Strateginė Italijos GP etapo apžvalga

Britų žurnalistas Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką lenktynių Monzoje rezultatams...
Monzoje beveik visi distanciją nuvažiavo tik su vienu sustojimu, bet sekmadienį lenktynės buvo priimta daug įdomių sprendimų, kurie turėjo įtakos rezultatams ir tai leido Kimiui Raikkonenui ir Danieliui Ricciardo daug atsikovoti. Be to, „Ferrari“ koregavo Raikkoneno strategiją, kuri padėjo Sebastianui Vetteliui esminiu lenktynių momentu.
Pasirinkusi minkštąsias ir vidutines padangas vietoje kietųjų ir vidutinių, „Pirelli“ tikėjosi padidinti sustojimų boksuose skaičių, bet komandos buvo puikiai tam pasiruošusios. Sustojimas Monzoje užima nemažai laiko – apie 22-24 sekundes, todėl komandos turėjo priežastį, kodėl sustojimų skaičius butų sumažintas iki minimumo. Galiausiai šį scenarijų pavyko įgyvendinti, nors pas kai kuriuos pilotus lenktynių pabaigoje padangos jau buvo ant ribos. Po padangų sprogimų Spa etape, oro slėgio padangose klausimas buvo vienu iš svarbiausių Monzoje. Gamintojai padidino minimalaus oro slėgio padangose mažiausiąją ribą.
Startas iš pirmosios eilės Monzoje K. Raikkoneneui suteikė šansą „Ferrari“ komandai nugalėti namų GP, jei jam būtų pavykę įveikti Lewisą Hamiltoną starto metu. Lewisas prieš „Ferrari“ čia turėjo 0,5 sek. persvarą kiekviename rate ir to turėjo pakakti, jei Kimis būtų laimėjęs startą.
Labai gaila, tačiau suomis nesugebėjo gerai startuoti ir praleido visą peletoną į priekį dar iki pirmojo posūkio. Vėliau Kimis labai gerai važiavo per visas lenktynes ir galiausiai finišavo penktas, o komandos pasirinkta strategija leido jam atsikovoti labai daug vietų.
Buvo laikoma, kad optimaliausia italų ekipos strategija – startas su minkštosiomis padangomis ir perėjimas prie vidutinių 27 rate. „Ferrari“ pakvietė Raikkoneną į boksus 28 rate, o tai nebuvo optimalus variantas, kadangi į trasą jis sugrįžo paskui M. Ericssoną ir N. Hulkenbergą ir privalėjo juos aplenkti. Jei Kimis padangas būtų pasikeitęs 26 rate, jis būtų sugrįžęs prie minėtuosius sportininkus, bet kodėl „Ferrari“ pasielgė būtent taip?
Atsakymas paprastas – jie pasinaudojo Raikkonenu kovoje tarp Vettelio ir Rosbergo. Šioje lenktynių fazėje Nico po savo sustojimo su vidutinėmis padangomis buvo nuvažiavęs 8 ratus ir buvo 2 sek. rate greitesnis už Raikkoneną. Vettelis padangas pasikeitė 25 rate ir sugrįžo 2 sek. atstumu prieš Raikkoneną. Šių dviejų ratų skirtumas leido Vettelui apsiginti nuo Rosbergo atakos, kol Nico parado laiką važiuodamas paskui Kimį. Tai labai protingas sprendimas, bylojantis apie tai, kad „Ferrari“ vis dar sugeba kontroliuoti situacijas sudėtingais lenktynių momentais.
„Ferrari“ puikiai susitvarkė su savo darbu, variklio modernizacija leido jiems jo galią padidinti maždaug 10 AG, mašina rodė labai gerą greitį posūkiuose. Svarbus momentas – ant Vettelio bolido padangų dėvėjimosi lygis buvo pakankamai didelis kiekvienos atkarpos pabaigoje.
2012 metais Sergio Perezas realizavo atvirkštinį strategijos variantą, kai finišavo antras, startavęs su kietesnėmis padangomis iš 12 vietos. 2014 metais toks variantas nesuveikė, o tais metais puikiai padirbėjo Danielis Ricciardo, užbaigęs lenktynes 8 vietoje, startavęs iš 19 pozicijos su vidutinėmis padangomis.
Kaip ir Spa, Ricciardo puikiai startavo – jis atsikovojo šešias vietas pirmajame rate ir jau atsidūre 13 vietoje lenktynių pradžioje. Po to jis dar aplenkė Alosno, Buttoną ir Sainzą, pakilo į 10 vietą tuo momenu, kai varžovai pradėjo planinius sustojimus.
Ricciardo startavo su kietesnėmis vidutinėmis padangomis, nuvažiavo ilgą pirmą atkarpą ir keitėsi ratus 30 rate, tuo metu užimdamas jau 7 poziciją. Jo tikslas buvo tas, kad tuo lenktynių momentu aplenkti Hulkenbergą ir Ericssoną, kuris buvo labai greits prie „Sauber“ vairo.
„Red Bull“ pakeitė padangas Ricciardo keliais ratais vėliau nei tam buvo geriausias metas, kai jis ratą nuvažiuodavo vidutinškai 1,30 min. laiku, bet komanda tikėjosi labai gero tempo pačioje varžybų pabaigoje.
Čia labai įdomus balansas, kurio strategams teko ieškoti tarp prarasto laiko šiame ruože ir geresnio leiko lenktynių pabaigoje. Danieliui pavyko aplenki Ericssoną, bet jam neužteko laiko aplenkti Hulkenbergą.
Jei australas būtų pasikeitęs padangas ratu anksčiau, tai jis galėjo atsikovoti dar 1,5-2 sek., kurių galėjo užtekti kovai su Hulkenbergu dėl 7 vietos. Beje, apie tai visada lengviausia kalbėti jau po lenktynių.
Sustojimo metu „Mercedes“ atliko klasikinį „pakirtimą“, kai Nico Rosbergas aplenkė abu „Williams“ dėl ankstesnio sustojimo. Jei Rosbergui varžybų pabaigoje nesugestų variklis, šis lenkimas jam būtų atnešęs podiumo vietą.
Nico nusileido „Williams“ pilotams starto metu, kai jam reikėjo apvažiuoti stovinčią Raikkoneno mašiną. Iki sustojimų momento Rosbergas sumažino atsilikimą, o vėliau „Mercedes“ naudojo taktiką, apie kurią negalėjo nežinoti „Williams“ – „pakirtimą“ ir kodėl jie nepadarė to pačio?
Rosbergas padangas keitėsi 18 rate, gavo naujas vidutines padangas, po to į jo veiksmus sureagavo „Williams“, pakvietusi į boksus F. Massą, bet jau buvo per vėlu – abu „Williams“ pilotai atsidūrė už nugaros. Ar galėjo „Williams“ elgtis kitaip, kad nebūtų aplenkti „pakirtimo“?
Aišku, kad jei F. Massa ratus pasikeistų 18 rate, jis neleistų Rosbergui išsiveržti į priekį – jei ir Nico pasikeistų padangas tame pačiame rate, Felipe būtų išsaugojęs poziciją. „Mercedes“ tuo metu nebūtų atsakinėjusi, nes tai apsunkintų Rosbergo lenktynes, o V. Bottas galėjo pasitarnauti komandai kovojant dėl pozicijų, tačiau „Williams“ manė, kad 18 ratas sustojimui yra per ankstyvas, kad būtų galima geru tempu užbaigti varžybas su vidutinėmis padangomis.
Pamatę, kad Rosbergas atliko sustojimą ir įvertinę tempą pirmame sekcijoje, jie jau žinojo, kad prarado poziciją, todėl nutarė likti trasoje su viltimi atsikovoti varžybų pabaigoje. Masa pasikeitė padangas kitame rate ir jie suprato, kad prarado poziciją, bet to sustojimo metu buvo uždelsta.
Iš vienos pusės, buvo panašu, kad „Williams“ ir nebandė kovoti su Rosbergu, iš kitos pusės – jie vis tik reagavo į „Mercedes“ strategiją. Iš tikrųjų tai byloja, kad „Williams“ komanda dar mokosi – tiek operatyvine, tiek ir strategine prasme.