Williams“.
Bet buvo įmanomas ir „scenarijus B“ – paprašyti Valtteri kažkurį laiką sulaikyti „Mercedes“ pilotus kai kuriose trasos vietose, kad galėtų leisti sukaupti Felipei susikrauti bent 4 sek. persvarą, kurios leistų išvengti „pakirtimo“. Gali būti, jog tokiu atveju Massai buvo galima iškovoti 3 vietą, nežiūrint į lietų, bet atsiplėšti jam būtų buvę labai sunku, nes jis pirmoje atkarpoje nebuvo toks greitas kaip Valtteri.
„Mercedes“ rizikuoja pirmajame sustojime
Kadangi „Williams“ nerealizavo nė vieno scenarijaus varianto, tai palengvino „Mercedes“ galimybę rinktis tinkamiausią laiką padangoms keistis. Dėl ankstesnio sustojimo jie norėjo priversti „Williams“ su kietosiomis padangomis nuvažiuoti kur kas ilgesnė antrąją atkarpą, nei jie to norėjo.
Kartu, pakeitę Hamiltonui padangas 19 rate, „Mercedes“ pasiliko sau manevro laisvę – nuvažiuoti visas lenktynes su vienu arba dviem sustojimais, o tai labai apsunkino teisingą analizę „Williams“ strategams.
Kai tik L. Hamiltonas pasikeitė padangas, „Williams“ buvo priversti atsakyti F. Massos sustojimu, kuris užleido poziciją kaip ir V. Bottas – lyderystę „Williams“ pilotai prarado. Hamiltonas pradėjo pirmauti lenktynėse, bet N. Rosbergas dar važiavo 4 vietoje, kadangi „Mercedes“ komandoje galioja tvarka, kad geresnę strategiją turi teisę rinktis tas pilotas, kuris pirmauja.
„Mercedes“ komanda paprašė Nico pagreitėti ir atakuoti „Williams“ pilotus, bet tai jis padaryti sugebėjo tik tada, kai prasidėjo lietus.
Lietus atėmė „Williams“ šansus užlipti ant podiumo
Antrojo trečdalio lenktynių pradžioje, dar iki to, kai prasidėjo lietus, „Williams“ prarado šansą laimėti šį etapą, bet dar galėjo pakovoti dėl podiumo vietų. Lietus atėmė iš jų tokį šansą.
Per lenktynes sausoje trasoje įprastai sprendimą kada pilotui sukti į boksus priiminėja komandos strategas. Per lietų esminį vaidmenį šiuo klausimu turi pats pilotas. Lietus prasidėjo keletą kartų. Kai jis prasidėjo pirmą kartą, Kimis Raikkonenas perėjo prie tarpinių padangų, bet vėliau paaiškėjo, kad tuo metu tai buvo padaryta per anksti – galiausiai suomis nusileido komandos kolegai Sebastianui Vetteliui. Antrą kartą lietus buvo kur kas stipresnis, kai kuriose komandose informacija apie oro sąlygas pasiekdavo ne iš autodromo ribų – joms buvo skambinama iš trasos apylinkių.
Pirmaudamas lenktynėse, Hamiltonas būtų praradęs daugiausiai, jei būtų suklydęs pasirinkdamas laiką tarpinėms padangoms keistis. Bet priekinės padangos ant jo bolido labai greitai atšalo ir 43 rate jis pasuko į boksus – pasirodė, jog tai buvo pats optimaliausias laikas. Žiūrėdamas į Hamiltono veiksmus, tame pačiame rate pasuko į boksus ir Vettelis.
N. Rosbergas žinojo, kad Lewisas perėjo prie tarpinių lietaus padangų, bet nepasuko į boksus kartu su kolega nenorėdamas prarasti laiko. Su slikais vokietis važiavo labai geru tempu, bet lietus sustiprėjo ir jo pasirinkimas nepasiteisino. Tačiau ir tokioje sudėtingoje situacijoje „Mercedes“ komandai pavyko išskirti abiejų pilotų taktikas, kad būtų išvengta galimos rizikos.
„Williams“ to padaryti nesugebėjo. Praleidę galimybę pasikeisti padangas 43 rate, jie abu pilotus į boksus pakvietė 44 rate. Jie jau neturėjo kito pasirinkimo, Vettelis labai greitai mažino atsilikimą, o „Williams“ lenktynininkai prarado 7 sekundes su slikais šlapioje trasoje – galiausiai Sebastianas atsidūrė priekyje.
Ant „Williams“ mašinų tarpinės padangos dirbo labai neefektyviai, ypač ant Botto bolido, nes sausoje trasoje jis buvo kur kas greitesnis už Massą, o šlapioje – atvirkščiai. Sausoje trasoje Vettelis neturėjo jokių šansų geram rezultatui, bet Raikkoneno klaida, per anksti perėjusio prie tarpinių padangų, o po to ir „Williams“ klaidos, kuri nesugebėjo išskirti abiejų pilotų strategijų, kas leistų bent vienam jų pilotui patekti tarp prizininkų, leido Sebui finišuoti trečiam.
Reziumuojant galima pasakyti: „Williams“ turėjo galimybę, nenusižengiant savo principams, nuvažiuoti lenktynes taip, kad Massa būtų užėmęs 3 vietą.
Iš kitos pusės, jei jie pirmoje lenktynių atkarpoje būtų išskyrę savo pilotų strategijas, vienas iš jų turėjo šansą atsiplėšti, o kitas galėjo prilaikyti „Mercedes“ lenktynininkus, bet galiausiai dėl greitesnių bolidų ir kur kas rizikingesnės strategijos pergalė vis tiek būtų atitekusi „Mercedes“ komandai, bet mes būtumėme matę labai intensyvią kovą dėl lyderystės tarp Hamiltono ir Botto.